Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-908-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
1-908-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24065-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-908-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24065-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. M. (V. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 35 MGL (4 550 litų) dydžio baudą. Bauda sumokėta;

2. 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnius paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 17 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilių girtumas) smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną T. M., t.y. tampydamas nukentėjusiąją už plaukų, už striukės ir šią suplėšęs, po to sudavęs vieną smūgį ranka motinai per galvą bei du kartus koja spirdamas nukentėjusiajai į kairę koją sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to V. M. kaltinamas ir tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,20 promilių), smurtaudamas prieš šeimos narį - motiną T. M., t.y. reikalaudamas iš nukentėjusiosios pinigų alkoholiui, o jai nedavus, koridoriuje pastūmęs motiną, dėl ko ji pargriuvo, tada paėmęs jai už plaukų, tampydamas, griebdamas jai už gerklės ir smaugdamas bei vieną kartą ranka trenkdamas T. M. per veidą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kirstine žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. jis buvo su pažįstamais girtuokliais prie L. Giros g. 121 namo, Vilniuje, esančiame miškelyje, kur išgėrė 1 litrą stipraus 7,30 proc. alk. tūrio alaus, du butelius po 0,5 l talpos vyno „Klumpė“ 18 proc. alk. stiprumo. Po to grįžo namo ir norėjo dar paprašyti savo motinos 2 eurų ant alaus. Mamą patempė už striukės ir ši suplyšo. Motinai nepatiko, kad jis buvo išgėręs ir ši nedavė pinigų. Tuo metu bute buvo jo sesuo O. M., kuri iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir medikai. Medikai nuvežė jį į Respublikinę psichiatrijos ligoninę, tačiau ten jo nepriėmė, nes buvo neblaivus. Motina policijos tarnybiniame automobilyje pasirašė pareiškimą prieš jį ir pareigūnai jį nuvežė į 1-ąjį policijos komisariatą, o po valandos į areštinę. Jis motinos nemušė, nespardė, jai per galvą netrenkė. Motina verkė, kad jis girtuokliauja ir jai nemalonu. Kaltas jaučiasi, dėl to, kad prašė pinigų. Namuose jokių baldų nelaužė, anksčiau sėdant ant spintelės koridoriuje, ši sulūžo, o taburetę sulaužė, nes ji vibravo ir galėjo sulūžti. Taburetę ir spintelę sulaužė prieš dešimt dienų. Mano, kad motina nesitikėjo, kad jo nepriims į ligoninę ir todėl parašė nebūtą pareiškimą sesers iniciatyva, kad jis negrįžtų girtas namo. Jis vieną kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje nuo alkoholizmo. Daugiau jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. Iki tol negėrė alkoholio apie 10 dienų. Jaučiasi gerai, viską atsimena. Jį kamuoja tik padidėjęs kraujospūdis (b. l. 38-39).

2017 m. rugsėjo 25 d. papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. jis buvo namuose – (duomenys neskelbtini). Kai atsibudo apie 22 val., namuose buvo mama T. M.. Jis mamos paprašė pinigų alui, nes buvo išgėręs ir atsikėlus labai skaudėjo galvą, bet mama nesutiko, pasakė, kad neduos pinigų, tada kilo konfliktas. Pradėjo konfliktuoti, mama pasakė, kad jam reik gydytis, bet jis jos nesiklausė, dar labiau supyko ir išėjo iš buto. Išėjo į lauką parūkyti, tada vėl grįžo į laiptinę, bet po kurio laiko mama užrakino buto duris ir jis negalėjo į jį patekti. Sėdėjo laiptinėje, kai po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis mamai tikrai netrenkė, buvo tik žodinis konfliktas dėl to labai gailisi (b. l. 84).

2018 m. sausio 31 d. papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad dėl įtarime minimų įvykių jis prisipažįsta pilnai, bet visko atpasakoti kaip vyko konfliktas negali, nes pirmiausia praėjo labai daug laiko, o antra, buvo stipriai neblaivus ir įvykius sunkiai atsimena. 2017 m. gegužės 17 d. namuose, kuriuose gyveno su motina T. M. ir tėvu E. M., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos įvyko konfliktas. Jis tą dieną su draugais netoli namų miškelyje vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Vakare grįžo namo ir dar norėjo išgerti alaus, bet kadangi niekur nedirbo, neturėjo pinigų. Paprašė pinigų mamos, bet ji matydama, kad jis neblaivus, atsisakė duoti. Jis supyko ir pradėjo ją stumdyti sugriebęs už striukės ir plaukų. Mama pradėjo rėkti ir verkti. Tai išgirdęs, atėjo tėvas. Tėvas pradėjo ant jo taip pat rėkti, bartis, bet jam girtam tai buvo vienodai. Tėvai pradėjo vyti jį iš buto, priekaištavo, kad niekur nedirba, vartoja alkoholį. Jis dėl tokių jų priekaištų dar labiau įsiuto ir sudavė vieną smūgį ranka mamai per galvą bei įspyrė į koją. Kiek kartų ir į kurią tiksliai koją įspyrė, nepamena. Po to iš karto išėjo iš buto prie laiptinės parūkyti. Kuomet parūkęs grįžo namo, buto durys buvo užrakintos ir jis patekti namo negalėjo. Atsisėdo laiptinėje ant laiptų ir tiesiog sėdėjo. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kurie jį kartu su motina nuvežė į Naująją Vilnią į Psichiatrinę ligoninę, bet dėl jo girtumo, jo ten nepriėmė. Tuomet nuvežė į komisariatą. 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare tarp jo ir mamos T. M. namuose įvyko konfliktas dėl to, kad jis mamos prašė pinigų. Dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau neblaivus nuėjo miegoti. Kai vakare pabudo, labai skaudėjo galvą ir norėjo išgerti alaus, kad praeitų skausmas ir pagerėtų savijauta. Neturėjo pinigų, todėl kaip visada, jų prašė mamos. Mama pasakė, kad pinigų neduos ir jis ant jos dėl to supyko. Pradėjo ją stumdyti. Nuo vieno iš pastūmimų, mama nugriuvo. Jis vis prašė jos duoti pinigų, bet ji nesutiko. Jis vėl ją stumdė ir jie susigrūmė, jis sugriebęs ją už plaukų tampė, vėliau sugriebė viena ranka už kaklo, o kita sudavė per veidą. Kol jie barėsi, tėvas žiūrėjo kambaryje televizorių, bet išgirdęs grumtynes, atėjo ir pradėjo rėkti, kad pinigų neduos. Jis susinervino ir išėjo. Lauke susitiko su draugu. Po kokios valandos grįžo namo, bet durys buvo užrakintos ir jo niekas į butą neįleido. Tada nusileido vėl į pirmą aukštą ir vėl pakilo į septintą prie buto, bet durys vis buvo užrakintos. Neužilgo atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl šių konfliktų su mama. Prieš keletą savaičių buvo nuvykęs pas ją atsiprašyti. Po įvykio rugsėjo mėnesį, kuomet jam buvo uždrausta grįžti į namus (duomenys neskelbtini), jis pasimokė ir pakeitė savo gyvenimą. Nustojo vartoti alkoholį, įsidarbino ir suprato, kad nori visiškai pasikeisti, nebenori gyventi asocialaus gyvenimo. Su tėvais susitaikė, jie pamatė, kad jis labai pasikeitė ir leido sugrįžti gyventi į namus (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu ir sūnumi V. M.. Sūnus serga alkoholizmu, o būdamas girtu tampa agresyviu, neprognozuojamu, smurtauja prieš artimuosius. 2016 m. smurtavo prieš tėvą, dėl to buvo nuteistas. Anksčiau gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Pastarąsias 4 dienas sūnus girtuokliavo. 2017 m. gegužės 17 d. apie 20 val. girtas sūnus ėmė reikalauti iš jos pinigų, įžeidinėti, keikti. Ji pasakė, kad neturi, ėmė jį raminti. Tuo metu, kai sūnus nematė, ji paskambino dukrai O. ir pasakė, kad V. elgiasi agresyviai, reikalauja pinigų. Jis kažkuriuo momentu negaudamas pinigų ir dėl to pykdamas, ėmė ją tampyti už rankų, už plaukų, vieną kartą kumščiu trenkė per galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ji išsigando tokio sūnaus elgesio ir norėjo išeiti, apsirengė striukę, bet V. neišleido, pagriebęs už striukės ėmė tampyti, suplėšė dešinę striukės rankovę. Po to atvažiavo dukros iškviesti policijos pareigūnai. Kai jie užėjo į butą, sūnus nurimo. Jai kūno sužalojimai nepadaryti. Namie sūnus sulaužė taburetę, spintelės rankeną, išvertė šiukšliadėžę (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 18 d. papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. apie 20 val., kai sūnus V. suplėšė jos striukę, ji nuėjo ir atsigulė į lovą savo kambaryje. Tada V. atėjęs pradėjo reikalauti pinigų - 15 eurų, ji jam jų nedavė. Vėliau, kai atvažiavo ir į kambarį užėjo dukra O., V. spyrė nukentėjusiajai į kairę koją. Sužalojimų jokių kojoje nepadarė, tačiau ji pajuto skausmą. Todėl paaiškina, kad sūnus spirdamas du kartus, sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 25 d. papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val., namo grįžo neblaivus sūnus V. ir nuėjo miegoti. Po valandos sūnus atsikėlė ir priėjęs prie jos, pareikalavo pinigų alkoholiui. Ji pasakė, kad pinigų neduos. Ji buvo koridoriuje, kai sūnus priėjo ir rankomis ją pastūmė, ji parkrito. Į kurią kūno vietą jis pastūmė, neprisimena. Jai pradėjo skaudėti kairę koją, nes krisdama už kažko užsikabino. Atsikėlė ir norėjo išeiti į laiptinę, bet sūnus jos nepraleido ir dviem rankomis pradėjo ją stumti į miegamąjį. Kai sūnus įstūmė ją į miegamąjį, ranka griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Kai paleido, tada kažkuria ranka griebė jai už gerklės, pradėjo smaugti ir pasakė, kad ji duotų pinigų alkoholiui, ji pradėjo šaukti. Sūnus ją paleido ir priėjo prie televizoriaus, paėmė jį dviem rankom, pakėlė ir norėjo mesti ant grindų, bet ji pradėjo šaukti, tada jis pastatė televizorių atgal. Vėl priėjo prie jos ir pastūmė, ji atsitrenkė galva į sieną, jai skaudėjo. Tada jis priėjo prie jos ir staiga smogė į veidą. Jai ištino dešinė akis ir ji patyrė šoką. Sūnus pamatė, kad ją sužalojo ir išbėgo iš namų. Ji iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvažiavo medikai ir policija. Sūnus pabėgo. Kai sūnus ją stumdė, suplėšė megztinį ir palaidinę, nutraukė grandinėlę. Vitalijus prieš ją smurtauja pastoviai, ji kvietė policiją (b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad brolis V. M. yra alkoholikas, būdamas girtas tampa agresyviu, smurtauja prieš tėvus. 2016 m. dėl smurto prieš tėvą brolis buvo nuteistas. Pastarąsias kelias dienas brolis girtuokliavo, tuo skundėsi tėvai, pati buvo atėjusi, matė jo būklę. 2017 m. gegužės 17 d. apie 19.30 val. jai paskambino mama T. M., buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad V. reikalauja pinigų, ją stumdo ir neišleidžia iš namų. Ji iš namų atėjo pas mamą. Savo raktu atsirakino buto duris ir pamatė, kad bute išmėtyti daiktai, brolis labai agresyvus, rėkė, reikalavo iš mamos pinigų. Mama tuo metu gulėjo lovoje, buvo labai išsigandusi, o brolis buvo prie lovos ir ant jos rėkė. Jis kelis kartus spyrė mamai į kojas. Pabandė brolį nuraminti, bet jis nereagavo, todėl išėjo iš buto ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus pareigūnams, nusakė situaciją. Su pareigūnais atėjo į butą, atrakino duris. Brolis pamatęs policijos pareigūnus, išsigando ir nurimo. Toks jo elgesys, kai išgeria, kartojasi nuolat (b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. sūnus V. iš namų (duomenys neskelbtini), išėjo po 10 val. ryte, o grįžo į namus 18 val., tada rūkė balkone, buvo savo kambaryje, miegojo. Apie 20 val. sūnus pabudo ir išėjęs iš savo kambario, atėjo į virtuvę, kur buvo liudytojas su žmona T. bei pradėjo reikalauti pinigų iš žmonos. Žmona atsisakė duoti pinigų ir jie išėjo į miegamąjį. V. atėjo iš paskos į miegamąjį. Sūnus toliau reikalavo, kad žmona duotų pinigų, o negavęs pinigų, ėmė plėšyti nuo motinos drabužius, kuriuos ji vilkėjo. Tada jis išėjo i koridorių, o vėliau į lauką ir paskambino policijai ir lauke laukė kada atvažiuos. Jis buvo lauke, po kurio laiko sūnus išėjo į lauką ir ėjo link (duomenys neskelbtini) g. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojas kartu su jais grįžo į butą ir pamatė, kad žmona su mėlyne po akimi. Žmona pati išsikvietė medikus, atvykę medikai apžiūrėjo ir išvežė ją į Lazdynų ligoninę dėl sumušimo (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 13 d. papildomai apklaustas liudytojas parodė, kad sūnus V. po to, kai jam skirta kardomoji priemonė nesilankyti (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs 2017 m. rugsėjo 29 d., apie 18 val., daužė į buto duris, triukšmavo laiptinėje, bet jis buto durų neatidarė ir iškart paskambino policijai, tačiau kol policijos pareigūnai atvyko, sūnus jau buvo išėjęs. V. vaikšto aplinkui namą, jis pro langą kelis kartus yra matęs. Kur sūnus gyvena šiuo metu, jis nežino, taip pat jo mobilaus telefono numerio neturi ir nežino. 2017 m. spalio 1 d. apie 13 val. sūnus V. vėl buvo atėjęs ir daužė buto duris, kad jį įsileistų, liudytojas po kurio laiko atrakino buto duris. Kai tik atidarė buto duris, sūnus įsiveržė ir pasakė, kad leistų jam pasiimti daiktus, drabužius. Jis paskambino iškart policijai ir atvykę pareigūnai jį iš namų išprašė. Žmonos abu kartus namuose nebuvo, kai sūnus buvo atėjęs į namus. Po įvykio žmona bijo sūnaus ir gyvena pas dukrą. Daugiau sūnus nebuvo atėjęs (b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. dirbo su kolega A. S.. Apie 21.10 val. iš VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes neblaivus sūnus sumušė motiną. Atvykus minėtu adresu lauke juos pasitiko E. M., kuris paaiškino, kad sūnus V. M. muša motiną. E. M. jiems nurodė butą, kuriame gyvena. Patekus į butą, jame rado T. M., kuriai buvo stipriai sumušta kairė akis, matėsi kraujosruvos. T. M., paaiškino, kad ją sumušė sūnus V. M., t.y. trenkė kumščiu į veido sritį į kairę akį, stumdė, tampė už plaukų, nes ji nedavė pinigų. Nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus sumušęs pabėgo iš buto ir nežino kur. T. M. buvo iškviesti medikai, atvykę medikai apžiūrėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę dėl veido sumušimo (b. l. 69).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, jog 2017 m. gegužės 17 d. 20.29 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), nes neblaivus brolis yra agresyvus, puola. Pareiškėja bijo įeiti į butą (b. l. 12).

Vyriausiojo patrulio V. N. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2017 m. gegužės 17 d. apie 20.29 val. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus, agresyvus sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė O. M.. Užėjus į butą, pasitiko T. M., kuri paaiškino, kad ją sumušė sūnus, suplėšė striukę, sudavė į galvą, sulaužė baldus (b. l. 13-14).

2017 m. rugpjūčio 31 d. – 2017 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokole yra stenografuotas pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis dėl 2017 m. gegužės 17 d. iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, jog 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.06 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), nes namuose konfliktuoja pranešėjo neblaivus sūnus, kuris iš jo ir žmonos reikalauja pinigų. Pranešėjas laukia kieme prie laiptinės (b. l. 47). Tos pačios dienos 21.55 val. užfiksuotame iškvietime nurodoma, jog grįžo neblaivus pranešėjo sūnus, konfliktuoja. Iki pareigūnų atvykimo pasišalino (b. l. 49). Tos pačios dienos 22.44 val. užfiksuotame iškvietime nurodoma, kad laiptinėje yra sūnus, kuris prieš tai sumušė motiną ir pabėgo. Sulaikytasis pristatinėjamas į 1 PK (b. l. 48).

2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) buto miegamajame ant lovos matyti suplyšę drabužiai: megztinis ir moteriška palaidinė (b. l. 52).

Specialisto išvadoje Nr. G 3138/2017 (01) konstatuota, kad T. M. nustatyta odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kirstine žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2017 m. rugsėjo 24 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b. l. 60).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo mama, su kuria kaltinamasis gyveno nusikaltimo padarymo metu, todėl nukentėjusioji atitinka tiek šeimos nario, tiek artimo giminaičio apibrėžimą.

Kaltinamajam yra inkriminuoti du nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje epizodai, kuriuos teismas analizuoja ir vertina atskirai.

Analizuodamas 2017 m. gegužės 17 d. epizodą teismas pažymi, jog byloje surinkti duomenys patvirtino, kad kaltinamasis 2017 m. gegužės 17 d. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai – savo motinai T. M. fizinį skausmą. Pats kaltinamasis pripažino, jog visą dieną vartojo alkoholį, vakare paprašė pinigų mamos, o ji atsisakė duoti. Kaltinamasis supyko ir pradėjo mamą stumdyti sugriebęs už striukės ir plaukų. Mama pradėjo verkti ir rėkti, atėjus tėvui kartui barė jį, kad nedirba, vartoja alkoholį. Jis dėl tokių jų priekaištų dar labiau įsiuto ir sudavė vieną smūgį ranka mamai per galvą, bei įspyrė į koją (b. l. 86). Nukentėjusioji T. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. apie 20 val. girtas sūnus ėmė reikalauti iš jos pinigų, įžeidinėti, keikti, 4 dienas prieš tai girtuokliavo. Jis ėmė ją tampyti už rankų, už plaukų, vieną kartą kumščiu trenkė per galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ji išsigando tokio sūnaus elgesio ir norėjo išeiti, apsirengė striukę, bet kaltinamasis neišleido, pagriebęs už striukės ėmė tampyti, suplėšė dešinę striukės rankovę. Vėliau, kai atvažiavo ir į kambarį užėjo dukra O., V. spyrė jai į kairę koją (b. l. 16-19). Liudytoja O. M. parodė, jog 2017 m. gegužės 17 d. apie 19.30 val. jai paskambino mama T. M., buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad V. reikalauja pinigų, ją stumdo ir neišleidžia iš namų. Atėjusi pamatė, kad bute išmėtyti daiktai, brolis labai agresyvus, rėkė, reikalavo iš mamos pinigų. Mama tuo metu gulėjo lovoje, buvo labai išsigandusi, o brolis buvo prie lovos ir ant jos rėkė. Jis kelis kartus spyrė mamai į kojas (b. l. 23-24). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina bei pokalbio su Bendruoju pagalbos centru stenograma patvirtina, jog dėl kaltinamojo agresyvių veiksmų buvo kreiptasi pagalbos į policiją (b. l. 12-14, 28).

Taigi, matyti, jog skirtingi duomenų šaltiniai vienodai atspindi esmines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš motiną stumdydamas sugriebęs už plaukų ir striukės, smūgiu ranka į galvą ir spyriais į koją. Pažymėtina, jog dalį smurtavimo tiesiogiai matė ir liudytoja. Taip pat pažymėtina, jog dėl kaltinamojo veiksmų jo mama jautė fizinį skausmą ir ji tai parodė. Tai suprato ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad mama rėkė ir verkė. Kad motina jaučia fizinį skausmą suprato ir liudytoja, kuri kaip matyti iš pokalbio stenogramos, ne kartą kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis 2017 m. gegužės 17 d. epizode padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo kaltė dėl 2017 m. rugsėjo 24 d. epizodo taip pat yra įrodyta byloje esančių duomenų visuma. Pats kaltinamasis parodė, jog dieną girtavo, neturėjo pinigų, todėl paprašė pinigų iš mamos. Šiai atsisakius duoti pinigų pradėjo ją stumdyti, nuo vieno pastūmimo mama pargriuvo. Mamai vis nesutinkant duoti pinigų, kaltinamasis ją toliau stumdė ir jie susigrūmė, jis sugriebęs ją už plaukų tampė, vėliau sugriebė viena ranka už kaklo, o kita sudavė per veidą (b. l. 86). Nukentėjusioji teigė, jog 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare sūnus ėmė reikalauti iš jos pinigų alkoholiui. Ji pinigų nedavė, todėl sūnus ją pastūmė ir ji dėl to parkrito. Kai sūnus įstūmė ją į miegamąjį, ranka griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Kai paleido, tada kažkuria ranka griebė jai už gerklės, pradėjo smaugti ir pasakė, kad ji duotų pinigų alkoholiui, ji pradėjo šaukti. Vėl priėjęs prie jos, pastūmė, ji atsitrenkė galva į sieną, jai skaudėjo. Tada jis staiga smogė į veidą, jai ištino dešinė akis ir ji patyrė šoką. (b. l. 55-56). Liudytojas E. M. parodė, jog nukentėjusiajai atsisakius duoti kaltinamajam pinigų šis ėmė plėšyti nuo motinos drabužius, kuriuos ji vilkėjo (b. l. 64). Liudytojas A. K. patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą bute rado T. M., kuriai buvo stipriai sumušta kairė akis, matėsi kraujosruvos. T. M., paaiškino, kad ją sumušė sūnus V. M., t.y. trenkė kumščiu į veido sritį į kairę akį, stumdė, tampė už plaukų, nes ji nedavė pinigų (b. l. 69). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, jog buvo kreiptasi dėl pagalbos sutramdant kaltinamąjį (b. l. 47-49). Apžiūros protokole užfiksuoti suplėšyti moteriška palaidinė ir megztinis (b. l. 52). Specialisto išvadoje Nr. G 3138/2017 (01) nustatyta, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60).

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 24 d. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Naudojamas smurtas pasireiškė įvairiais būdais – stumdymu, smaugimu, smūgiu į veidą. Smurtavimo padariniai užfiksuoti ne tik liudytojų parodymuose, bet ir kituose rašytiniuose įrodymuose – apžiūros protokole užfiksuoti smurtavimo metu suplėšyti nukentėjusiosios drabužiai, o specialisto išvadoje konstatuoti konkretūs nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir kad jie traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių priežasčių laikytina, jog kaltinamajam 2017 m. rugsėjo 24 d. epizode pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 115-116).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tais atvejais, padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Skirdamas konkrečias bausmes teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, abu juos padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 99-100), teistas, tame tarpe ir dėl smurto prieš savo tėvą (b. l. 95-96), dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio ne vieną kartą buvo kviečiama policija (b. l. 97-98). Nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Kaltinamasis yra gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 101, 103), tačiau yra pakaltinamas (b. l. 110, 113).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl jų. Tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko lengvinančia jo atsakomybės. Pagal byloje esančius jo apklausų protokolus matyti, jog pirmų dviejų apklausų metu kaltinamasis neigė savo kaltę (b. l. 38-39, 84). Taip pat matyti, jog kaltinamasis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės, kadangi bandė lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (b. l. 44-46). Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis tik deklaratyviai teigia, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog abu nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (b. l. 29, 70).

Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, už abi padarytas nusikalstamas veikas skirtinos griežtesnės nei vidurkis laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamajam taip pat nustatomas įpareigojimas per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu kaltinamasis taip pat įpareigojamas per 6 mėnesių terminą išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką yra įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 17 d. 20.50 val. (b. l. 31) iki 2017 m. gegužės 18 d. 15.45 val. (b. l. 32) bei nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. 23.35 val. (b. l. 74) iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 14.10 val. (b. l. 76) išbūtas laikas (iš viso: 2 paros), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 42-43, 87), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 90) paliekamos galioti iki faktinio bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 17 d. veika) ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugsėjo 24 d. veika) ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir skirti kaltinamajam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnius paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirti galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 17 d. 20.50 val. iki 2017 m. gegužės 18 d. 15.45 val. bei nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. 23.35 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 14.10 val. išbūtą laiką (2 paras), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesių terminą išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki faktinio bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Evelina Petraitienė