Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-612-1118/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
1-612-1118/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27439-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-612-1118/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27439-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent:

2019 m. birželio 30 d. 10.58 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo sutuoktinei L. G., padarydamas jai kairės akies viršutinio voko muštinę žaizdą, sukėlusią L. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini) – savo namuose, svetainės kambaryje konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei L. G. į kairę ranką bei metęs telefoną pataikė jai į kairę koją, taip sukėlė L. G. fizinį skausmą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 21.00 (duomenys neskelbtini) – savo namuose, vaiko kambaryje konflikto metu vieną kartą delnu sudavė savo sutuoktinei L. G. į veidą bei įkando į lūpas, taip sukėlė L. G. fizinį skausmą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikštų įtarimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nuo 2019 m. birželio 15 d., t. y. gimus judviejų su sutuoktine L. G. sūnui, jis atsigulė į Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos skyrių Švėkšnoje, nes turi problemų dėl savo ūmaus būdo, todėl pats kreipėsi pagalbos į medikus. Namo grįžo 2019 m. birželio 28 d. Tik grįžus, jo teigimu, tarp judviejų su žmona prasidėjo žodiniai konfliktai. 2019 m. birželio 30 d. konfliktas kilo po to, kai žmona jo telefone pamatė azartinių žaidimų programėlę ir pagalvojo, kad jis lošia. Tuomet, patikrinęs jos telefoną, pamatė negražaus turinio žinutes apie jį, siųstas jos pažįstamiems. Pasak jo, tuo momentu žmona išėjo pas kaimynę ir į namus grįžo lydima kaimynės Z. B.. Pastaroji pradėjo ant jo rėkti, liepė susikrauti daiktus ir eiti iš tų namų. Šaukti ant jo pradėjo ir L., taip kaimynės akivaizdoje jie aiškinosi santykius, kai susinervinęs jis virtuvės tarpdury užsimojo ir vieną kartą ranka sudavė žmonai. Paaiškino, iš pykčio net nežiūrėjęs, kur trenkė. Po suduoto smūgio atsisukęs pamatė, kad žmonai per veidą bėga kraujas. Jam atrodo, kad jų vaikas tuo metu gulėjo supamojoje kėdutėje, bet tiksliai pasakyti negali, nes nepamena ir tik po to, jo nuomone, L. jį paėmė ant rankų. Įvykį mačiusi kaimynė pradėjo jį varyti iš namų, grasino iškviesti policiją. Tuo tarpu jis paskambino L. tėvams papasakoti, kas nutiko ir palaukė, kol jie atvyks. Netrukus atvykę jie paėmė anūką ir išvyko paskui L. į Šiaulių ligoninę, o atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę. Nurodė apgailestaująs dėl savo poelgio, žmonos atsiprašęs, smurtavęs pirmą kartą, įvykio dieną buvęs blaivus, nes alkoholio nevartoja (b. l. 132–133).

Dėl 2019 m. rugpjūčio pradžioje žmonai sukelto fizinio skausmo R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė neprisimenąs, kuri tiksliai tai buvo diena, tačiau pripažino sudavęs jai vieną smūgį į ranką, o savo telefoną metęs sofos link, kur sėdėjo žmona ir telefonas pataikė jai į koją. Sutiko su tuo, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą (b. l. 159–160).

Dėl 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val. įvykio R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad konfliktas, pasak kaltinamojo, įvyko dėl to, kad žmona rūpinasi tik savimi, o ne maistu ir juo. Nurodė, tąkart atėjęs pas L. į vaiko kambarį, kur abu ir susipyko. Jis norėjo užglaistyti konfliktą nusprendęs ją stipriai pabučiuoti. Paaiškino, jog priėjęs prie jos, stipriai suėmė rankomis jos veidą ir sudavė vieną smūgį delnu į veidą, o tuomet stipriai pabučiavo jai lūpas. Neneigia galėjęs jai tada ir įkasti, bet, kaip jam atrodė, jis ją tik bučiavo, o ji dėl to supyko. Patvirtino, jog savo kaltės neneigia, dėl savo poelgių gailisi, žmonos atsiprašė ir ši jam atleido (b. l. 159–160).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2019 m. birželio 30 d. padaryta nusikalstama veika

Nukentėjusiosios L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 30 d. konfliktas su sutuoktiniu namuose kilęs po to, kai ji interneto Google Chrome naršyklės istorijoje pastebėjo vyrą lankiusis azartinių lošimų svetainėse. Susipykę dėl jo atsinaujinusio potraukio azartiniams žaidimams, o vyrui nepripažįstant savo kaltės, ji pasiėmė judviejų sūnų ir išėjo pas kaimynę Z. B.. Pastarosios paprašė telefono pagalbai išsikviesti, o po to su kaimyne grįžo namo ir paprašė vyro geranoriškai, be policijos pagalbos, išeiti iš namų. Tuomet R., pasak jos, pradėjo šaukti ir, atėjęs į virtuvę, kur ji stovėjo su sūnumi ant rankų, netikėtai dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą. Nuo suduoto smūgio pajuto skausmą ir pastebėjo bėgant kraują iš kairiojo voko. Kaimynė neleido išeiti jos vyrui, o šis atsiprašinėjo už suduotą smūgį. Iš karto po įvykio ji buvo išvežta į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jai susiūtas antakis ir ji išleista namo gydytis ambulatoriškai (b. l. 30–31, 33);

liudytojos Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 30 d. ji buvusi namuose (duomenys neskelbtini), kai apie 10.00 val. atėjusi kaimynė L. G. su sūnumi G. G. paprašė palydėti ją iki jos namų ir ši sutikusi. Nuėjus kaimynės sutuoktinis jai pradėjo teisintis, jog nieko neatsitiko. Jai papriekaištavus vyrui dėl azartiniais žaidimais praloštų šeimos pinigų, konfliktas tarp sutuoktinių prasidėjo vėl. Tuomet R. G. paskambino savo mamai į Angliją ir su ja kalbėjosi. Po to, jos teigimu, vyras pradėjo neadekvačiai elgtis, vaikščiojo namuose pirmyn ir atgal. Ji nurodė buvusi koridoriuje, kai paskui L. G. į virtuvę įbėgęs R. G. pradėjo šaukti, kad ši atiduotų vaiką ir, griebdamas jį, sudavė žmonai į veidą vieną kartą (b. l. 44–45);

2019 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriose užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvė bei nukentėjusiajai padaryto sužalojimo kairiajame akies voke vaizdas (b. l. 21–27);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. liepos 8 d. išvada Nr. G 887/2019(04), kad L. G. padarytas sužalojimas – kairės akies viršutinio voko muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40).

2019 m. rugpjūčio mėnesį padarytos nusikalstamos veikos

Nukentėjusiosios L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, apie 6.00 val. tarp jos ir sutuoktinio konfliktas kilo dėl to, kad pažiūrėjusi į jo telefoną, pamatė SMS pranešimą nuo jo buvusios žmonos. Konflikto metu sutuoktinis smogė jai vieną kartą kumščiu į kairę ranką, o išeidamas iš svetainės, atsisuko ir supykęs metė savo telefoną į ją, sėdėjusią ant sofos, kuris pataikė į blauzdą. Abu jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą ir pyktį. Konfliktui atslūgus ji į policiją paaiškino nesikreipusi, nes su vyru susitaikė (b. l. 77–78, 82–83);

2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios L. G. kūne matomi sužalojimai – kraujosruvos ant kairės rankos ir kairės kojos (b. l. 60–66).

nukentėjusiosios L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais, jog 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val. sutuoktinis, atėjęs pas ją į vaiko kambarį, pradėjo priekaištauti ją esant egoiste, besirūpinančia tik savimi, nesirūpinančia maistu. Jiems dėl to susiginčijus, šis trenkė jai delnu vieną kartą į veido kairę pusę. Jai pradėjus balsu verkti, jis viena savo ranka suėmė jos veidą, lyg ir norėjo pabučiuoti, tačiau dantimis sukando abi lūpas. Tokie jo veiksmai jai buvo nemalonūs ir sukėlė fizinį skausmą. Konfliktui nurimus jie nuėjo miegoti. Kitą rytą ji išėjo su vaiku pasivaikščioti, kai ją, einančią pakeliui į Ventos miestą, susiradęs vyras paėmė iš jos vaiką, įsisodino į automobilį ir vaiko nebeatidavė. Ji nurodė, tuo momentu jam neprieštaravusi ir grįžusi namo, tačiau iš karto nuėjusi pas kaimynę ir paskambinusi į policiją, bijodama, jog ko nors nenutiktų. Ji paaiškino buvusi be galo pikta dėl visko, ką jis padarė, t. y. smurtavo, paėmė ir neatidavė vaiko, todėl ir paskambinusi į policiją. Atvykusiems pareigūnams ji papasakojo apie visus smurto atvejus. Dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. kaltinamojo padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, nes jų pagalbos nereikėjo. Dėl patirtų sužalojimų ieškinio byloje nereikš (b. l. 82–83);

2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), svetainė ir vaiko kambarys (b. l. 67–73).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir R. G. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. G. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai bei kiti rašytiniai įrodymai. R. G. padarytos trys veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas savo šeimos nario atžvilgiu, t. y. sutuoktinės L. G., vienu atveju nežymiai sužalojo sveikatą, kitais dviem sukėlė fizinį skausmą. R. G. suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 173–175).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

R. G. tyčia padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nusikalto išnykus teistumui (b. l. 95–96), administracine tvarka baustas tris kartus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 98–100), nedirbantis (b. l. 102), psichikos sveikatos centro registre neįrašytas (b. l. 105, 108), tačiau gydytas Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (b. l. 111), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), R. G. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 119).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog R. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 30 d. epizodas), paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios epizodas), paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo baudę; ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 15 d. epizodas), paskyrus 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu šios prokuroro siūlomos bausmės yra pagrįstos, jos neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvačios ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi R. G. skirtinas įpareigojimas – bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. G. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis R. G. nusikalstamas veikas padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme R. G. išbūtas laikas: nuo 2019 m. birželio 30 d. 11.45 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 12.45 val. (1 diena); nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 10.35 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.53 val. (1 diena), ir laikytina R. G. atlikus 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos (b. l. 134–135, 163–164).

R. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 30 d. veika), laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžios veika), laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 15 d. veika), laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme R. G. išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 30 d. 11.45 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 12.45 val. (1 diena) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 10.35 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.53 val. (1 diena), ir laikyti R. G. atlikus 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią R. G. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. G., kad jis privalo :

– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti R. G., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. G..

Informuoti kaltinamąjį R. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė