Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-18 · Administracinė byla Nr. I-5234-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
I-5234-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04786-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5234-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04786-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriuo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose Nr. 401 ir 250, kurių plotas apytiksliai 7 m² buvo laikomas nuo 2010-05-20 iki 2011-05-20 su dar trimis asmenimis. Kameroje langas nešvarus, jo nuvalyti nėra galimybės, kadangi iš vidaus yra grotos. Pareiškėjo skaičiavimu langas praleidžia geriausiu atveju 10 lx natūralios dienos šviesos.

Kameroje visi asmenys rūkė. Administracija nekreipė dėmesio į prašymus suteikti patalpas nerūkantiems asmenims.

Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/inf(92)3 pateiktam išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti gryname ore. Europos Žmogaus Teisinių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Kameros, kuriose laikomi asmenys, yra priskiriamos prie maitinimo patalpų, kadangi maistas teikimas tiesiai į kameras, todėl yra pažeidžiamos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kadangi kamerose nėra šilto vandens, kriauklių paviršius surūdijęs.

Tualetas nėra atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Nėra atskiros tualeto ventiliacijos, viskas vėdinama per langą. Unitazo nėra, yra tik skylė grindyse.

Vienam mėnesiui buvo suteikiamas tik vienas tualetinio popieriaus ruloniukas, kurio ilgis apie 15 m. Popieriaus kokybė labai prasta, tualetinis popierius yra visiškai neapsorbus ir šiurkštus. Šio ruloniuko užtekdavo tik 4 dienoms.

Langas kameroje yra vienintelis ventiliacijos šaltinis. Dėl grotų jis atsidaro tik 0,5 cm pločio. Dėl laisvės atėmimo vietos išorinių sienų aukščio ir landšafto prie lango beveik nebūna vėjo. Pareiškėjo paskaičiavimais atvertas langas praleidžia 0,2 kub. m oro per valandą.

Kadangi nėra ventiliacijos, gyvenamojoje patalpoje visada būdavo drėgna, vidutinis drėgnumas siekdavo 80 proc.

Kameroje buvo žiurkių, tarakonų. Suteiktuose čiužiniuose ir patalynėje pilna parazitų.

Su savimi draudžiama turėti kompiuterį, šiltą pledą.

Maisto energetinė vertė buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal, tuo tarpu pareiškėjo kūno svoris 80 kg, o ūgis 1,75 cm, kasdien sportuoja.

Draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to jo socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 8–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti CK 1.127 straipsnyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senatį.

Be to, atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyto nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų ir kamerų skaičių, taip pat vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminologinę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 buvo patvirtinti Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai (toli – Kriterijai). Aprašo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką neviršijantį 3 valandų. Kalinamųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu ar kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose numatytas pasekmes (Aprašo 4 punktas). Laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą vadovaudamasis 1.1–1.8 punktuose numatytais kriterijais (Kriterijų 1 punktas). Leidimą suimtajam ar nuteistajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į kalinamojo prašymą esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (šių tarnybų atsakingų pareigūnų vizoms). Šis leidimas galioja tik toje laisvės atėmimo vietoje, kurio buvo išduotas (Kriterijų 2 ir 4 punktai).

Tiek suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuve Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) ne mažiau kaip 2 298. Žymėtina, kad 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo A. D. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių TI-K, pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymą neišversti į lietuvių kalbą. Su minėtais nutarimais pareiškėjas susipažinęs tik iš nuogirdų, prancūzų kalbos nemoka. Kadangi nutarimai neišversti į lietuvių kalbą, ilgai negalėjo suprasti kad jo teisės yra pažeidinėjamos. Be to, nuo pat pirmų laisvės atėmimo dienų pareigūnai grasino, kad jei skųsis dėl nežmoniškų sąlygų, jam pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos, taip pat jam bus pavesta neatlygintinai plauti patalpas, nebus taikomas lygtinis paleidimas, bus nuolat perkėlinėjamas į vis kitas gyvenamąsias patalpas.

Pažymėtina, kad ieškinio senatis tai laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalos atlyginimui, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas skundžiasi, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl tokio ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nelaikytini objektyviomis priežastimis neleidusiomis jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašymas tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo skundas tuo pagrindu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu

nusprendžia:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė