Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir J. L. pareigotas per keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. Š. ir R. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d., apie 14 val. 20 min., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. Š. ir R. B., kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant pašaliniam asmeniui M. G., J. L., R. Š., R. B., lazdomis ir rankomis sudavė mažiausiai du smūgius E. V. ir mažiausiai tris smūgius D. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarė E. V. dešinio žasto sumušimą, dešinio skruosto nubrozdinimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d., o D. G. – odos nubrozdinimą kaktoje, kairėje ausyje, sumušimą veide, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d., ir tokiais savo chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad skundžiamame 2015-01-21 nuosprendyje nurodyta: „tuo padarė E. V. dešinio žasto sumušimą, dešinio skruosto nubrozdinimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.“, tačiau akivaizdu, kad nurodytas žodis „nesunkų“ laikytinas technine klaida, nes iš bylos medžiagos matyti, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skunde nurodoma, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas J. L. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 75 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. L. naikintina.

Apeliantė pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Viena iš sąlygų yra ta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi apsvarstyti šio straipsnio taikymo tikslingumą ir, priėmęs sprendimą atidėti bausmės vykdymą, privalo savo sprendimą motyvuotai pagrįsti, nurodydamas aplinkybes, kurios suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Atkreipia dėmesį, kad J. L. yra baigęs tik 8 klases, nuolatinę gyvenamąją vietą turi, tačiau nedirba, yra baustas administracine tvarka, iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas net 9 kartus, teistas ir už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas jam nebuvo išnykęs. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorės vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai J. L. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad J. L. pirmą kartą nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 1995-03-10 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, tačiau 1996-04-23 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nukreiptas į laisvės atėmimo vietą 2 metams, 1996-05-15 atvyko į Pravieniškių pataisos namus, o 1997-01-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikus šios bausmės, 1997-05-02 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, įtariant padarius kelias nusikalstamas veikas, jam skiriama kardomoji priemonė suėmimas, o 1998-10-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir jam skirta galutinė, su 1995-03-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu ir 20 MGL (2200 Lt) bauda. 1998-10-23 J. L. atvyko į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. 2003-08-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi šios veikos perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį ir jam skirta galutinė, su 1995-03-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, 2003-09-03 ši bausmė atlikta. Kadangi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies b papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą. Vadinasi šiuo atveju teistumas J. L. būtų išnykęs 2008-09-03, nes duomenų apie tai, kad teistumas teismo sprendimu būtų panaikintas anksčiau, negauta. Tačiau 2004-01-27 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė, tą pačią dieną jis paleistas iš teismo salės (kaip atlikęs bausmę).

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jei turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta; teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, atlikimo; asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Vadinasi, teistumo išnykimas J. L. turi būti skaičiuojamas nuo 2004-01-27 5 metus, t. y. iki 2009-01-27. Tačiau J. L. 2005-08-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir realiai atliko laisvės atėmimo bausmę. Po to, 2006-09-05 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2005-08-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliko 2008-01-18. Po šios bausmės atlikimo, 5 metų teistumo terminas J. L. skaičiuojamas nuo 2008-01-18, t. y. iki 2013-01-18. Tačiau 2008-02-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine, subendrinus su 2006-09-05 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Atlikdamas 2005-02-29 Raseinių rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtą bausmę J. L. nuteistas dar kartą – 2009-01-22 Raseinių rajono apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2008-05-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė atlikta 2009-08-26. Po šios bausmės atlikimo, 5 metų teistumo terminas J. L. skaičiuojamas nuo 2009-08-26, t. y. iki 2014-08-26. Tačiau 2012-10-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, 2012-10-30 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą Klaipėdos APT, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis baigėsi 2013-10-30. Nauja veika, už kurios padarymą J. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu, padaryta 2013-11-14, po jo išbraukimo iš probacijos tarnybos įskaitos, t. y. atlikus 2012-10-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Prokurorės teigimu, šioje vietoje teismas neteisingai konstatuoja, kad J. L. 2013-11-14 nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, nes ją padarė pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nors BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. J. L. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu, kuomet laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, padarė ir buvo nuteistas neišnykus teistumui už sunkų nusikaltimą, teistumas būtų išnykęs tik 2014-08-26. Tokiais atvejais, kai asmuo, neišnykus teistumui už ankstesnio nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, padaro naują nusikalstamą veiką ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, teistumas negali išnykti pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui už paskutinę nusikalstamą veiką. Tokiu būdu būtų formuojama ydinga praktika, nes, pavyzdžiui, asmuo, būdamas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir atlikęs bausmę, teistumą turėtų 8 metus nuo bausmės atlikimo, o jei jis, praėjus nedaug laiko nuo bausmės atlikimo, padarytų nusikaltimą, už kurį jam paskirtos bausmės vykdymas būtų atidėtas tarkime 1 metų laikotarpiui, teistumas jam išnyktų po šiek tiek daugiau nei 1 metų, t. y. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kai pagal įstatymą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą teistumas išnyksta tik praėjus 8 metams po bausmės atlikimo. Taip taikant įstatymą, teistumo terminas asmeniui gali būti nepagrįstai ženkliai sutrumpinamas, o šito neturi būti. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą J. L. teistumas būtų išnykęs tik 2014-08-26, nes jis, neišnykus šiam teistumui, vis būdavo nuteisiamas už kitų tyčinių nusikaltimų padarymą ir šis teistumo laikotarpis vis atsidėdavo nuo naujais nuosprendžiai paskirtų bausmių atlikimo, teistumo išnykimo eiga vis nutrūkdavo, teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas, kiekvienu atveju po teismo sprendimų, būdavo pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Dėl to negalima laikyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą J. L. yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė išnykus teistumui.

Esant paminėtoms aplinkybėms, prokurorės teigimu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, J. L. yra laikomas recidyvistu – jis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, kai teistumas už juos nebuvo išnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Apeliantės vertinimu, teismas teisingai J. L. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai jos vykdymą atidėjo 1 metams, nes J. L. ne tik linkęs daryti nusikalstamas veikas, teisiamas 10 kartą, būdamas anksčiau teistas net už sunkaus nusikaltimo padarymą, tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, visiškai neapgailestauja dėl nusikalstamos veikos padarymo, viso proceso metu neigė įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu nustatyti ar tokios bausmės sąlygos bus pakankamai efektyvios, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas turi atkreipti dėmesį į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiųjų ar atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes (žr. teismų praktikos, taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą, apžvalgą, aprobuotą 2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25, „Teismų praktika“ Nr. 13). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju matyti, jog yra nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – kad J. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, veika padaryta gana įžūliai, J. L. vaidmuo nebuvo antraeilis, veika padaryta kartu su nepilnamečiu asmeniu, kitas nepilnametis asmuo atsisakė daryti nusikalstamą veiką, po nusikalstamos veikos padarymo J. L. neigia įvykdęs nusikalstamą veiką, savo veiksmų nevertina kritiškai, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos atlyginti neketina, todėl, be to, kad jis yra recidyvistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą jam taikyti nėra pagrindo ir dėl visų kitų aplinkybių, kurios nustatytos tiek darant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, prokurorės įsitikinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas J. L. pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas, BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas J. L. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas. Dėl to, kas paminėta, nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. L. turi būti panaikinta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis J. L. ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip minėta, J. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Prokurorė skundu prašo pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo J. L., ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Iš skundžiamo Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo sprendimą taikyti J. L. BK 75 straipsnio nuostatas iš esmės motyvavo tuo, kad J. L. iš Probacijos skyriaus registro išbrauktas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. J. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo bausmės vykdymo, taigi, anot pirmosios instancijos teismo, jis laikomas neturinčiu teistumo. Įvertinęs minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad J. L. teisiamas dešimtą (bylos duomenimis – devintą) kartą, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, teismas padarė išvadą, kad J. L. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymima, kad pagal BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatas turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, o 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Iš bylos matyti (2 t. 94-104 b. l.), kad J. L. Raseinių rajono apylinkės teismo 1995-03-10 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Raseinių rajono apylinkės teismo 1996-04-23 nutartimi J. L. nukreiptas į laisvės atėmimo vietą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997-01-22 nutartimi jis paleistas lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Šiaulių apygardos teismo 1998-10-05 nuosprendžiu J. L. buvo nuteistas pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį galutine bausme, subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 1995-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme, - laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams su 2200 Lt bauda ir ½ turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003-08-19 nutartimi minėtos veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bei su Raseinių rajono apylinkės teismo 1995-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė J. L. paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Bausmę J. L. atliko ir iš pataisos namų buvo paleistas 2003-09-03.

Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo 1998-10-05 nuosprendžiu J. L. be kitų nusikalstamų veikų buvo nuteistas ir už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (perkvalifikavus iš BK 272 straipsnio 3 dalies). Minėtas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies b papunktį asmenys, nuteisti už sunkų nusikaltimą laikomi turinčiais teistumą penkerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad J. L. bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 1998-10-05 nuosprendžiu atliko 2003-09-03, teistumas, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, jam būtų išnykęs 2009-09-03. Tačiau bylos duomenys liudija, kad Raseinių rajono apylinkės teismas J. L. 2004-01-27 priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pastarasis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 5 dienoms. Įskaičius į J. L. paskirtos bausmės laiką jo suėmime išbūtą laiką, J. L. 2004-01-27 buvo paleistas iš teismo salės kaip atlikęs bausmę. Taigi prokurorės skunde teisingai nurodyta, kad 5 metų teistumo terminas J. L. turėjo būti skaičiuojamas nuo 2004-01-27 ir turėjo išnykti 2009-01-27.

Tačiau J. L. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-08-24 nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. 2006-09-05 Raseinių rajono apylinkės teismas J. L. priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrina bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Šią bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2008-01-18. Taigi, pagal anksčiau minėtas BK 97 straipsnio nuostatas, jei J. L. nebebūtų padaręs naujos nusikalstamos veikos, jam teistumas būtų išnykęs 2013-01-18.

Tačiau J. L. vėl padarė nusikaltimą ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-05-29 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Raseinių rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu, ir galutinė subendrina bausmė J. L. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Neatlikęs minėtos bausmės, J. L. dar buvo nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-01-22 nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, o šią bausmę subendrinus su 2008-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę J. L. atliko 2009-08-26, taigi teistumas jam turėjo išnykti 2014-08-26. Tačiau, kaip teisingai skunde nurodė prokurorė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu J. L. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registro J. L. išbrauktas 2013-10-23.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu, J. L. padarė 2013-11-14. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, už anksčiau padarytą sunkų nusikaltimą teistumas J. L. turėjo išnykti tik 2014-08-26, pritariama prokurorės skundo argumentui, kad J. L. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2015-01-21 nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors skundžiamu nuosprendžiu J. L. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimu 9 mėnesiams, tai, kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. L. anksčiau yra teistas net aštuonis kartus, nusikalto neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikomas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka, nedirba, savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo nusikaltęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus J. L. polinkius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, J. L. paskirtos bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat sprendžia, kad vien tik įpareigojimų paskyrimo nepakanka J. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingas sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam J. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina prokurorės skunde nurodytą aplinkybę, jog J. L. bendrais veiksmais su kitais nuteistaisiais padarė nukentėjusiajam E. V. nežymų (o ne nesunkų, kaip nurodyta nuosprendyje) sveikatos sutrikdymą (1 t. 88 b. l.), visiems nuteistiesiems suformuluotas kaltinimas patikslinamas nurodant, kad J. L., R. Š. ir R. B. padarė E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. L., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir J. L. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. L. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Patikslinti kaltinimą J. L., R. Š. ir R. B., nurodant, kad jie padarė E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.