Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, teismo ekspertei – psichiatrei J. D., kaltinamo asmens seseriai I. U., kaltinamojo gynėjui advokatui A. M., E. M. ir nukentėjusiajam M. C. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones kaltinamam asmeniui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistam (teistumas išnykęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2011 metų liepos 19 dieną, apie 22.00 val. iš chuliganiškų paskatų, tai yra negerbdamas žmogaus ir visuomenės, be jokios dingsties, Panevėžio mieste, viešoje vietoje, tai yra prie picerijos „Can-can“, esančios adresu Panevėžys, Laisvės a. 1, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent medine lazda sudaužė nukentėjusiajam M. C. priklausančio automobilio „Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės ir dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius, tokiu būdu sugadino svetimą M. C. priklausantį turtą bendros 1000 litų vertės.

Motyvuojamoji dalis

E. M. inkriminuojama nusikalstama veika yra įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. C. teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje pareikštas jo prašymas, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje ir prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas kaip vieną iš įrodymų ištyrė M. C. 2011-07-19 pareiškimą Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (b.l. 6), jo parodymų protokolą (b.l. 13), papildomos apklausos protokolą (b.l. 14), kuriuose jis yra parodęs, kad 2011-07-19, apie 22 val. su žmona J. G. C. bei draugais M. V. ir A. U. jam priklausančiu automobiliu „Lexus RX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie picerijos „Can-can“, esančios Panevėžyje, Laisvės a. l. Ten nuvažiavus, jam priklausantį automobilį pastatė šalia Laivės a. l pastato esančioje automobiliams statyti skirtoje nesaugomoje aukštelėje. Automobilį pastatė ne rezervuotoje vietoje. Tada visi keturi nuėjo į piceriją. Maždaug po 20 minučių, tai galėjo jau būti apie 22.20 val., išgirdo garsą, panašų į duslų smūgį. Pamena, kad tada pagalvojo, kad įvyko autoįvykis ir atsisukęs į tą pusę, kur girdėjosi garsas, pamatė, kaip nesaugomoje automobiliams statyti skirtoje aikštelėje prie ten stovinčio jam priklausančio automobilio „Lexus RX“ bėgioja jam nepažįstamas vyriškis ir su rankose laikoma medine lazda daužo jo automobilį bei kažką garsiai kalba. Ką jis kalbėjo, pasakyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio. Jo automobiliui iš šonų stovėjo dar po vieną automobilį, bet tas vyriškis prie jų nėjo ir jų su medine lazda nedaužė. Vyriškį matė pirmą kartą. Tai pamatęs, jis iš karto atsistojo ir nubėgo prie savo automobilio. Matė, kad taip pat atsistojo ir M. V., kuris bėgo jam iš paskos. Tada jie abu pribėgo priėjo automobilį daužančio vyriškio. Pribėgęs M. V. iš šio vyriškio atėmė medinę lazdą ir jį parvertė ant žemės. Atimtą medinę lazdą M. V. numetė šalia automobilio. Tada pamatė, kad šalia yra jo žmona J. G. C. ir ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Už kokių 5 minučių prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis, priėjo policijos pareigūnai. Kol atvyko policijos pareigūnai, jo automobilį su lazda daužęs vyriškis gulėjo ant žemės, nes jį laikė M. V.. Dar neatvykus policijos pareigūnams, ant žemės gulėdamas jo automobilį su medine lazda daužęs vyriškis pasakė, kad jis jam ir M. V. sakęs, jog šioje vietoje nestatytų automobilio, nes ši vieta yra jo. Jie pasakė jam, kad jis nusišneka. Tada vyriškis, kaip tyrimu buvo nustatyta – E. M. jiems pasakė, kad jeigu jį paleisim, tai jis atves mums vyriškį, kuriam sakė, kad čia nestatytų automobilio. Jam pačiam susidarė tokia nuomonė, kad E. M. yra nestabilios psichikos. Atvykus policijos pareigūnams, jie E. M. perdavė jiems. Apžiūrėję automobilį pamatė, kad buvo sudaužyti dešinės ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. Pats ir jo draugai pasipiktino tokiu E. M. elgesiu. Tyrime buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1000 litų sumai (b.l. 13-17). Automobilis Kasko draudimu nedraustas.

Liudytoja J. G. C. parodė, kad tikslios datos nebepamena, bet tai buvo praeitais metais į vasaros pabaigą. Atvažiavo su vyru M. C. automobiliu „LEXUS RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Panevėžį ir pasistatė automobilį ties įėjimu į bendrovę „Aukštaitijos radijas“. Ten buvo sužymėtos parkavimo vietos. Su draugais M. V., A. U., visi nuėjo į piceriją „Can-can“. Sėdint lauko kavinėje, nuo kurios atstumas iki automobilio buvo apie 50 metrų, išgirdo duslų garsą. Atsisukusi nieko nepamatė. Išgirdusi antrą tokį pat garsą, atsisukusi pamatė prie jų automobilio stovintį vyriškį ir jis jų akivaizdoje trenkė su lazda per jų mašinos vairuotojo pusės veidrodėlį. Tada atsistojo jos vyras M. C. su draugu M. V. ir nubėgo link automobilio. Ji padavė draugei piniginę, kad atsiskaitytų ir pati nubėgo su telefonu rankose iš paskos jų. Vaikinas, stovintis prie automobilio, jiems sakė, kad „jūs čia mano vietoje pasistatėte mašiną“ bei kad „čia nestatykite“, neva tai čia jo išpirkta vieta. M. V. atėmė iš jo lazdą ir prispaudė jį prie šaligatvio. Ji iškvietė policiją.

Liudytojas M. V. parodė, kad pernai vasarą sėdėjo su draugais M. C., J. C. kavinėje Laisvės aikštėje. Sėdėdami išgirdo trenksmą ir atsisukę pamatė, kad kažkoks pilietis daužo M. C. ir J. C. automobilį. Tada pašokę nubėgo ginti turto. Pribėgę prie automobilio, su M. C. apėjo automobilį, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės. Pribėgęs prie kaltinamojo, jis pagriebė už pagalio, prispaudė tą žmogų prie sienos, paskui pargriovė ant žemės ir laikė prispaudęs koja prie žemės tol, kol atvažiavo policija. Kaltinamasis nebuvo girtas, bet jis grasino ir šaukė, kad „jūs pastatėte mašiną jo vietoje“, nes anot jo, ji priklausė jam, nes buvo išsipirkęs. Kaltinamajam jokių smūgių nesudavė sulaikant, tik laikė pagavęs rankas, kad neturėtų galimybės kažką padaryti.

Kaltinamojo artima giminaitė I. U. parodė, kad E. M. yra jos brolis. Apie įvykį sužinojo, kai tyrėjai pradėjo jo ieškoti, norėdami išsiaiškinti jo psichikos būklę, sužinoti artimųjų nuomonę. E. M. turėjo II grupės invalidumą dėl bendrojo susirgimo. Patvirtino, kad nesugebės juo rūpintis, nes jau yra jį globoję ir patys nuo E. M. nukentėję. Kai gyveno su mama, mėtė televizorių per langą, mamos automobilio veidrodėliai taip pat yra nukentėję. Kaltinamojo būklė pablogėjo, kai išėjo prieš 9 metus iš laisvės atėmimo vietos. Jis nesuprasdavo, kad mes bandome jam padėti. Smurto artimųjų atžvilgiu nenaudodavo, tik grasindavo žodžiais ir žalodavo turtą. Tiki, kad taip galėjo atsitikti, nes kai jį lankė ligoninėje, jis sakė, kad ten, kur įvyko įvykis, yra jo gyvenamoji vieta ir jis yra išsipirkęs parkavimo vietą. Išėjęs iš ligoninės, vaistų nebevartojo. Kiek žino, jis gyveno Pasvalio rajone, negyvenamoje sodyboje. Jis įsivaizdavo, kad ta sodyba niekieno negyvenama ir buvo prašęs seniūno ten leisti jam gyventi.

Iš 2011-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas M. C. priklausantis automobilis „Lexus RX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, stovintis prie Laisvės a. l -ojo namo, Panevėžyje. Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui sugadinti abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėliai, sugadinti veidrodėlių korpusai. Prie automobilio galinės dalies rastas apie 153 centimetrų ilgio, nuo 2,5 iki 5,0 centimetro pločio medinis pagalys, kuris paimtas ir 2011- 08-11 priduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugyklą (kvitas B serija BBBNr.017037), (b.l. 7-9, 11).

Iš 2011-07-24 parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, kad E. M. parodė vietą prie Laisvės a. 1-ojo namo Panevėžyje, kur 2011-07-19 priėjo pribėgo du vyriškiai ir nieko jam nesakę, jį pargriovė, ir vietą ten pat, kur stovėjo automobilis „Lexus“. Parodė Laisvės a. 1-ojo namo Panevėžyje, duris ant kurių buvo priklijavęs lapelį su užrašu „ĮDARBINIMO BIURAS, 3 aukštas, E. M. 637 061114“ (b .l. 48-49).

Remiantis byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo M. C. parodymų protokolais, liudytojų parodymais teisme, sesers I. U. parodymais bei rašytiniais įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje, įrodyta, kad E. M., tyčia iš chuliganiškų paskatų, t.y. negerbdamas žmogaus ir visuomenės, be jokios dingsties, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent sudaužė automobilio kairės ir dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius, taip sugadindamas svetimą turtą, tuo padarydamas M. C. 1000 litų turtinę žalą, todėl E. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Iš 2011-09-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr.97TPK-103/2011 matyti, kad E. M. nustatytas šizotipinis sutrikimas, paranoidinė šizofrenija. Psichinėje būsenoje stebima santykio kliedesiai, neadekvačios emocijos, galima įtarti klausos haliucinacijas. Tikslinga E. M. skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 116).

Iš 2012-02-28 – 2012-03-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akto Nr.75U-II-24 matyti, kad E. M. nusikalstamos veikos darymo metu sirgo psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija, negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Taigi ekspertizės aktu E. M. statytas abiejų nepakaltinamumo - teisinio kriterijaus požymių: intelektualinio (E. M. negalėjo vokti daromos veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės) ir valinio (E. M. negalėjo savo veiksmų valdyti) nebuvimas, sąlygotas medicininio kriterijaus (paranoidinės šizofrenijos). Ekspertizės tu taip pat buvo nustatyta, jog E. M. serga psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti ir dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio E. M. psichinės būsenos negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. E. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL), (b.l. 142-145).

Remiantis 2012-03-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštu Nr.68U-II-108 dėl to, kad E. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir jo elgesys neprognozuojamas, dėl ko jis yra socialiai pavojingas, 2012-03-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jis iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkeltas į specialią įstaigą - Všį „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, laikant jį sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (b.l. 137-139).

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teismo posėdžio metu patvirtino komisijos pateiktą išvadą, kad E. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat patvirtino, kad šiuo metu E. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Iš visos turimos medicininės dokumentacijos, iš anksčiau Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto pateiktos ambulatorinės ekspertizės išvados matyti, kad jis buvo anksčiau gydytas psichiatrijos skyriuje, stebimi kliedesiai, neadekvačios emocijos. Turėjo visą ligos patologiją. Tyrimo metu pastebėta, kad jo mąstymas rezonuojantis, nenuoseklus, padrikas, besikeičianti nuotaika, emocijos blėsios, įtarinėjo skyriaus personalą intrigomis, aiškino, kad juo yra manipuliuojama. Buvo agresyvus skyriaus personalo atžvilgiu, daužė langą, viskas yra užfiksuota. Jam buvo leisti medikamentai. To priežastys – po išrašymo iš stacionaro jis vaistų nevartodavo, liga paaštrėdavo. Jis nėra kritiškas, savarankiškas, vaistų tikrai nevartojo po išrašymo, nes save laikė sveiku. Jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, t.y. jo elgesys neprognozuojamas, socialiai neprognozuojamas, visuomenei pavojingas. Liga pagydoma ta prasme, jei yra socialiai adaptuotas, bendraujantis, o viso to nėra. Jo gydymas buvo trumpas – trys kartai po mėnesį, po jo nevartojo vaistų, įvykdė agresyvius veiksmus, agresyvus buvo stebėjimo skyriuje, tai įvertinta, kad būtų gydomas ilgesnį laiką, kad būtų pasiekta ligos remisija, t.y. skirtas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Jam seniai buvo ligos paūmėjimas. Jam reikalingas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Jis gydytas du kartus Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, vieną kartą Panevėžio psichiatrijos skyriuje, aprašytos psichozinės būsenos, buvo agresyvus artimųjų atžvilgiu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad E. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo padarytos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi E. M. padarė visuomenei pavojingą veiką, kuri priskiriama nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) ir ekspertizės akte, kurį teisme tvirtino dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė, nurodyta, jog E. M. reikalinga taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl daroma išvada, kad dėl E. M. psichikos sutrikimo pobūdžio jam yra būtinas priverčiamųjų medicinos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 4 dalyje, taikymas.

Nukentėjusysis M. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog E. M. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, be to kol E. M. civiline tvarka nėra pripažintas neveiksniu, kas nėra paskirtas jo globėjas, todėl jis negali atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą, už padarytą žalą negali atsakyti ir jo artimieji, taip pat nėra pateikta jokių žalos dydį įrodančių dokumentų, įrodymų, todėl nukentėjusiojo M. C. ieškinys dėl žalos priteisimo iš E. M. paliktinas nenagrinėtu, suteikiant galimybę šį klausimą nukentėjusiajam spręsti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401 straipsniu, 403 straipsniu, teismas

nutaria:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

M. C. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktą – medinį pagalį, saugomą pagal kvitą serija BBB Nr. 017037 Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje – sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.