Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-2554-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
T-2554-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22447-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
M. T.
Byla Nr. T-2554-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22447-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. gruodžio 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. lapkričio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-388 nutarta taikyti nuteistajam M. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 10 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 71 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, skatintas du kartus, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

M. T. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, skirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, skirta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo ir 20 MGL, t. y. 753,00 Eur bauda.

Teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 m., atidedant bausmės vykdymą 2 m.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 m.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (11 nusikalstamų veikų), 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn., subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiais, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. bei 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.;

5) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn., subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. skirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 m. 6 mėn.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėn., subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn.;

8) Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis pakeistas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, paliekant teismo paskirtą galutinę bausmę – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimą ir 20 MGL (753 Eur) baudą;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 11 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn. ir 20 MGL (753 Eur) bauda;

11) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) skirta subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta laisvės atėmimas 4 m. ir 20 MGL, t. y. 753,00 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 10 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 71 balas, t. y. vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, drausmine tvarka baustas nebuvo, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam ne kartą buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, ir tai kad M. T. vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. T., nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis turi problemų su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, jo pasirinktas socialinės elgsenos modelis sudaro galimybes nusikalsti, o ne siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais bei priemonėmis ir nuteistajam ši sritis gali būti probleminė, tačiau vis tiek nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas tik patvirtina, jog savo elgesio nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas vos vienu balu sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 71 balas pagal „OASys“ (buvo 72), kuriuos šiuo metu nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – ankstesni teistumai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. T. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-388 taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-388 taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis