Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ ieškinį atsakovui D. G. dėl mokymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. G. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ˜– CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, palikus pranešimą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1168, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose. Šalys susitarė, kad jeigu darbo sutartis būtų nutraukta dėl darbuotojo (atsakovo) kaltės arba darbuotojo (atsakovo) pareiškimu nesant svarbių priežasčių, darbuotojas (atsakovas) įsipareigoja atlyginti darbdavio (ieškovės) turėtas mokymo išlaidas bei netesybas. Pagal 2017 m. birželio 12 d. atsakovo ir uždarosios akcinės bendrovės „V. S. vairavimo mokykla“ sudarytą mokymo sutartį Nr.17-135 ir 2018 m. liepos 14 d. vairavimo mokyklos lapą Nr.135 atsakovas nuo 2017 m. liepos 14 d. lankė vairavimo kursus C ir CE vairavimo kategorijoms įgyti. Ieškovė apmokėjo atsakovo mokymo kursus pagal mokymo įstaigos pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 205 1 070 Eur sumai. Darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės buvo nutraukta dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo.

Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – komisija), dėl patirtų mokymo išlaidų ir netesybų išieškojimo iš darbuotojo, tačiau komisija 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-3480 ieškovės prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad atsakovo kvalifikacijos kėlimas buvo nulemtas šalių iš darbo santykių kylančių interesų, realaus poreikio ir atitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje apibrėžtą darbo santykių sampratą – šalių siekį, kad atsakovas dirbtų konkretų vairuotojo ekspeditoriaus, turinčio C ir CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbą; vadovaujantis DK 37 straipsnio nuostatomis, atlygintinos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojų žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, įgijimu, taip pat darbuotojo studijomis, kai jis studijuoja savo iniciatyva; darbo sutarties 7 punkte įtrauktas susitarimas dėl 870 Eur dydžio netesybų atlyginimo, priskirtinas civilinio pobūdžio susitarimui.

Iš ieškinio teksto turinio matyti, kad ieškovė neprieštarauja dėl komisijos padarytų išvadų dėl 870 Eur dydžio netesybų atlyginimo, tačiau prašo panaikinti komisijos sprendimą ir priteisti patirtas 1 070 Eur mokymo išlaidas, nes atsakovo mokymai, skirti įgyti C ir CE kategorijos transporto priemonių kategorijas, yra kvalifikacijos įgijimas, o ne kvalifikacijos kėlimas, ar, kaip nurodoma komisijos sprendime – apmokymu darbuotojo tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, nes kvalifikacijos kėlimas įprastai yra orientuotas į aktualias ir neretais atvejais, atitinkamo laikotarpio, žinių papildymą. Todėl ieškovė, apmokėdama atsakovo mokymus, kurių pagrindu atsakovas įgijo naują kvalifikaciją – teisę vairuoti C ir CE kategorijos transporto priemones, o kartu ir eiti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų pareigas. Mokymai didino darbuotojo paklausą darbo rinkoje todėl darbdavys turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, atlygins tokias išlaidas.

DK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginamos gali būti tik tokios išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. DK 29 straipsnio 1 dalis numato darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Taigi viena vertus, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbuotojo mokymui darbdavio patirtų išlaidų kompensavimo, kita vertus – įstatymas gana griežtai riboja patiriamų išlaidų pobūdį – ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali reikšti darbuotojo pareigą atlyginti susidariusias mokymo išlaidas. Darbdavys turi teisę į mokymo išlaidų kompensavimą ne tuomet, kai bendrai apmoko darbuotoją dirbti, o tuomet, kai suteikia darbuotojui, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, papildomas kompetencijas bei įgūdžius, kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje.

Kaip minėta, bylos šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė, kad atsakovas nutraukęs šią sutartį dėl savo kaltės arba savo pareiškimu nesant svarbių priežasčių, įsipareigoja atlyginti ieškovei jos turėtas mokymo išlaidas. Ieškovė už atsakovui suteiktus mokymus – vairavimo kursus C ir CE vairavimo kategorijoms įgyti uždarajai akcinei bendrovei „V. S. vairavimo mokykla“ pagal šios išrašytą sąskaitą-faktūrą sumokėjo 1 070 Eur. Darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, buvo nutraukta 2018 m. birželio 5 d. įsakymu atleisti atsakovą iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų darbdavio (ieškovės) iniciatyva dėl darbuotojo (atsakovo) kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atsakovą atlyginti jo mokymui patirtas išlaidas.

Ieškovė sudarė su atsakovu darbo sutartį, įdarbindama atsakovą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Prisiėmusi dirbti asmenį, neturintį reikiamos kvalifikacijos, ieškovė sumokėjo tokius mokymus turinčiam teisę vykdyti asmeniui, uždarajai akcinei bendrovei „V. S. vairavimo mokykla“, už tai, kad šis asmuo suteiktų atsakovui mokymus, reikiamus C ir CE vairavimo kategorijoms įgyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui šie mokymai nebuvo suteikti ir kad atsakovas neįgijo kvalifikacijos, reikiamos darbo sutartyje numatytoms pareigoms atlikti, taigi darytina išvada, kad atsakovas įgijo kvalifikaciją, reikalingą atlikti funkcijoms, nurodytoms šalių sudarytoje darbo sutartyje. Kaip matyti iš valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamų vairavimo kategorijų apibūdinimų, asmenims, siekiantiems įgyti C ir CE vairavimo kategorijas, nėra nurodyti jokie specialūs reikalavimai, išskyrus tai, kad nurodomas minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius. Be to, atsakovas, neturėdamas šių vairavimo kategorijų, negalėtų atlikti šalių pasirašytos darbo sutarties funkcijų. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovė patyrė mokymo išlaidų, susijusių ne su atsakovo kvalifikacijos kėlimu ar žinių pagilinimu, o su naujos kvalifikacijos įgijimu, kuri suteikia atsakovui naujų kompetencijų ir gebėjimų. Ieškovė, įdarbindama neturintį reikiamos kvalifikacijos asmenį ir suteikdama jam galimybę šią kvalifikaciją įgyti, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, dirbs pas ieškovę ir kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su atsakovo mokymu, kurias jis patyrė investuodamas į atsakovą, kad šis įgytų naujų įgūdžių, atsipirks. Atsakovas, įgijęs naują kvalifikaciją, pažeidė šalių sudarytą darbo sutartį ir dėl atsakovo kaltės darbo sutartis buvo nutraukta. Taigi ieškovė pagrįstai reikalauja, kad jos patirtos atsakovo mokymo išlaidos būtų priteistos iš atsakovo. Pripažįstant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo šios patirtas mokymo išlaidas teisėtu ir pagrįsti, komisijos sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad šis sprendimas buvo priimtas 2018 m. birželio 28 d., o ne birželio 27 d, kaip nurodo ieškovė.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ iš atsakovo D. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,38 Eur, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3480, darbo bylos Nr. APS-111-11502/2018.

Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų) mokymo išlaidų ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.