Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Šalcininku rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiojo Z. S. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. požymiu.

Nukentejusiojo Z. S. civilinis ieškinys del 1379 Lt 35 ct turtines ir 37000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo atmestas.

J. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2004 m. spalio 2 d., apie 19.30 val., Šalcininku mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu viena karta sudave lentgaliu Z. S. per peti, del ko šis nugriuvo ant žemes bei gulinciam koja sudave ne mažiau šešiu smugiu per galva bei ivairias kuno vietas, padarydamas pastarajam galvos smegenu sukretima, muštine žaizda nosies nugareleje, kraujosruvas abieju akiu vokuose, liežuvyje ir krutines lastoje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinio kelio sanario srityje.

Šalcininku rajono apylinkes teismas 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendžiu J. R. išteisino jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. požymiu. Išteisinamaji nuosprendi teismas motyvavo tuo, kad byloje surinkti ir ištirti irodymai nepaneigia J. R. teiginiu, jog jis ivykio metu nemuše nukentejusiojo Z. S. ir jam sveikatos sutrikdymo nepadare. Byloje nera negincytinu irodymu, kurie leistu teigti, jog Z. S. sužalojimai buvo padaryti J. R. veiksmais, be to, nera paneigta aplinkybe, kad nukentejusysis budamas neblaivus galejo susižaloti griudamas.

Apeliaciniu skundu Šalcininku rajono apylinkes prokuraturos prokurore prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendi, J. R. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. areštu trisdešimciai paru.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai konstatavo, kad nukentejusiojo Z. S. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklus ir neatitinka byloje surinktu irodymu. Prokurore mano, kad nukentejusiojo parodymai yra iš esmes nuoseklus, o juose esantys netikslumai nera esminiai. Nukentejusysis nuosekliai teige, kad jam buvo suduota i galva, o veliau jis buvo mušamas rankomis ir kojomis. Aplinkybe, kad vienu metu nukentejusysis teige, jog i galva jam buvo suduota lentgaliu, o veliau teige, jog smugis buvo suduotas kietu buku daiktu, nera pakankamas pagrindas netiketi jo parodymais. Be to, Z. S. parodymus patvirtina ekspertizes akte Nr. EKG 7(94)/07 (01) užfiksuoti duomenys. Prokurores nuomone, teismas neivertino to, kad nukentejusiajam yra padaryti sužalojimai ne tik priekineje kuno dalyje, bet ir pakaušio srityje, t. y. kuno (galvos) užpakaliniame paviršiuje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagristai nustate, jog liudytoju N. T., E. R., A. R., A. R. parodymai paneigia nukentejusiojo parodymus. E. R. parode, kad budama kieme, mate kaip Z. S. nugriuvo veidu ant automobilio, iš nosies jam pradejo begti kraujas. Analogiškus parodymus dave N. T.. Be to, N. T. ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad nukentejusysis griudamas galva trenkesi i automobilio galinio gaubto kampa, taciau tokiu atveju neaišku, kaip buvo gauti krutines bei dešinio kelio sanario sužalojimai. Prokurorui kelia abejoniu, liudytoju galimybe iš kiemo matyti ivykio aplinkybes, kadangi vaizda turejo užstoti tvora. A. R. ir A. R. apskritai ivykio nemate, ju parodymai yra neinformatyvus. Minetu liudytoju parodymai turi buti vertinami kritiškai, kadangi jie yra arba išteisintojo giminaiciai, arba jo draugai.

Iš pakartotines ekspertizes matyti, kad Z. S. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todel J. R. veiksmai turejo buti perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokiu atveju teismas turejo pasiulyti nukentejusiajam ir kaltinamajam asmeniui iki irodymu tyrimo pabaigos susitaikyti.

Nukentejusysis Z. S. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendi ir byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Nukentejusysis mano, kad baudžiamoji byla tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išnagrineta nevisapusiškai, buvo nagrinejama neobjektyviai, šališkai, buvo ignoruojami jo prašymai atlikti tardymo eksperimenta, parodymu patikrinima vietoje su E. R.. Pastarosios liudytojos parodymai yra neteisingi, nes vartai buvo atidaryti, apeliantas buvo iš vienos puses atidarytu vartu, o automobilis – iš kitos vartu puses, taigi, jokio kontakto su automobiliu negalejo buti. Taip pat neatliktas parodymu patikrinimas vietoje su Artiomu ir A. R..

Apeliantas atkreipia demesi, kad J. R. ir N. T. apie ta pati ivyki duoda skirtingus parodymus. Iš N. T. parodymu darytina išvada, kad ji liko name ir negalejo matyti konflikto. Be to, neaišku, kodel liudytojai skambino V. B.. Mineta liudytoja neteisingai nurodo drabužius, kuriais apeliantas ivykio diena buvo apsirenges. Nukentejusysis mano, kad liudytojos apskritai nebuvo ivykio vietoje.

Z. S. teigia, kad nebuvo tirti jo pateikti svarbus irodymai, t. y. jam priklausantys kilimas ir rubai. Teismas nepagristai remesi Z. V. parodymais apie galima apelianto girtuma. L. S. parodymai nuosprendyje buvo iškraipyti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog ivykio metu jis buvo neblaivus. Nukentejusiajam neaišku, kodel pirmosios instancijos teismas teigia, kad jo parodymai yra nenuoseklus. Be to, jis nesutinka su ekspertu išvadomis bei ju vertinimu. Atkreipia demesi i tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisake del galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras, nukentejusysis ir jo atstovas prašo ju apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis ir jo gynejas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš ekspertizes akto Nr. EKG 7(94)/07 (01) matyti, kad Z. S. padaryti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 31). Atsakomybe už nežymaus sveikatos sutrikdymo padaryma numato Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Bylos del šios veikos paprastai nagrinejamos privataus kaltinimo tvarka. Nagrinejamu atveju apylinkes teismas, nustates, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali buti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinejamos valstybinio kaltinimo tvarka, i nusikalstama veika, nagrinejama privataus kaltinimo tvarka, turejo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 417 str. 2 d., ir iki irodymu tyrimo pabaigos pasiulyti nukentejusiajam susitaikyti su kaltinamuoju. Taciau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teisiamojo posedžio protokolu matyti, kad apylinkes teismas neaptare galimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgiant i ekspertizes akto Nr. EKG 7(94)/07(01), taip pat neinformavo nukentejusiojo, kad kaltinamajam inkriminuota veika gali buti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. i BK 140 str. 1 d. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina apeliacines instancijos teisme. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis Z. S. buvo informuotas, kad J. R. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., gali buti perkvalifikuota i Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei J. R. pasiulyta susitaikyti su nukentejusiuoju, taciau taikytis buvo atsisakyta. J. R. kaltinimas keistinas, perkvalifikuojant jam inkriminuojama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. i Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Asmuo gali buti pripažintas kaltu del nusikalstamos veikos padarymo, tik esant pagristiems, teisetiems irodymams, jo kaltumas negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltininko kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika.

J. R. pirmosios instancijos teisme parode, kad vakare su žmona ir dukra vedžiojo šuni. Pamate keliu einanti Z. S.. Iš pastarojo išvaizdos ir eisenos buvo galima spresti, kad jis yra girtas. Siekiant išvengti konflikto nutare eiti namo. Po kiek laiko dukra pasake, jog Z. S. triukšmauja prie vartu, nupleše nuo vartu iškaba „Kieme šuo“. Išteisintasis išejo i lauka ir pasake nukentejusiajam eiti namo, o pats grižo i namus. Taciau Z. S. dar labiau eme stumdyti vartus, vartoti necenzurinius žodžius, triukšmauti. Išteisintojo žmona prisimine, kad netrukus automobiliu turi grižti ju vaikai, todel N. T. pasake, kad reikia nuvesti Z. S. nuo vartu. Išejes i lauka J. R. pabande padeti nukentejusiajam nueiti namo, taciau šis ženges pora žingsniu, išpleše ranka, prarado pusiausvyra ir krito ant automobilio. Paemes nuplešta iškaba, išteisintasis nuejo pas kaimyna, pasiteirauti, kaip jam toliau elgtis. Kaimynas pasiule iškvieti policija. Grižes prie nukentejusiojo jis pamate, jog pastarasis guli, nosis buvo sumušta. Netrukus atvažiavo vaikai ir jis papraše padeti nuvesti Z. S. namo, taciau šis priešinosi, eiti nenorejo, bande sestis, todel truputi pavede, jie nukentejusiji paliko. Su Z. S. konfliktuoja aštuonerius metus. I policija nesikreipe, nes nenorejo, kad kiltu papildomu rupesciu (t. 1, b. l. 162-163). Iš esmes analogiškus parodymus J. R. dave ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 24).

Šiuos išteisintojo parodymus patvirtina liudytoju parodymai. Liudytojas P. M. pirmosios instancijos teisme parode, kad pas ji buvo užejes J. R., kuris papasakojo, jog i jo kiema buvo atejes Z. S. ir sukele konflikta, nuo varteliu nupleše užraša „Kieme šuo“. J. R. nebuvo susikruvines, nesake, kad mušesi su nukentejusiuoju (t. 1, b. l. 94-96). Liudytoja E. R. pirmosios instancijos teisme parode, kad ji, tevas ir motina vedžiojo šuni. Pamate Z. S. nusprende eiti namo, nes nenorejo konfliktuoti. Nukentejusysis atrode išgeres. Po kiek laiko liudytoja pamate, kad Z. S. nutrauke lentele su užrašu nuo kiemo vartu, pradejo garsiai šaukti. Apie tai E. R. praneše tevui, kuris nuejo pas nukentejusiji ir liepe jam eiti namo. Taciau nukentejusysis savo veiksmu nenutrauke. Mama prisimine, kad greitai turi grižti broliai, o teta pasake, jog Z. S. reikia palydeti namo. Tevas priejo prie kaimyno, paeme už rankos ir norejo ji nuvesti, taciau nukentejusysis ištrauke ranka ir nugriuvo, bande keltis. Griuvo ant automobilio, iš nosies jam eme teketi kraujas. Tuo metu grižo broliai. A. R. su tevu bande nuvesti nukentejusiji namo, taciau pastarasis priešinosi. Paejes kelis žingsnius kaimynas atsisedo ir toliau eiti nenorejo, ten ji tevas su broliu ir paliko (t. 1, b. l. 97). Liudytoja N. T. pirmosios instancijos teisme parode, kad jai bunant pas J. R. sveciuose, atbego E. R. ir praneše, jog kaimynas Z. S. nupleše nuo vartu užraša ir triukšmauja. J. R. nuejo pas kaimyna ir liepe jam eiti namo. Taciau pastarasis savo veiksmu nenutrauke. Liudytoja pasake, kad geriau kaimyna butu patraukti nuo vartu. Be to, T. R. pasake, kad tuoj turi grižti vaikai. J. R. nuejo pas nukentejusiji, paeme ji už rankos ir bande vesti, taciau šis neišlaike pusiausvyros ir griuvo ant automobilio. Tada J. R. nuejo pas P. M.. Grižes vel bande padeti Z. S., taciau jis priešinosi. Grižus sunums, vienas iš sunu bande padeti tevui nuvesti kaimyna namo, taciau nesekmingai, nes pastarasis priešinosi. Liudytojai pasirode, kad nukentejusysis buvo girtas, kai nugriuvo atsikelti negalejo. Konflikto metu liudytoja buvo lauke (t. 1 b. l. 132-133).

Liudytojai A. ir A. R. ivykio nemate, todel ju parodymai nei patvirtina, nei paneigia J. R. kaltes, atkreiptinas demesys, jog abiem liudytojams nukentejusysis pasirode išgeres, tokia išvada liudytojai motyvavo tuo, kad nuo Z. S. sklido alkoholio kvapas, jis sunkiai kalbejo, svyravo (t. 1, b. l. 96-97). Pažymetina, kad A. R. parode, kad kai jis užejo namo, namuose nieko nebuvo, kadangi mama, sese ir N. T. buvo išejusios i lauka (t. 1, b. l. 97).

Kolegija atkreipia demesi i tai, kad liudytojos Z. V., L. S. pirmosios instancijos teisme parode, kad nukentejusysis joms pasirode išgeres. Z. V. teige, jog užuode alkoholio kvapa, nukentejusysis buvo agresyvus, kalba buvo nerišli. L. S. teige, jog nukentejusysis elgesi neramiai, iš to ji suprato, kad jis yra išgeres (t. 1, b. l. 149-150). Liudytoju apklaustas policijos pareigunas S. U., kuris su nukentejusiuoju bendravo iš karto po ivykio, taip pat parode, kad Z. S. buvo gerokai išgeres, su juo buvo sunku susikalbeti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šie liudytojai nesusije nei su nukentejusiuoju, nei su išteisintuoju, todel ju parodymais nera pagrindo netiketi. Be to, iš byloje esancio Šalcininku rajono policijos komisariato VP OVP specialisto S. U. 2004-10-02 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad apklausos del sužalojimo metu Z. S. tiksliai ivykio aplinkybiu paaiškinti negalejo, nes buvo neblaivus. Taigi, ivertinusi ši rašytini dokumenta, taip pat liudytoju Z. V. ir L. S. parodymus, su kitu liudytoju (anksciau aptartais) parodymais, kolegija daro išvada, kad Z. S. ivykio metu buvo neblaivus.

Iš ekspertizes akto Nr. EKG 7(94)/07 (01) matyti, kad Z. S. nustatytus kuno sužalojimus, o butent: odos nubrozdinima kaktoje, muštine žaizda nosies nugareleje, poodine kraujosruva krutines lastos dešineje puseje, odos nubrozdinima dešiniame kelyje galima butu paaiškinti griuvimu ant automobilio, o nuo jo kniubsciam ant žemes, nes visi mineti sužalojimai lokalizuojasi priekiniame kuno paviršiuje, išskyrus galvos sumušima, pasireiškusi minkštuju audiniu patinimu momens-pakaušio srityje, nes jo lokalizacija yra priešinga prieš tai minetu sužalojimu lokalizacijai, t. y. kuno (galvos) užpakaliniame paviršiuje. Z. S. galvos sumušimo, pasireiškusiu minkštuju audiniu patinimu momens-pakaušio srityje, atsiradima galima butu paaiškinti taip pat griuvimu ir tokiu budu visu Z. S. nustatytu kuno sužalojimu atsiradima priskirti prie vienmomentinio griuvimo tik tuo atveju, jei po griuvimo ant automobilio, nuo jo ant žemes nukentejusysis griutu aukštielninkas. Kitomis aplinkybemis nugriuvus ant žemes, pvz.: knubšcias, visus Z. S. nustatytus sužalojimus vienmomentiniu griuvimu paaiškinti negalima. Tam, kad padaryti galvos sumušima, reiketu pakartotinio griuvimo aukštielninkam (t. 2, b. l. 29-35). Taigi, ekspertizes akte nera paneigta J. R. versija, kad nukentejusysis nukrito ir pats susižalojo. Iš šio akto galima daryti išvada, kad nukentejusysis galejo buti sužalotas ir kaltinamojo, ir jam paciam griunant, t. y. tiek nuo smugiu, tiek griunant. Iš liudytoju parodymu matyti, kad nukentejusysis buvo išgeres, griuvinejo, taigi, jis galejo susižaloti ar patirti atskirus sužalojimus prieš konflikta, konflikto metu, ar jam jau pasibaigus.

Iš itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jame yra užfiksuota gatve ir kiema skirianti tvora. Iš protokole esanciu tvoros nuotrauku matyti, jog tvora nera vientisa (t. 1, b. l. 41-44) Taigi, kolegijai nekyla abejoniu, kad liudytojos E. R. ir N. T. galejo matyti ivykio eiga. Net ir nustacius, kad liudytojos negalejo matyti ivykio bei tuo pagrindu ju parodymus vertinant kritiškai, negalima daryti išvados, kad J. R. parodymai neatitinka tikroves, o Z. S. parodymai yra teisingi ir atvirkšciai. Byloje yra negincytinai irodyta, kad Z. S. buvo sužalotas, taciau nera pakankamai irodymu, kurie leistu teigti, jog ji sužalojo butent J. R.. Byloje yra tik priešingi jau ilga laika konfliktuojanciu pusiu parodymai. Šiu parodymu nei patvirtina, nei paneigia ekspertizes aktas. Taigi, apeliacinius skundus nagrinejanciai kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla abejoniu J. R. kaltumu. Šiu abejoniu pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybe, todel jos aiškintinos kaltininko naudai.

Kolegija atkreipia demesi i tai, kad J. R. kaltumu abejones kelia ir kitos byloje nustatytos aplinkybes. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parode, kad jam paskambino M. S. ir praneše, kad jo tevas sumuštas. Jis grižo namo, pastebejo, jog tevas guli koridoriuje kruvinu veidu (t. 1, b. l. 151). Ši aplinkybe rodo gana keista nukentejusiojo šeimos nariu elgesi su paciu nukentejusiuoju, t. y. parejes namo ir pasakes, jog buvo sumuštas, jis buvo paliktas guleti koridoriuje ant grindu, kol atvyko sunus. Iš Z. S. parodymu duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad jo teigimu jis buvo užpultas grižtant iš parduotuves, taciau nei vienas liudytojas nenurode, kad nukentejusysis butu nešesis, koki nors pirkini. Abejones kelia ir nukentejusiojo parodymai, kad išteisintasis galejo nei iš šio nei iš to ji užpulti. Šias abejones tik stiprina liudytoju parodymai. E. R. teige, jog konflikta pradejo butent nukentejusysis. O liudytojo P. M., kuris nera susijes nei su išteisintuoju, nei su nukentejusiuoju, parodymai iš esmes patvirtina, tiek E. R., tiek išteisintojo parodymus del konflikto pradžios.

Niekuo nepagristas Z. S. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Nukentejusysis ir jo atstovas dalyvavo byla nagrinejant teisme ir galejo užduoti klausimus, tiek liudytojams, tiek kaltinamajam, todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas pažeide nukentejusiojo teises neužduodamas, apelianto manymu, svarbiu klausimu liudytojams.

Taip pat nepagristas nukentejusiojo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nes nebuvo atlikta jo pristatytu daiktu (kilimo, rubu) apžiura. Kolegijai nekyla abejoniu, kad L. S. patyre sužalojimus, gincas kyla tik del šiu sužalojimu atsiradimo aplinkybiu. Kolegijos nuomone, nukentejusiojo pateikti daiktai, jokios itakos bylos tyrimui ar nagrinejimui teisme neturi.

Neteisingas nukentejusiojo apeliacinio skundo teiginys, kad liudytoja N. T. teige, jog ivykio metu jis buvo apsirenges juodos spalvos kelnemis ir tamsios spalvos striuke. Akistatos metu liudytoja nurode, kad Z. S. buvo apsirenges tamsios spalvos rubais (t. 1, b. l. 31). Pažymetina, kad ši aplinkybe nei patvirtina, nei paneigia J. R. kaltes.

Niekuo nepagristas Z. S. nesutikimas su ekspertizes akto išvada del sveikatos sutrikdymo sunkumo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentejusysis kelia naujas ivykio versijas (pvz., kad jis negalejo nukristi ant automobilio, kadangi ji ir automobili skyre atviri vartai), kuriu anksciau nera nurodes, tokios versijos nera niekuo pagristos, jos vercia abejoti nukentejusiojo gebejimu atsiminti ivykio aplinkybes bei jo parodymu teisingumu. Be to, ir paciame apeliaciniame skunde nukentejusysis nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu jis praše atlikti parodymu patikrinima vietoje su liudytoja E. R., kadangi pastarosios liudytojos parodymai yra neteisingi – liudytoja teigia, jog mate kaip jis nugriuvo veidu ant automobilio, taciau to negalejo buti, nes vartai buvo atidaryti, jis buvo iš vienos puses atidarytu vartu, o automobilis – iš kitos vartu puses – tai jo ir automobilio kontakto negalejo buti. Todel tokie apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina išteisintojo bei liudytoju E. R., N. T. parodymus, kad konfliktas tarp nukentejusiojo ir išteisintojo ivyko butent prie išteisintojo gyvenamojo namo vartu ir šalia ju stovejusio automobilio, tuo paciu paneigiant nukentejusiojo parodymus, kad J. R. ji sumuše einant pro išteisintojo nama

Taigi, byloje nera irodymu, kurie leistu negincytinai teigti, kad Z. S. buvo sužalotas išteisintojo, todel J. R. išteisintinas jam nepadarius veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šalcininku rajono apylinkes prokuraturos prokurores ir nukentejusiojo Z. S. apeliacinius skundus atmesti.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendi pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria J. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

J. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. jam nepadarius veikos turincios šio nusikaltimo požymiu.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.