- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-11447-772/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05225-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjos E. N. atstovei adv Z. K., neatvykus suinteresuotiems asmenims: 1. V. V. P., 2. S. P. ir 3. Ergo Insurance AS, veikiančios per Lietuvos filialą atstovui, gautas pastarojo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: 1. V. V. P., 2. S. P. ir 3. Ergo Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. N. 2020-10-05 pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po sūnaus A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), motina. Jos sūnus A. gimęs Anglijoje, nuo 2003 metų jis gyveno Šiauliuose su pareiškėjos motina V. V. P. Sūnus nebuvo vedęs, šeimos neturėjo.
Nors jos ir sūnaus tėvo R. P. santykiai nutrūko, bet tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai nebuvo nutraukti, jie tarpusavyje nuolat bendravo, palaikydavo ryšį. Po to, kai pasitraukė iš gyvenimo A. tėvas, sūnus pasikeitė, labai išgyveno tėvo mirtį, atsirado nuotaikos svyravimų, jis pasidarė uždaras, mažai bendravo su aplinkiniais.
2019-05-01 jis išvažiavo iš savo močiutės (pareiškėjos motinos V. P.) namų į Šiaulių kolegiją, kurioje mokėsi ir dingo, o (duomenys neskelbtini) sūnaus kūnas buvo rastas netoli (duomenys neskelbtini) tvenkinio (duomenys neskelbtini) rajone. Teismo medikai nustatė, kad jis išgėrė antifrizo ir mirė. Mums visiems A. mirtis buvo visiškai netikėta.
Pareiškėja nuolat gyvena ir dirba Anglijoje, buvau atskridusi į sūnaus laidotuves, bet po jo mirties į notarų biurą dėl sūnaus palikimo priėmimo nesikreipė, nes galvojo, kad jokio turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) jis neturėjo. Jau praėjus 3 mėnesių terminui dėl palikimo priėmimo, visiškai atsitiktinai iš savo motinos V. V. P. sužinojo, kad ji kasmet draudė sūnų ERGO Insurance SE Lietuvos filiale nuo nelaimingų atsitikimų ir 2019-02-11 A. vėl buvo apdraustas metams (iki 2020-02-11). ERGO draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sūnaus mirties atveju Draudikas naudos gavėjams V. V. P. ir S. P. turėjo išmokėti 4 500,00 eurų sumą.
Taigi, dėl nežinojimo, kad sūnus apdraustas, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pas notarą nesikreipė ir jos tėvai, kurie sūnaus draudimo sutartyje nurodyti naudos gavėjais apdraustojo mirties atveju. Draudimo bendrovė atsisakė teisėtiems turto paveldėtojams išduoti aukščiau paminėtą sumą, todėl kad nei pareiškėja, nei jos tėvai, kaip antros eilės įpėdiniai, neturi paveldėjimo teisės liudijimų. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes praleistas 3 mėnesių terminas dėl kreipimosi į notarų biurą, todėl pareiškėja privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbios priežasties. Jokio ginčo dėl sūnaus palikimo nėra.
Pareiškėja teismui pateikė VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą, iš kuriuo matyti, kad paveldėjimo byla po sūnaus mirties neužvesta. Kitiems asmenims jos sūnaus palikimas neperėjo.
Be teismo nutarties dėl termino atnaujinimo ji negalės gauti palikimo, kuris atsirado po jos sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos LR CK 5.1 1 str. 1 d. 2 p., 5.57 str. 1 d., LR CPK 80 str. 1 d. 9 p., 80 str. 7 d. 442 str. 1 d. 13 p., 443 str. 3 d., 445 - 447 str., pareiškėja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašo:
1) atnaujinti pareiškėjai E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, kuris atsirado po sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties.
Termino atnaujinimas palikimui priimti reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
2) Byla bus vedama per advokatę Z. K.. Asmeniškai teismo posėdyje pareiškėja dalyvauti negalės, nes gyvena ir dirba Anglijoje bei dėl apribojimų, susijusių su Covid -19.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. V. P. ir S. P. pateikė teismui atsiliepime savo nuomonę dėl pareiškėjos pareiškimo kurioje nurodė šiuos motyvus.
Mūsų anūkas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nuo vaikystės iki mirties jis gyveno su mumis, pareiškėja gyveno Anglijoje.
Mes kiekvieni metai draudėme anūko gyvybę bei nuo nelaimingų atsitikimu Draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“. Apie tai, kad jis buvo apdraustas, dukra galėjo nežinoti. Dabar tiksliai negalime pasakyti, ar mes jai buvome sakę apie tai, kad anūkas apdraustas. Po jo mirties įpėdinis iš Draudimo bendrovės turi gauti 4 500,00 eurų ir mums yra žinoma, kad yra pinigų anūko A. sąskaitoje. Nors mes abu ir nurodyti draudimo sutartyje naudos gavėjais, bet į A. palikimą nepretenduojame, į notarų biurą nesikreipėme. Paveldėjimo byla po jo mirties notarų biure neužvesta.
Po to, kai A. mirė, aš, suinteresuotas asmuo V. V. P. pranešiau Draudimo bendrovei apie jo mirtį, buvo užvesta žalos byla, bet paveldėjimas negautas. Draudimo suma bus išmokėta teisėtiems paveldėtojams.
Jokio ginčo dėl palikimo nėra. Kitiems asmenims A. palikimas neperėjo.
Vadovaujantis išdėstytu, bei LR CPK 442 str., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašome:
1. Pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti tenkinti visiškai.
2. Teismo posėdyje dalyvausime asmeniškai be advokato.
Suinteresuotas asmuo 3. Ergo Insurance SE, veikiantis per filialą Lietuvoje irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškėjos prašymo ir nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjai E. N. būtų atnaujintas įstatymo nustatytas terminas priimti sūnaus palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė iki teismo posėdžio pateikė teismui rašytinį prašymą ir prašė teismo bylą nagrinėti jai ir pareiškėjai nedalyvaujant. Teismas įvertinęs byloje gautus duomenis, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bylos dalyviams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, kad (duomenys neskelbtini)mirus palikėjui A. P., kuris yra pareiškėjos E. N. sūnus, liko pastarojo nuosavybės teisė į draudimo išmoką išmokomą nelaimingo atsitikimo atveju (6-7, 11-17 b. l.). Turto palikėjo tėvas R. P. mirė dar (duomenys neskelbtini)(18 b. l.). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (8 b. l.). Pareiškėja E. N. yra velionio A. P. motina (6 b. l.), o kiti įstatyminiai įpėdiniai į atsiradusi velionio palikimą pagal įstatymą, nepretenduoja (23-24 b. l.).
Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.
Pareiškėja E. N. velionio sūnaus A. P. palikimo įpėdinę tapo mirus sūnui (CK 5. 11 str. 1 d. 2 p.). Kiti iš potencialių įpėdinių, palikėjo seneliai V. V. P. ir S. P., per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti vaikaičio A. P. palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėja faktiškai laiku nekreipė į vietos notarą, kadangi jai nebuvo žinoma, jog sūnaus vardu yra atsiradęs palikimas. Suinteresuotas asmuo draudikas tik 2020-09-11 informaciniu pranešimu informavo draudėją V. V. P., kad atlikus draudžiamojo įvykio administravimo procedūrą ir remiantis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų taisyklėmis, kurių pagrindu buvo sudaryta ir draudimo sutartis, priimtas sprendimas A. P. mirties atveju išmokėti 4 500 Eur draudimo išmoką teisėtiems paveldėtojams (17 b. l.). Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo paveldėjimo teisę į sūnaus vardu atsiradusį palikimą sužinojo tik po jo mirties ir dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat realizuota per įstatymo nustatytą terminą, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Dėl to visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui po sūnaus mirties priimti. Be to nuo 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kuris baigėsi 2020-06-16 (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja ir palikėjo tėvai. Pareiškėja būdama mirusio sūnaus motina (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir tuo pačiu įstatymine įpėdine, įgijo teisę paveldėti palikėjo A. P. vardu atsiradusį palikimą. Prie tokių įpėdinių po velionio A. P. mirties nepriskirtinas jo velionis tėvas R. P., kuris mirė dar (duomenys neskelbtini) (18 b. l.). Todėl nagrinėjamos bylos atveju teismas plačiau nepasisako dėl R. P. teisių dėl atsiradusio palikimo.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėja įgijo paveldėjimo teisę į velionei motinai priklausantį turtą (pinigines), kuris yra jos motinos mirties dieną. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėja kaip įpėdinis įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionės motinos palikimą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjai praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio sūnaus palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjai E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jos sūnaus A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.