Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-192-187/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2YT-192-187/2019
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01733-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Pareiškėjas
M. G., T. G.
Suinteresuotas asmuo
M. V., Telšių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei įmonei Turto bankas
Advokatai
Algis Staškūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-192-187/2019Proceso Nr. 2-47-3-01733-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.5.
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Kungienei,

dalyvaujant: pareiškėjams M. G., T. G. ir jų atstovui advokatui Algiui Staškūnui, suinteresuotam asmeniui M. V.,

nedalyvaujant kitiems suinteresuotų asmenų atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei įmonei Turto bankas, M. V., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 – 4.71 straipsniais prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai M. G. ir T. G., nuosavybės teise nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valdo 739,83 kv. m. ploto kiaulidės pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje žymimą indeksu(duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. G. ir T. G. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1993 m., likviduojant žemės ūkio bendrovę „R.“, buvo dalijamas bendrovės turtas už turimus pajus. Jų seneliui M. V., jo mamai J. V., senelio dukrai V. J., senelio uošvienei, J. R. ir A. Ž. pagal 1993 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo-priėmimo aktus atiteko kiaulidė, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo pat 1993 m. rugsėjo 20 d. senelis M. V. ferma naudojosi, ją tvarkė ir niekas kitas nuo 1993 m. tos fermos nėra valdęs. 2015 m. abu pareiškėjai įregistravo atskirus savarankiškus ūkius, įsigijo gyvulių, neturėjo kur laikyti ir senelis jiems abiem lygiomis dalimis fermą perleido. Buvo žodinis perleidimas, nes senelis neturėjo nuosavybės dokumentų. Abu pareiškėjai nuo 2015 m. fermoje augina gyvulius, ją prižiūri, tvarkė langus, remontavo stogą. Visus darbus daro savo lėšomis. Žemė po ferma valdiška, nes kol neturi nuosavybės negali įteisinti, negali prašyti paramos. Ferma visą laiką buvo prižiūrima, tvarkoma ir naudojama, jos valdymas nuosavybės teisėmis nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai, teisėtai tęsiasi nuo 1993 m. iki šiol, tai yra daugiau kaip 10 metų ir ginčų dėl fermos nuosavybės teisių nebuvo. VĮ Registrų centras 2018 m. liepos 16 d. sprendimu atsisakė įregistruoti M. G. ir T. G. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikė visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą į fermą ir nepakako duomenų, būtinų nekilnojamam turtui registruoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. V. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai yra jo anūkai. 1993 m. likviduojant žemės ūkio bendrovę „R.“, buvo dalijamas bendrovės turtas už turimus pajus. Jų šeima: jis pats, jo dukra V. J., jo mama J. V., uošvienė J. R. ir A. Ž. už turimus pajus įsigijo bendrovės „R.“ fermą, kurios inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už pajus buvo įsigyto ir kito turto: kiaulių, grūdų, traktoriaus dalis. A. Ž. už jo fermos dalį perleido priekabos dalį. Likviduojant ūkį ferma liko tuščia, todėl iš karto po jos įsigijimo buvo perkelti mamos J. V. gyvuliai. Tačiau jos sveikata suprastėjo ir dar tais pačiais metais ji fermą su gyvuliais perleido jam, M. V.. Jis ferma naudojosi, ją tvarkė ir prižiūrėjo iki 2015 m., kol suprastėjus sveikatai, fermą su keliomis karvėmis perleido pusiau anūkams M. G. ir T. G.. Anūkai turėjo savo ūkius, gyvulius ir nuo 2015 m. jie naudojasi ferma ir ją prižiūri, tvarko. Ten be tos fermos buvo dar trys, bet kitos jau yra įteisintos. Anksčiau dokumentų nesusitvarkė, nes buvo apsirgęs.

Liudytojas A. E. paliudijo, kad jis pareiškėjus pažįsta. 1993 m. buvo žemės ūkio bendrovės „R.“ pirmininku. Likviduojant bendrovę žmonės pajus rinko į grupeles ir buvo dalijamas turtas. Vieną bendrovės „R.“ fermą sudėję pajus įsigijo M. V., A. Ž., kitų pavardžių neatsimena. Jokių ginčų dėl fermos nebuvo, ferma atiteko V. ir jie fermą nuo 1993 m. valdo, tvarko, remontuoja. Buvo rašomi protokolai ir priėmimo-perdavimo aktai, bet šis dalinimas buvo pirmas ir galėjo taip būti, kad ko nors neperdavė į archyvą prie priėmimo-perdavimo akto.

Liudytoja V. J. paliudijo, kad pareiškėjai yra sesers vaikai. Tėvukas M. V. likviduojant bendrovę norėjo įsigyti fermą, todėl ji savo investicinius čekius atidavė jam. Žino, kad jis įsigijo fermą, joje laikė gyvulius, ją valdė. Močiutė J. V., taip pat kartu valdė. Fermą tvarkė, keitė langus, remontavo stogą. Niekas kitas tos fermos nevaldė. Kai tėvukas nebeturėjo sveikatos, fermą atidavė sesers vaikams, kurie dabar valdo fermą ir ją tvarko.

Liudytojas S. Ž. paliudijo, kad jo tėvelis, A. Ž., ardantis bendrovei už pajus buvo gavęs dalį fermos. Tėvelis kol buvo gyvas pretenzijų dėl pastato nereiškė ir jis, kaip paveldėtojas jokių pretenzijų neturi. Tėvelis buvo sakęs, kad kiaulidę perėmė V. giminė. Jis pats nebuvo bendrovės narys. Dabar toje fermoje dirba pareiškėjai. Ferma yra sena, jai reikia remonto, bet pareiškėjai tvarko, nėra neprižiūrėta. Ginčų dėl fermos nėra ir nebuvo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą, prieštaravimų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą, prieštaravimų nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese teismas negavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. G. įregistravo ūkį 2015 m. gegužės 4 d., o pareiškėjas T. G. 2015 m. balandžio 17 d. Pareiškėjai turi atskiras gyvulių bandas, kurias deklaruoja. Pareiškėjai M. G. ir T. G. yra suinteresuoto asmens M. V. anūkai. Suinteresuotas asmuo M. V. įregistravo ūkį 1994 m. gruodžio 20 d. M. V. mama J. V. mirė(duomenys neskelbtini). J. R. mirė (duomenys neskelbtini). R. žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1993 m. liepos 30 d. Protokolu Nr. 17, nutarė dėl bendrovės turimo turto padalinimo grupėms. R. žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1993 m. rugsėjo 20 d. Perdavimo-priėmimo aktais perdavė bendrovės turtą bendrovės pajininkams V. M., R. J., J. V., V. J., F. Ž. pagal jų turimą pajų vertę. R. žemės ūkio bendrovės 1992-1993 m. valdybos posėdžių protokolų knygoje apie M. V. paskirtus pastatus duomenų nėra. Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius neprieštarauja, kad būtų vykdomas pastato įteisinimas valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. suformuota statinio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras 2018 m. liepos 25 d. sprendimu atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį(duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į šį statinį, teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Ž. valstybinio ūkio Privatizuojamų pastatų sąraše yra įtraukta kiaulidė G k., kurios inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant byloje tokiems įrodymams teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, nes pareiškėjai nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti sąžiningai, turtas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktą valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, jį valdė kaip savą turtą. Kadangi iš pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojų A. E., V. J. ir S. Ž. paliudijimų, kitų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai turtą valdo nuo 1993 m. rugsėjo 20 d., todėl įgyjamosios senaties suėjimo data yra 2003 m. rugsėjo 20 d. Kitokių įrodymų byloje nėra.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdami pareiškime įvardinto pastato savininkais, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo į pastatą (kiaulidę), esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisę lygiomis dalimis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti faktą, kad pareiškėjai M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo lygiomis dalimis nuosavybės teisę į pastatą (kiaulidę), esantį (duomenys neskelbtini)., pastatytą 1956 metais, patalpos plotas 739,83 m², kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje žymimą indeksu (duomenys neskelbtini). Teisę įgijo pagal įgyjamąją senatį ir įgyjamosios senaties terminas suėjo 2003 m. rugsėjo 20 d.

Faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė