Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą. Su pareiškimu sutinka.

6. Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė pareiškime išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad mirusysis yra jos tėvo brolis, jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) R. N. darbą surado jos mama. R. N. I. dirbo sezoninius darbus. Grįždavęs į Lietuvą, apsistodavo pas seserį. Kadangi yra palikėjo dukterėčia, todėl, kaip įstatyminė įpėdinė, turi teisę paveldėti palikėjo turtą. Prašo pareiškimą tenkinti.

7. Liudytojas D. G. parodė, kad mirusysis R. N. yra jo mamos brolis. R. N. I. dirbo sezoninius darbus, grįždavęs į Lietuvą apsistodavo pas jo mamą bute, taip pat vykdavo į kaimą, kur buvo jo nekilnojamasis turtas. R. N. buvo išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, kad nereikėtų mokėti papildomų mokesčių. R. N. priklausanti žemė buvo išnuomota, o namą prižiūrėdavo kaimynas, pjaudavo žolę.

8. Liudytoja L. N. parodė, kad mirusysis buvo jos vyro brolis. R. N. į (duomenys neskelbtini) vykdavo dirbti sezoninių darbų tikslu užsidirbti pinigų. Gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) keisdavo pagal tuo metu turimo darbo vietą. R. N. turtu Lietuvoje rūpinosi jo sesuo, kol buvo gyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

10. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją ir Airiją, yra taikomas Reglamentas 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Siekiant išsiaiškinti, ar paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to patenka į Reglamento 650/2012 taikymo sritį, reikia nustatyti, pirma, valstybę narę, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną, antra, paveldėjimo turto buvimo vietą, trečia, įpėdinių gyvenamąją vietą (LAT civilinė byla Nr. e3K-3-1-378/2021)

11. Remiantis ESTT prejudiciniu sprendimu, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas) turi nustatyti paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 650/2012. Pažymėtina, kad palikėjo paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma tik vienoje iš valstybių narių, įvertinus visas atitinkamo atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje C-80/19, 40 punktas) (LAT civilinė byla Nr. e3K-3-422-378/2020). ESTT prejudiciniame sprendime nurode?, kad, nustatant paskutine? i?prastine? palike?jo gyvenama?ja? vieta?, visu? pirma turi bu?ti vertinami Reglamento 650/2012 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai, tokie kaip visos palike?jo gyvenimo aplinkybe?s kelerius metus pries? mirti? ir mirties diena?, atsiz?velgiant i? palike?jo buvimo atitinkamoje valstybe?je trukme?, reguliaruma? bei to buvimo aplinkybes ir priez?astis. Tik tuo atveju, jei pagal s?iuos kriterijus nepavyksta tinkamai nustatyti paskutine?s i?prastine?s palike?jo gyvenamosios vietos, ture?tu? bu?ti vertinami Reglamento 650/2012 24 konstatuojamojoje dalyje i?vardyti kriterijai, tokie kaip palike?jo s?eimos ir socialinio gyvenimo centras ar palike?jo pilietybe? (ESTT sprendimo byloje C-80/19 37–39 punktai). ESTT prejudiciniame sprendime nurodė, kad, nustatant paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, visų pirma turi būti vertinami Reglamento 650/2012 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai, tokie kaip visos palikėjo gyvenimo aplinkybės kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgiant į palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę, reguliarumą bei to buvimo aplinkybes ir priežastis. Tik tuo atveju, jei pagal šiuos kriterijus nepavyksta tinkamai nustatyti paskutinės įprastinės palikėjo gyvenamosios vietos, turėtų būti vertinami Reglamento 650/2012 24 konstatuojamojoje dalyje įvardyti kriterijai, tokie kaip palikėjo šeimos ir socialinio gyvenimo centras ar palikėjo pilietybė (ESTT sprendimo byloje C-80/19 37–39 punktai).

12. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. B. yra palikėjo R. N., mirusio (duomenys neskelbtini), dukterėčia. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. S. 2024-12-12 Nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nutarė atsisakyti priimti M. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir vesti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B. dėdei R. N., kadangi palikėjas (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mirė, duomenų apie tai, kad palikėjo glaudesnis ryšys buvo su Lietuva ir jo asmeninių ir socialinių interesų centras buvo Lietuva, neturi, todėl paveldėjimo byla galėtų būti vedama Lietuvos Respublikoje tik esant teismo sprendimui, kad R. N. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje. Gyventojų registro 2024-10-04 pažyma Nr. GR.3A-8917 apie asmens duomenis nustatyta, kad R. N. gyvenamąją vietą nuo 2011-01-17 iki 2013-05-28 deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini); buvo išvykęs į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nevedęs, duomenų apie vaikus, nėra. Iš (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. 693 nustatyta, kad R. N. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini). Iš 2025-02-18 Notariato ir registrų generalinio subdirektorato išduotos pažymos nustatyta, kad R. N. nėra (duomenys neskelbtini) sudaręs testamento. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad R. N. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. Iš privačios žemės nuomos sutarčių nustatyta, kad R. N. buvo išnuomavęs jam priklausantį 6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuomos sdutartis galioja iki 2027 m. R. N. 2013-12-06 buvo sudaręs įgaliojimą, kuriuo įgaliojo seserį I. G. atstovauti visus jo interesus.

13. Iš pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad palikėjas palaikė artimus santykius su savo brolio žmona L. N., kuri, žinodama, kad palikėjas turi finansinių sunkumų, pakvietė jį atvykti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų ir pažadėjo surasti jam darbą. 2013 m. R. N. išvyko užsidirbti pinigų į (duomenys neskelbtini), kur jis visą laikotarpį dirbo įvairius darbus, t. y. žemės ūkio ir statybų sektoriuose. Nustatyta, kad R. N. nevyko dirbti nuolatinio darbo į (duomenys neskelbtini), kas rodytų jo siekį įsikurti konkrečioje vietoje. Priešingai, jis dirbo sezoninius darbus visoje (duomenys neskelbtini), neapsistojo vienoje gyvenamojoje vietoje, o keitė miestus pagal tuo metu dirbamą darbą. 2015 m. R. N. buvo grįžęs į Lietuvą su tikslu susirasti darbą, tačiau nesėkmingai, kas paskatino jį vėl grįžti dirbti į (duomenys neskelbtini). Palikėjas, dirbdamas beveik dešimt metų (duomenys neskelbtini), neįsigijo kito nekilnojamo turto, kas rodytų jo siekį įsikurti (duomenys neskelbtini). Be to, Palikėjas nebuvo sudaręs testamento (duomenys neskelbtini) dėl savo turto palikimo, taip susiejant savo asmeninių interesų centrą su šia šalimi. Atvirkščiai, R. N. veiksmai rodo jo asmeninių interesų centrą Lietuvoje - 2014 m. sudarė jam priklausančios dirbamos žemės nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išnuomojo 6 ha žemės sklypą. Ši sutartis vėliau buvo pratęsta iki 2022 m., o galiausiai iki 2027 m., kas rodo, jog nuomininkas naudojasi šiuo žemės sklypu iki šios dienos. Pinigai už minėto žemės sklypo nuomą, kol buvo gyva palikėjo sesuo I. G., buvo mokami jai grynais pinigais. Kai (duomenys neskelbtini) palikėjo sesuo I. G. mirė, žemės sklypo nuompinigiai buvo pervedami Palikėjui į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiūra ir išlaikymu rūpinosi palikėjo sesuo I. G., kuriai R. N. parašė įgaliojimą, suteikiant teisę I. G. atstovauti jo interesus nuomojant jam priklausantį nekilnojamą turtą bei sprendžiant turto priežiūros ir išlaikymo klausimus. Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą prižiūri kaimyninio žemės sklypo savininkas R. B.. Liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad R. N. kiekvienais metais bent mėnesiui grįždavo į Lietuvą aplankyti savo artimųjų, t. y. sesers I. G., sūnėno ir dukterėčios, be to, nuolatos susisiekdavo telefonu su artimaisiais Lietuvoje. Pareiškėja yra R. N. dukterėčia, todėl kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti palikėjo turtą. Tuo tarpu niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad palikėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, mirties dieną gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nenutraukė ryšių su gimtąja šalimi, kur turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kito turto (duomenys neskelbtini) neturėjo, palikėjas nebuvo praradęs ryšio su Lietuva ir joje lankydavosi.

14. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje, ir atsižvelgiant į tai, kad palikėjas kitoje valstybėje neturėjo turto, jos turtas registruotas tik Lietuvoje, pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po R. N. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.