- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1522/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nutarta atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2210-360/09 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. G. 134 267 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę, o ieškinio suma yra didelė.
Atskiru prašymu ieškovė prašė atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o dėl turtinės padėties jai labai sunku sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė atleisti ieškovę R. G. nuo 3 585 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ieškovės ieškinį atsakovui priimti nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir areštuoti atsakovo A. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba jo neužtekus – turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 134 267 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Teismas nurodė, kad ieškovė už pateiktą ieškinį turėtų mokėti 3 685 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), o sumokėjo 100 Lt. Pasak teismo, aplinkybės, kad ieškovė yra bedarbė, jokio turto, kitų pajamų neturi, augina dvi mažametes dukras, atsakovas laiku nemoka teismo priteisto išlaikymo, pagrindžia ieškovės sunkią turtinę padėtį ir yra pagrindas atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pinigų suma, dėl kurios šioje byloje kilo ginčas, yra didelė. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nebuvo pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nemotyvavo nutarties ir pažeidė CPK 83 str. 3 d. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civ. b. Nr. 2-679/209, kurioje teismas sprendė tapatų ieškovės prašymą ir jo netenkino. Teismas turi palyginti, ar bylose yra pateikti tapatūs duomenys. Teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.
2. Teismas nemotyvavo nutarties dalies dėl arešto taikymo atsakovui. Ieškovė nenurodė, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui.
Apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo bei ieškinys priimtas nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, nutrauktinas, o atskirasis skundas dėl kitos šios nutarties dalies atmestinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirojo skundo priėmimui (CPK 338 str.).
CPK 100 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Dėl teismo nutarčių žyminį mokestį sumokėti ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos (CPK 100 str. 2 d.). Taigi atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria asmuo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, gali paduoti tik asmuo, dėl kurio ši nutartis buvo priimta (CPK 83 str. 3 d., 100 str.). Tokiu teisiniu reguliavimu, nesudarant sąlygų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims paduoti atskirojo skundo, užkertama galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir siekiama užtikrinti proceso operatyvumą.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atleido ieškovę R. G. nuo 3 585 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nebuvo pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. G. nėra asmuo, dėl kurio buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria R. G. atleista nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo, todėl jis neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies.
Taigi, skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.).
CPK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio priėmimą, nenumato, kad nutartis, kuria ieškinys yra priimtas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nors atsakovas atskiruoju skundu apskundė nutarties dalį, kuria teismas ieškovės ieškinį priėmė nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau ši nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 137 str., 315 str. 2 d. 3 p.).
Kadangi šios aplinkybės yra nustatytos apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria R. G. atleista nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo, ir šios nutarties dalies, kuria ieškinys priimtas nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Atsižvelgiant į ieškinio dalyką (b.l. 2-3) – prašymą priteisti skolą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė areštuoti atsakovui priklausantį turtą, nes netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turėtų galimybę perleisti turtą ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą jo turtinę padėtį, tad teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, kadangi ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui dėl pakankamai didelės pinigų sumos, ir išspręsti šį klausimą, nepranešęs atsakovui, kadangi atsakovas galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų pabloginęs savo turtinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Be to, atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad galėjo pareikšti visus savo argumentus, susijusius su ieškovės pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, bei pateikti įrodymus.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).
Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria R. G. atleista nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo, ir šios nutarties dalies, kuria ieškinys priimtas nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atsakovui palikti nepakeistą.