- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- A-146-913-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas H. D. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 5), kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 68-862, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-18-593, kuriuo šių Pataisos namų direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 68-862 paskirta drausminė nuobauda buvo pripažinta pagrįsta ir teisėta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pataisos namų administracija jį nubaudė už tai, jog tariamai pasakė Pataisos namų administracijos pareigūnams žodžius „susitiksime teisme“ bei „ieškokite advokato“. Kalėjimų departamentas jo skundą dėl nuobaudos panaikinimo atmetė, 2008 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 2S-18-593 nurodydamas, jog jis pareigūnus vadino „mentais“.
Teigė, kad Pataisos namų administracijos pareigūnai jam kerštauja už bylinėjimąsi (administracinė byla Nr. I-920-353/2007). Pasak pareiškėjo, pareigūnai T. B. ir R. M. buvo šios administracinė bylos dalyviai, jį nuolat provokuoja, todėl tikėti vien šių pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis tariamai įžeidinėjo šiuos pareigūnus, nėra. Nurodė jokių pareigūnus įžeidžiančių žodžių nesakęs.
Atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) aiškino, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, pažeidimo aplinkybes patvirtino surinkta tyrimo medžiaga. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. balandžio 14 d. pietų metu, nuteistųjų valgykloje, kitų nuteistųjų akivaizdoje viešai įžeidinėjo Pataisos namų administracijos pareigūnus T. B. ir R. M. garsiai išsakytomis įžeidžiančio ir akivaizdžiai pašaipaus pobūdžio replikomis („mentai“ ir kt.) taip žemindamas jų orumą, taip pat gąsdino juos bylinėjimusi teismuose tokiu būdu jiems kerštaudamas už tai, kad minėti pareigūnai liudijo teisme pareiškėjo nenaudai, kitų nuteistųjų akivaizdoje demonstratyviai provokuodamas konfliktą tarp pareigūnų ir nuteistųjų. Į pareigūnų pastabą, kad liautųsi šūkavęs nekreipė dėmesio. Tokiais savo veiksmais nuteistasis H. D. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas)110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasiaiškinti raštu dėl padaryto pažeidimo atsisakė. 2008 m. balandžio 23 d. buvo iškviestas į drausmės komisijos posėdį, kurio metu jam buvo paaiškinta kokį pažeidimą jis padarė ir dar kartą pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą, tačiau pasiaiškinti atsisakė. 2008 m. balandžio 23 d. buvo priimtas sprendimas – skirti nuteistajam už padarytą drausmės pažeidimą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 33-34) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas laikantis teisės aktų reikalavimų, atsakymas pagrįstas galiojančiais teisės aktais, išaiškinta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2008 m. balandžio 14 d. 13.15 val. pietų metu, valgykloje, kitų nuteistųjų akivaizdoje, pareiškė Pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniajam, bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui, kad susitiks teisme, kad jie greičiau ieškotų advokato, šiems pareigūnams nurodžius pareiškėjui, kad šis baigtų reikšti nepagrįstas pretenzijas, pareiškėjas nenusiramino ir toliau netinkamai elgėsi kitų nuteistųjų akivaizdoje, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigojantį nuteistąjį vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Teismas rėmėsi 2008 m. balandžio 14 d. aktu dėl drausmės pažeidimo, kuriame nurodytos pažeidimo faktinės aplinkybės, taip pat liudytojų R. M. ir T. B., kurie teismo posėdyje patvirtino minėtame akte nurodytas H. D. padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, parodymais. Minėti liudytojai teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 m. balandžio 14 d. jiems Pataisos namuose vykdant savo tarnybos pareigas, nuteistųjų valgykloje, pietų metu, pareiškėjas jų atžvilgiu pašaipiai replikavo, pareiškė, kad susitiks teisme, kad jie greičiau ieškotų advokato, įžeidinėjo vadindamas „mentais“, kitaip pašaipiai išsireikšdamas, į pastabą, kad baigtų šūkauti ir reikšti nepagrįstas pretenzijas, nekreipė dėmesio.
Teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo tikėti pareiškėjo teiginiu, esą liudytojai R. M. ir T. B. jo atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai, nes jiems reikėjo liudyti kitoje administracinėje byloje (Nr. I-920-353/2007) dėl pareiškėjo padaryto kito drausmės pažeidimo, todėl kerštaudami jie nurodė, jog pareiškėjas padarė naują drausmės pažeidimą. Teismas konstatavo, jog šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas nenustatė priežasčių dėl kurių šie liudytojai galėjo duoti objektyviai tiesai neatitinkančius parodymus ir priėjo prie išvados, kad abejonių dėl liudytojų R. M. ir T. B. parodymų patikimumo ir pagrįstumo šioje byloje nekyla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai pasireiškė elgesio taisyklių, reguliuojančių nuteistųjų elgesį pataisos įstaigose, nevykdymu. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais teismas konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė pataisos įstaigos administracijos pareigūnų reikalavimo ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigojantį nuteistąjį vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta bei skundžiamas sprendimas priimti pagrįstai, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 ir 183 straipsniuose įtvirtintos nuobaudų skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tvarkos ir terminų, nuteistųjų skundų nagrinėjimo tvarkos. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji yra paskirta pareigūno, turinčio teisę skirti nuobaudas nuteistiesiems, nutarimu. Teismas reziumavo, kad atsakovų skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo ir naikinti skundžiamą nutarimą bei sprendimą.
III.
Pareiškėjas H. D. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo jam paskirtą drausminę nuobaudą.
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad byloje liudytojais apklausti atsakovo pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, kerštavo ir jais tikėti negalima. Pažymi, kad nagrinėjant bylą nebuvo apklaustas nė vienas nuteistasis. Mano, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, nesurinkta pakankamai įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 66-68) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepime nurodo analogiškus argumentus bei faktines aplinkybes, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi nesutinkąs su apelianto teiginiais dėl teismo apklaustų liudytojų nešališkumo, nes liudytojai R. M. ir T. B. yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, kurie griežtai laikosi duotos priesaikos ir nepriekaištingai vykdo savo pareigas, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti jų nešališkumu. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise į gynybą, o būtent – parašyti pasiaiškinimą ir nenurodė kitų asmenų, galinčių patvirtinti jo veiksmų teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje taip pat imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptartų Bausmių vykdymo kodekso normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą , o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti įstatymu nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skiriamų nuobaudų sąrašas nustatytas įstatymu (BVK 142 straipsnis).
Nagrinėjamo ginčo dalykas – drausminės nuobaudos (papeikimo) paskyrimo pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresnysis R. M. ir prižiūrėtojas T. B. 2008 m. balandžio 14 d. surašė aktą dėl drausmės pažeidimo (reg. Nr.7-718), kuriame užfiksavo, jog jiems vykdant tarnybos pareigas nuteistasis H. D. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, t.y. 2008 m. balandžio 14 d. pietų metu, valgykloje, kitų nuteistųjų akivaizdoje, demonstratyviai provokavo konfliktinę situaciją tarp Pataisos namų pareigūnų ir nuteistųjų: gąsdino šį aktą surašiusius pareigūnus bylinėjimusi teismuose dėl jų liudijimo teisme H. D. nenaudai, nereagavo į pastabas liautis šūkavus ir reiškus nepagrįstas pretenzijas, laidė šių pareigūnų atžvilgiu pašaipias ir jų orumą žeminančias replikas.
Kaip matyti iš skundžiamo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 68-862, Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda - papeikimas nuteistajam H. D. buvo pareikšta už tai, kad jis pažeidė šio Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nuteistasis H. D. 2008 m. balandžio 14 d. valgykloje, pietų metu, kitų nuteistųjų akivaizdoje Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos pareigūnams T. B. ir R. M. pareiškė ruoštis bylinėjimuisi teismuose, nereagavo į šių pareigūnų pastabą dėl netinkamo elgesio (laidė šių pareigūnų atžvilgiu pašaipias ir jų orumą žeminančias replikas).
Nuteistojo teisės apskųsti pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus (reikalavimus, nurodymus) įstatymas nevaržo, tačiau tai turi būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyrius. Pagal šių Taisyklių nuostatas nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), skundus gali pateikti raštu arba žodžiu. Žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai pateikiami administracijos atstovui ir registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai nesuteikia nuteistajam teisės pačiam aiškintis su pataisos įstaigos administracijos pareigūnais, kurie, nuteistojo nuomone, pasielgė jo atžvilgiu neteisėtai. Nagrinėjamai bylai reikšmingos bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, įpareigojančios nuteistuosius laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pakartotos bei detalizuotos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklėse bei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosiose elgesio taisyklėse. Iš įrašų Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nustatyta, kad H. D. su šiomis Taisyklėmis pasirašytinai supažindintas atitinkamai 2001 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. lapkričio 3 d. Tai patvirtina, kad teisės aktų reikalavimai jam buvo žinomi. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 52 punktas, reglamentuojantis pataisos įstaigų personalo ir nuteistųjų santykius, reikalauja elgtis vieni kitų atžvilgiu pagarbiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. balandžio 14 d. H. D. reiškė savo pretenzijas Pataisos įstaigos administracijos pareigūnams R. M. ir T. B. ne teisės aktų nustatyta tvarka (pateikdamas rašytinį arba žodinį skundą), o teisės aktais nenumatytu (neteisėtu) būdu (grasinančiai replikuodamas valgykloje, kitų nuteistųjų akivaizdoje), į šių Pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimą laikytis nuteistųjų elgesį pataisos įstaigose reglamentuojančių taisyklių atsakė nepagarbaus, pašaipaus, žeminančio pareigūnų orumą pobūdžio replikomis, kurios išvardytos 2008 m. balandžio 14 d. akte dėl drausmės pažeidimo (reg. Nr.7-718), garsiai išsakytomis girdint kitiems nuteistiesiems. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus priėjo prie pagrįstos išvados, kad drausminė nuobauda už šias veikas pareiškėjui Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 68-862 paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Pareiškėjas tiek apeliacinį skundą, tiek skundą pirmosios instancijos teismui grindė iš esmės tuo pačiu argumentu, kad 2008 m. balandžio 14 d. aktą dėl drausmės pažeidimo surašę Pataisos įstaigos administracijos pareigūnai R. M. ir T. B., pasak pareiškėjo, jam kerštauja kaip administracinės bylos Nr. I-920-353/2007 proceso dalyviai (liudytojai), todėl jų parodymais neturėtų būti remiamasi. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo argumentą patikrino (prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta administracinė byla Nr. I-920-353/2007, kurioje teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję; liudytojams R. M. ir T. B., juos įspėjus dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, prieš pradedant apklausą dėl 2008 m. balandžio 14 d. akto surašymo aplinkybių, buvo užduoti klausimai dėl jų santykių su nuteistuoju H. D.). Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų objektyvumo, byloje nenustatyta. Apelianto argumentai, kad minėti liudytojai keitė parodymus, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. M. ir T. B. dėl H. D. 2008 m. balandžio 14 d. padaryto drausmės pažeidimo surašė tik vieną dokumentą - 2008 m. balandžio 14 d. aktą dėl drausmės pažeidimo (reg. Nr.7-718), kuriame pareiškėjo netinkamas elgesys ir jo vartoti pareigūnų atžvilgiu žodžiai yra aprašyti detaliai (cituojami). Liudytojai teismo posėdyje parodymų nekeitė.
Pažymėtina, kad Pataisos namų įstaigų administracijos pareigūnai, į kurių pareigas įeina teisės aktais nustatytų nuteistųjų elgesio taisyklių laikymosi priežiūra, turi ne tik teisę, bet ir pareigą surašydami atitinkamus dokumentus užfiksuoti tarnybos metu nustatytus nuteistųjų drausmės pažeidimus. Aplinkybė, kad tas pats Pataisos įstaigos pareigūnas (-ai) atlikdamas tarnybos pareigas užfiksuoja to paties nuteistojo ne vieną kartą padarytus drausmės pažeidimus pati savaime negali būti vertinama kaip pareigūno (-ų) šališkumas. Pirmiau minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atvykti kviečiamam į teismą liudytoju ir duoti teisingus parodymus apie jam žinomas aplinkybes yra įstatymų nustatyta kiekvieno piliečio pareiga. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad T. B. ir R. M. anksčiau (iki 2008 m. balandžio 14 d.) buvo surašę tarnybinius pranešimus, kuriais remiantis H. D. buvo paskirta drausminė nuobauda, o vėliau apie tarnybiniuose pranešimuose nurodytą drausmės pažeidimo faktą liudijo teisme (adm. byla Nr.I-920-353/2007), pati savaime negali būti vertinama suteikiančia pagrindą abejoti dėl šių pareigūnų nešališkumo. Apeliantas savo iškeltų abstraktaus pobūdžio abejonių įrodymais ir įtikinamais argumentais nepagrindė. Pažymėtina, kad pareiškėjas šias savo abejones pareiškė tik teisme. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatas skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Iš pateiktos į bylą individualaus darbo su nuteistuoju H. D. knygelės matyti, kad 12-ojo būrio viršininkas jam pasiūlė parašyti paaiškinimą dėl 2008 m. balandžio 14 d. akte dėl drausmės pažeidimo išdėstytų aplinkybių, tačiau nuteistasis teisės rašyti paaiškinimą atsisakė. Pataisos namų 12-ojo būrio viršininkas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu 2008 m. balandžio 21 d. surašė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 31- me priede nustatytos formos protokolą Nr.13-1744. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas du kartus (pasiūlius būrio viršininkui ir drausmės komisijos posėdyje) atsisakė pasiaiškinti dėl 2008 m. balandžio 14 d. akte aprašyto drausmės pažeidimo ir nenurodė aplinkybės (dėl pareigūnų R. M. ir T. B.), kuria grindžia savo skundus teismui, teisėjų kolegijos vertinimu taip pat patvirtina, jog pareiškėjo argumentai dėl liudytojų šališkumo nepagrįsti jokiais įrodymais. Nuteistojo nepasinaudojimas teise pateikti pasiaiškinimą pataisos įstaigos administracijai nėra kliūtis skirti drausminę nuobaudą, jei yra nustatoma, kad atitinkamoje nuteistoje veikoje yra drausminio nusižengimo sudėtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti nepažeista. Drausminio nusižengimo sudėtis šiuo atveju nustatyta. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad švelniausią įstatymu numatytą drausminę nuobaudą – papeikimą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų, teisinga. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Kalėjimų departamento 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2S-1593, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą, taip pat pagrįstos.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.