Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajam A. D., kaltinamojo gynėjai advokatei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2013-08-09 apie 23.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį, t. y. nuplėšė nuo A. D. buto durų esantį bevertį elektros laidą su lempute, trankė duris ir, bandydamas atidaryti duris, išplėšė buto durų rankeną, kurio vertė 634,79 Lt, nuplėšė buto durų apvadus, kurio vertė 57,33 Lt, tokiais veiksmais sugadino nukentėjusiajam A. D. priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neprisipažino ir parodė, kad 2013 rugpjūčio mėnesio pradžioje, datos tiksliai ji nepamena, apie 21.00 val., jauni vaikinai, kurie gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), jo paprašė leidimo bendrojoje virtuvėje kažką atšvęsti Jis davė vaikinams raktą nuo virtuvės durų. Jis vaikinus buvo perspėjęs, kad šie netriukšmautų. Jis pats buvo išgėręs antidepresantus ir greitai užmigo. Apie 24.00 val. ji pažadino sugyventinė S. B. ir pasakė, kad kažkas jų bute adresu (duomenys neskelbtini) išjungė elektrą. Jie pagalvojo, kad elektrą išjungė trečiame aukšte adresu (duomenys neskelbtini) gyvenantis kaimynas, kadangi anksčiau, kai jis leisdavo garsiai muziką naktimis, tai žmogus išjunginėdavo elektrą jų bute. Jis su sugyventine S. B. nuėjo pas minėtą kaimyną, nes norėjo išsiaiškinti kodėl junginėja šviesą pas juos bute. Priėjės prie 32 buto durų, šviesa užsidegė nuo judesio daviklio, buto duris buvo tvarkingos, niekas nebuvo sulaužyta. Jis stipriai pasibeldė į duris. Staiga durys atsidarė ir kaimynas, iškišęs ranką su dujų balionėliu, papūtė dujų. Jo sugyventinei S. B. taip pat kliuvo dujų. Nuo dujų degino odą, stemplę, akis. S. B. jį parvedė jį į namus. Jis atsidarė langą, užėjus pykčio priepuoliui pradėjo kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais kaimyną, grasino, kad jį padegs, papjaus ir pan. Sugyventinė atitraukė jį nuo lango, pasodino, liepė liautis kvailioti. Jis kaimyno durų rankenos ir apvadų tikrai nelaužė. Kaimynas sako, kad atpažino jo balsą, bet tai tikrai nereiškia, kad būtent jis jo duris apgadino. Po kiek laiko jis matė vaikinus, kurie kalbėjo: „Mes metėmės į trečią aukštą su beisbolo lazdom, bandėme kažką daryti, bet negalėjome, kadangi buvo per stiprus dujų poveikis“. Kadangi elektra naktį dingo ne tik jo bute, bet ir virtuvėje, nes vaikinai ją buvo pasijungę iš jo buto, galimai jie ir sudaužė kaimyno buto duris. Byloje nėra jokių patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis nurodė kad girdėjo jo balsą, todėl paaiškinimas kad jis matęs, kaip jis gadino jo turtą, yra jo subjektyvi nuomonė, norint jį nepagrįstai apkaltinti. Teismas negali remtis šiais nukentėjusiosios nepatikimais parodymais, o kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra. Šios konflikto daugiau niekas nematė, todėl netgi padarius prielaidą, kad jis daužė kaimyno duris, tai jis tikrai nesutrikdė viešosios tvarkos. Jis nesutinka atlyginti A. D. jo prašomų piniginių sumų, nes jam nepadarė jokios turtinės ar neturtinės žalos, net nuo paties nukentėjusiojo agresyvių veiksmų nukentėjo.

Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad 2013-08-09 apie 22.30 val. iškvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo, sukelto kaimyno A. S., gyvenančio bute, esančiame virš jo buto, t.y. (duomenys neskelbtini). Atvykusių policijos pareigūnų kaimynas neįsileido į butą. Muzika garsiai grojo pas A. S. bute Nr. 42. 41-me bute buvo rasti keli jaunuoliai, kurie nuomojosi šį butą. Jis su pareigūnais įjungė šviesą kaimyno bute. Jis su pareigūnais į tarnybinį automobilį parašyti pareiškimo dėl triukšmo. Apie 23.30 val., kažkas pradėjo daužyti jo buto duris, buvo didelis triukšmas. Už durų girdėjo kelių žmonių balsus. Kadangi kažkas nuplėšė elektros lemputę su laidu, laiptinėje buvo tamsu ir per durų akutę nieko nesimatė. Iš balso jis atpažino savo kaimyną A. S. ir jo sugyventinę. A. S. grasino žodžiais, kad papjaus, padegs butą. Už buto durų buvo dar keli asmenys, kiek jų buvo nematė. Labai stipriai trankė durys, bandė jas daryti, išplėšė durų rankeną, nes viena rankenos dalis iškrito kambaryje ant grindų. Kai jis išgirdo, kad kažkas lūžta, atrakinęs duris, pasiėmęs dujų balionėlį, papurškė juo į laiptinę. Kadangi jo buto koridoriuje degė šviesa, atidaręs duris, jis pamatė apšviestus A. S. ir jo sugyventinės S. B. plaukus. S. B. irgi koliojosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jeigu ir girdėjosi dar kažkokie balsai, tai labai duslūs. Po to savo bute, atidaręs langą, A. S. pradėjo grasinti, be to, kojomis trypė į grindis, kad trikdytų jų ramybę. Tai truko iki 02.00 val. nakties. Dėl triukšmo jo vaikas išsigando, verkė ir buvo sunku jį nuraminti. Žmonos ramybė taip pat buvo sudrumsta, nes buvo išsigandusi, bei sunku buvo užmigti, o kitą dieną reikėjo eiti į darbą. Dėl A. S. veiksmų visa jo šeima patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, įvairius nepatogumus. Nuplėštą elektros laidą su lemputę susitvarkė pats savo pastangomis, turtinė žala jam nepadaryta, nes jokių medžiagų nepirko. Dėl sugadintų buto durų, pateikė tikslią medžiagų ir darbų sąmatą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, t.y. komercinis pasiūlymas UAB „Fauga“. Pagal šią pateiktą sąmatą bus tvarkomos buto durys. Jam padaryta žala, t.y. sugadinta durų rankena bei spyna, kurių vertė 634,79 Lt, nuplėšti durų apvadai, kurių vertė 57,33 Lt, bei remonto ir reguliavimo darbai, kurių vertė 158,92. Iš viso padaryta turtinė žala yra 851,04 Lt. Civilinį ieškinį pateikė 2651 Lt sumai su advokato suteiktų paslaugų išlaidomis, nes kreipėsi į advokatą dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju gyvena viename aukšte. 2013-08-09 apie 23.30 val. išgirdo triukšmą, durų daužymą, spardymą. Buvo didelis triukšmas, nes jis savo bute girdėjo žiūrėdamas televizorių. Koridoriuje kažkas ir šūkavo, bet žodžių jis negirdėjo. Jis nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Beeinant prasilenkė su trimis asmenimis, vienas buvo stambus, kiti smulkesni, bet kadangi buvo tamsu, nematė kas jie tokie buvo. Kaimynas iš 32 buto pasakojo, kad tai jo buto durys buvo daužomos. Jis matė, kad nuo kaimyno durų buvo nuplėštas durų apvadas, nulaužta durų rankena. Kai su kaimynu laiptinėje kalbėjo, iš lauko sklido garsas, kažkas šaukė, kad padegs.

Iš 2013-09-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-2919444-13 ir Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pranešimo pateiktų 2014-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, matyti, kad pagal A. D. pareiškimą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl to, kad 2013-08-09 po 22.00 val. A. S., būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 1 dalį savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai triukšmavo, leido muziką nakties metu, tuo trikdė viešąją rimtį ir jam už tai 2013-09-06 skirta administracinė nuobauda- 300 Lt dydžio baudą (30, 31, 32 b. l.).

2013-10-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole A. D. pateikė durų sugadinimo komercinį pasiūlymą 851,04 Lt sumai. (26, 27 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nors kaltinamasis A. S. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau tokia jo pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog kaltinamojo A. S. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. S. nuplėšė nuo nukentėjusiojo A. D. buto durų elektros laidą su lempute, trankė duris, išplėšė buto durų rankeną, nuplėšė buto durų apvadus dėl menkavertės dingsties – prieš tai įvykusio net konflikto ne su nukentėjusiuoju, o tiesiog incidento dėl kaltinamojo bute garsiai leidžiamos muzikos. Šioje byloje nagrinėjamo įvykio seka rodo, kad A. S. su sugyventine S. B. atėjo prie nukentėjusiojo buto durų tikslu išsiaiškinti dėl ko jų bute buvo išjungta elektra ir, kai niekas juos neįleido į butą, kaltinamasis pradėjo niokoti nukentėjusiojo buto duris. Iš byloje esančio 2013-09-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, jog A. S. administracinė nuobauda-300 Lt bauda buvo paskirta už tai, kad jis 2013-08-09 po 22.00 val. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, garsiai triukšmavo, leido muziką ir taip nakties metu trikdė viešąją rimtį. Šis nutarimas patvirtina nukentėjusiojo A. D. parodymus, jog 2013-08-09 vakare, po 22.00 val., iš tiesų dėl triukšmo kaltinamojo bute jis buvo priverstas iškviesti policijos pareigūnus, kurie negalėdami patekti į A. S. butą, buvo išjungę bute elektrą. A. S. 2013-09-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, sumokėjo jam paskirtą baudą, todėl pripažintina, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad veržėsi į nukentėjusiojo butą jis po to, kai pas jį dėl triukšmo, keliamo jo bute, buvo apsilankę policijos pareigūnai. Šios išvados nekeičia kaltinamojo teiginiai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neįvardyti ir nenustatyti asmenys galėjo sugadinti nukentėjusiojo buto duris, nes byloje esantys objektyvūs duomenys visiškai paneigia jo tokius subjektyvius, deklaratyvius, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintus teiginius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Iš A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis kaltu daužęs ir sugadinęs nukentėjusiojo buto duris neprisipažino, bet jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo A. D. parodymai viso proceso metu buvo: jis nurodė kaltinamąjį kaip asmenį daužiusį jo buto duris, nurodė, kad girdėjo jo grasinimus ir būtent jį matė, atidaręs daužomas buto duris. Kaltinamojo A. S. duoti parodymai nebuvo nuoseklūs ir, svarbiausia, šių parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Kaltinamojo akcentuotinas įsisenėjęs konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios nepateisina jo elgesio ir jokiu būdu nepaneigia jo kaltės.

Kaltinamasis A. S. dėl mažareikšmės dingsties (po elektros išjungimo jo bute, tarp kitko nustačius, jog dėl triukšmo jo bute neįleidus į butą policijos pareigūnų) elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Maža dingstis buvo panaudota santykiams šiurpiomis, vandališkomis priemonėmis spręsti. Akivaizdu, kad kaltinamasis norėjo pademonstruoti visuomenei savo išskirtinumą, priešpastatyti save visuomenei, jų veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta rimtis, tai matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų. Jis suprato, jog tyčiniais veiksmais sukelia nukentėjusiajam ir jo šeimos nariams baimės jausmą ir sukelia emocinį stresą ir to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. S. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių ( BK 59,60 straipsniai) aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis teisiamas ne pirmą kartą, bet nusikalto, turėdamas išnykusį teistumą(37 b. l.), administracine tvarka baustas (38-40b. l.), yra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. A. S. būdamas darbingo amžiaus nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimo bausmę, skiriant teismo nustatytus įpareigojimus. Į paskirtos bausmės laiką BK 66 straipsnio pagrindu įskaitytinas kaltinamojo A. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-25 iki 2015-08-21 imtinai.

Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį 851,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (20 b. l.). Byloje yra duomenų, patvirtinančių suniokotų daiktų vertę, ir kiek kas kainavo. Be to civilinis ieškovas teisme paaiškino, kad sugadintų durų nėra sutvarkęs iki šiol, turtas draustas. Šiuo atveju nenustačius sugadintų daiktų vertę, civiliniam ieškovui pripažintina teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu apgadino nukentėjusiojo turtą –buto duris, nusikalto viešoje vietoje, nakties metu. Nėra abejonės, kad nukentėjusysis ir jo šeimos nariai dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sukrėtimą, nepatogumus. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad padarytas nusikaltimas rimtesnių pasekmių nesukėlė, pati nusikalstama veika truko trumpą laiko tarpą. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas iki 100 EUR.

Daiktų turinčių reikšmės bylai tirti byloje nėra. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu šioje byloje kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė V. V., kuri gynė kaltinamąjį nagrinėjant bylą teisme. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo 133,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą (2015-07-08 pažyma Nr. VI-1196 (04.8) ir 2015-08-14 pažyma Nr.VI-1336(04.8)). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos. Į paskirta bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015-06-25 iki 2015-08-21, kas atitinka 130 laisvės apribojimo paras.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. D. 100,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, 86,88 Eur advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui A. D. teisę į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. S. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.