- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- I-5682-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00284-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. A. K.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. K. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. K. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) 2013-12-18 sprendimą Nr. 7S-555; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką 8 501,38 Lt už laikotarpį nuo 2011-07-12 iki 2012-11-30 bei neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už 2013 metus; 3) priteisti palūkanas ir delspinigius. Nurodo, kad jam 2011-07-12 buvo paskirta 1 143,21 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, dėl to susidarė 8 501,38 Lt valstybinės pensijos nepriemoka. Pareiškėjas 2013-11-29 kreipėsi į KD prie TM su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau 2013-12-23 gavo sprendimą Nr. 7S-978, kuriame nurodyta, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis jam nebus grąžinta. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, kuriomis remiantis ir buvo sumažinta pareiškėjo valstybinė pensija, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl atsakovas turėtų grąžinti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Pažymėjo, kad valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos iki gyvos galvos, todėl paskirta valstybinė pensija turi būti mokama. Mano, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis pareiškėjui buvo sumažinta valstybinė pensija, pažeidžia teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus. Mano, kad KD prie TM sprendimas atsisakyti išmokėti susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo valstybinę pensiją, yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad valstybinės pensijos dalis jam buvo neišmokėta ne dėl KD prie TM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reglamentavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėta valstybinės pensijos dalis turėtų būti priteista iš Lietuvos valstybės (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KD prie TM, ir KD prie TM, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, kadangi pareiškėjas per ginčo laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas. Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., o Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. - neprieštaraujančia Konstitucijai. Pažymėjo, kad įstatymas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. KD prie TM mokėdamas pareiškėjui valstybinę pensiją vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, veikė pagal kompetenciją bei teisės aktų nustatyta tvarka ir neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidarė 5 306,57 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, yra pagrindas išmokėti pareiškėjui tik tą dalį susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Ginčijamas KD prie TM sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra motyvuotas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos nebuvo taikomos. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bus nustatytas tikslus kompensavimo mechanizmas, todėl bus tiksliai sureguliuoti galimai kilsiantys ginčai dėl neišmokėtų valstybinių pensijų. Todėl teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus, o vėliau valstybei nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris gali neatitikti teismo sprendimo, būtų būtina peržiūrėti teismo sprendimą, siekiant užtikrinti visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir vykdant teisingumą. Pareiškėjui apskaičiuotos valstybinės pensijos nepriemokos dydis taip pat gali neatitikti įstatymo leidėjo nustatytų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nuostatų. Todėl mano, kad tikslinga būtų bylos nagrinėjimą atidėti iki bus nustatytas valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas (b. l. 18-21).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui J. A. K. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-08-19 sprendimu Nr. (551) NV-285 nuo 2011-07-12 buvo paskirta 1 143.21 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 28). Pareiškėjas 2013-11-29 su prašymu kreipėsi į KD prie TM dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies grąžinimo bei informacijos apie susidariusią nepriemoką suteikimo (b. l. 20). KD prie TM 2013-12-18 sprendime Nr. 7S-978 nurodė, kad pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi praleistas 6 mėnesių terminas. Pažymėjo, kad nuo 2012-12-01 valstybinę pensiją pareiškėjui moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius, todėl jo prašymas dalyje dėl valstybinės pensijos nepriemokos susidarymo nuo 2012-12-01 bus persiųstas VSDFV (b. l. 26-27).
Ginčas byloje kilo dėl KD prie TM 2013-12-18 sprendimo Nr. 7S-978, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas – 8 501,38 Lt, bei palūkanas ir delspinigius.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11 ir 2010-10-26 redakcija) konstatavo, kad: 1) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013-12-18 sprendimą Nr. 7S-978. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi praleistas 6 mėnesių terminas (b. l. 26-27).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Šiuo aspektu taip pat reikia priminti, kad tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgus į tai, kad, pirma, valstybines pensijas reguliuojantys teisės aktai terminų reikalavimams dėl valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nenumatė ir, antra, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas buvo akivaizdžiai per trumpas, lyginant jį su valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikomais sprendimų apskundimo terminais. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste reikia pažymėti ir tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. kito teisinis reguliavimas, reglamentuojantis sprendimų dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų apskundimo tvarką. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Padarytais pakeitimais įstatymų ledėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) įtvirtinta, jog skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad šio pobūdžio bylose pagal analogiją taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013 m. sausio 1 d.), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumui pagrįsti. Tačiau procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013). Ši aplinkybė yra papildomas pagrindas teigti, kad procedūrinės taisyklės, įtvirtintos valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, a priori (savaime) pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisinės padėties nereguliuoja – valstybinio socialinio draudimo teisės aktų analogija šiai asmenų grupei yra taikoma tik įvertinus konkrečias kilusio ginčo aplinkybes.
Kaip nustatyta byloje esančia medžiaga, pareiškėjui pirma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija išmokėta 2011 m. liepos mėn., į KD prie TM dėl pensijos nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2013-11-29 (prašymas gautas 2013-12-02), t. y. nepraleidęs 3 metų termino. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas KD prie TM 2013-12-18 sprendimas Nr. 7S-978 dalyje, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, kadangi praleistas 6 mėnesių terminas, naikinamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2011-07-12 iki 2012-11-30 – 8 501,38 Lt ir neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už 2013 metus. Pareiškėjui, kaip matyti iš KD prie TM 2013-12-18 pažymos Nr. LV-1674 apie paskirtą, perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinę pensiją, per laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. pareiškėjui buvo apskaičiuota 19 179.88 Lt dydžio valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjui apskaičiuota 15 985,07 Lt valstybinė pensija, o pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiškėjui išmokėta 10 678,50 Lt valstybinės pensijos (b. l. 23). Pareiškėjui per minėtą laikotarpį taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas susidarė 3 194,81 Lt, o taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas – 5 306,57 Lt valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 17-18). Pažymėtina, kad apskaičiuojant pareiškėjo valstybinę pensiją, Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos nuo 2012-09-01 nėra taikomos.
Nuo 2013-01-01 KD prie TM paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas moka VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2014-01-27 pažymos Nr. (1.14)3-10660, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuota 14 861,73 Lt dydžio valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, pareiškėjui apskaičiuota 12 377,15 Lt dydžio valstybinė pensija, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo nepriemoka yra 2 484,58 Lt (b. l. 16-17).
Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kurių galiojimas tokiai pensijai pratęstas iki 2013-12-31, paskirtos pensijos dydis nuo 2011 m. liepos mėn. buvo ribojamas pagrįstai, o Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas nebuvo išmokėta 5 306,57 Lt valstybinės pensijos (b. l. 23). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas.
Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Todėl atsakove šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Minėta, kad, kaip matyti iš KD prie TM pažymos apie pareiškėjui paskirtos, perskaičiuotos ir neišmokėtos valstybinės pensijos dydį, kurio be kita ko neginčija pareiškėjas, jam per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nebuvo išmokėta 5 306,57 Lt valstybinės pensijos (b. l. 23). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisiama per laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka – 5 306,57 Lt.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybinę pensijos dalį kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant administracines bylas dėl valstybinės pensijos priteisimo (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir kt.), suformuotas aiškinimas, jog Civilinio kodekso 1.1 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d. nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys valstybinės pensijos mokėjimą, nenumato tokio pobūdžio nuostolių kompensavimo. Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjo teisėms į pensiją ginti ir pareiškėjas šiuo mechanizmu naudojosi, pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam visą priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo J. A. K. reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne viešuosiuose) teisiniuose santykiuose, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 7S-978 dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos išmokėjimo praleidus 6 mėnesių terminą.
Priteisti J. A. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 306,57 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus šešis litus 57 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.