Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Prokurorės tvirtinimu, UAB (duomenys neskelbtini) pastolininko–statybininko pareiginiuose nuostatuose 3.6. punkte aiškiai įtvirtinta darbuotojo teisė žinoti, kokie sveikatai pavojingi ir kenksmingi veiksniai yra konkrečioje darbo vietoje, kokias naudoti apsaugos nuo jų priemones. Ši teisė suponuoja darbdavio pareigą išaiškinti darbuotojui šias aplinkybes, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) sieja sutartiniai santykiai, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) tampa subrangovu aiškiai sutartyje įvardytam darbui – pastolių montavimui – demontavimui. Taip pat sutartyje įtvirtinta darbų atlikimo tvarka – pagal užsakovo paraišką prieš vieną dieną ar atskirais atvejais telefonu pranešus prieš keturias valandas. Prokurorė daro išvadą, kad J. D. ir kitiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išteisintasis A. J. paskyrė ne sutartyje numatytą darbą ir ne pagal nustatytą tvarką prieš tai pranešus. Apeliantė nurodo, kad teismas akcentavo, jog minėti darbai AB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų buvo numatyti ir tiksliai suplanuoti, tačiau pats išteisintasis patvirtino, jog skubiai vykdytiną užduotį nuardyti laikinus aptvėrimus jis gavo būtent tą pačią dieną po pietų. Apie būtinus atlikti darbus neinformuotas nei darbų vadovas N. B., nei UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo – direktorius A. Č.. Prokurorės nuomone, buvo pažeistos esminės sutarties nuostatos, už kurią vykdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) – nėra atsakingas. Apeliaciniame skunde rašoma, kad nesuprantamas ir iškraipytas teismo teiginys, jog UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, t. y. V. K., kuris nebuvo šios įmonės darbuotojas, telefonu leido A. J. duoti nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Prokurorės tvirtinimu, išteisintojo A. J., kuris sutiko duoti parodymus tik apklausus visus liudytojus, teigimu, V. K. neleido duoti nurodymų, kaip teigia teismas, o leido toliau darbuotojams dirbti jiems darbų vadovo N. B. prieš tai paskirtą darbą, t. y. montuoti pastolius aplink kaminą. Be to, V. K. sprendimai įmonės darbinei veiklai neturėjo jokios juridinės galios, o A. J. žinojo, kad įmonės direktorius ir atsakingas asmuo yra A. Č..

Prokurorės teigimu, analizuodamas įvykio eigą ir priežastis teismas netinkamai įvertino darbo vietą ir sąlygas. Baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatyta, jog įprastas, UAB (duomenys neskelbtini) viduje aptartas ir darbuotojams instruktuotas darbas – pastolių statymas – ardymas. Atlikdami tokį darbą jie, be abejonės, privalo griežtai laikytis pagrindinio reikalavimo – naudoti saugos diržą dirbant aukštyje. Šis reikalavimas darbuotojams buvo aiškus, suprantamas jo naudojimo būdas ir taisyklės prisegant prie pastolių konstrukcijų. Nelaimingo atsitikimo metu A. J. iniciatyva, tai patvirtino ir apklausti AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, parodė, kad aptvarus turėjo numontuoti būtent jie, buvo paskirta užduotis atlikti darbą ant 8,83 m ilgio ir 4,78 m pločio laivo antstato dalies, esančio beveik 11 metrų aukštyje, nuo jų kraštų numontuojant laikinus aptvėrimus (medinius turėklus). Apeliantė nurodo, kad A. J. bei liudytojai V. K., A. D. teigė nesuprantantys, kaip galėjo nukristi J. D., jei pagrindas tvirtas, stabilus ir pakankamai platus, diržai šioje vietoje nereikalingi. Prokurorės nuomone, tai parodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nebuvo paruošti atlikti minėtą darbą, nes nežinojo ir nesuvokė, kodėl ir kaip turi saugotis nuo pavojingo veiksnio – kritimo iš aukščio. Darbo vietą ant laivo antstato negalima vertinti saugia dėl kelių priežasčių: atlikto darbo pobūdžio bei asmeninių saugos priemonių naudojimo sąlygų. Prokurorės tvirtinimu, darbuotojams buvo pavesta nuardyti antstato denio kraštuose sumontuotus laikinus aptvarus, t. y. nuimti kolektyvinę saugos priemonę. Apeliantė nurodo, kad „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų 1999-12-22 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr.10 su 2002-09-06 įsakymo Nr.108 pakeitimais, 4.1.5. punkte, kurio pažeidimu kaltinamas A. J., įtvirtintas griežtas reikalavimas imtis kitų veiksmingų apsaugos nuo kritimo priemonių pašalinus kolektyvinę apsaugos priemonę, šiuo atveju laikinus aptvarus nuo antstato. Kolektyvinė apsaugos priemonė negali būti pašalinta tol, kol nesiimama kitų apsaugos nuo kritimo priemonių, t. y. darbai negalėjo būti net pradėti, kol UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neprisisegs saugos diržų užduotį paskyrusio darbų vadovo A. J. nurodytoje ar jo įrengtoje specialiai tam skirtoje vietoje. Nei žuvusysis J. D., nei kiti su juo dirbę asmenys asmeninių saugos nuo kritimo iš aukščio priemonių su savimi neturėjo, jie buvo laikomi persirengimo kambaryje, ir išteisintasis A. J. tai matė ir žinojo.

Prokurorės tvirtinimu, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nebūdami instruktuoti atlikti tokį darbą, kaip ir daugelis kitų teisme apklaustų liudytojų, pavyzdžiui, kaip V. K., neteisingai suprato saugos reikalavimus ir nežinojo galimų rizikos veiksnių. Dirbdami ant, jų požiūriu, stabilaus ir pakankamai plataus pagrindo nenumatė tokios rizikos nukristi. Tačiau šią riziką privalėjo įvertinti darbo užduotį paskyręs meistras A. J., kuris pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 27 str. 2 d.: „Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti“. Prokurorė tvirtina, kad A. J. asmeniškai, ne per tiesioginį darbų vadovą, UAB (duomenys neskelbtini) trims darbuotojams, nežinodamas nei jų kvalifikacijos, nei darbo patirties, paskyrė užduotį, nesuderintą su UAB (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis bei nesantį rangos sutarties dalyku. A. J. užduoties paskyrimu darbininkams prisiėmė sau ne tik darbų organizatoriaus teises, bet ir darbų vadovo pareigas ir atsakomybę. Prokurorės tvirtinimu, teismas manė kitaip vien tik formaliu 2006 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 142, sudarytos tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), aiškinimu, kurioje, kaip ir įprasta tokiose sutartyse, įtvirtinta nuostata, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaip vykdytojas įsipareigojo visiškai materialiai bei juridiškai atsakyti už darbų saugos reikalavimų pažeidimus. Vien tik ši nuostata UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ar darbų vadovo nedaro atsakingo už kitos įmonės teritorijoje be jų žinios kitos įmonės darbų vadovo paskirtą užduotį ir jos atlikimo metu atsiradusias pasekmes. Apeliantės nuomone, išteisintasis A. J. neturėjo teisės leisti tą dieną UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams dirbti nesant darbų vadovo, juolab paskirti vykdyti naują užduotį kitoje darbo vietoje, kurios pats, beje, neapžiūrėjo ir neįvertino. Teismas vis dėlto nepagrįstai laikosi tos pozicijos, jog visais be išimties atvejais pareiga užtikrinti saugų ir norminiuose aktuose numatytus reikalavimus atitinkantį darbą, tinkamą jų organizavimą tenka būtent UAB (duomenys neskelbtini), nepaisydamas to, kas ir kokiom esamom ir žinomom aplinkybėm paskyrė užduotį. Ši nuostata neobjektyvi ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams A. J. pavedė nuimti kolektyvinę saugos priemonę nuo beveik 11 metrų aukštyje esančio laivo antstato kraštų, privalėjo ne tik neleisti dirbti aukštyje be saugos diržų ir nurodyti jų prisisegimo vietas, bet ir vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ 3.4.7. punktu, kuriame nurodyta, jog prie pavojingų darbų priskiriami ir darbai, atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, nors pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai), bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 11. punktu turėjo išduoti paskyrą – leidimą, kurioje nurodyti darbo vietą, pavadinimą, darbų atlikimo sąlygas, rizikos veiksnius, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo, kokias priemones privalu įvykdyti prieš darbų pradžią, darbų eigoje ir kita. Apeliaciniame skunde rašoma, kad specialisto išvadoje 2008-06-02 Nr.l 1-1655(07) nurodyta, jog vykdant minėtus darbus, atsargos priemones laikinam darbui aukštyje nustato Darbo įrenginių bendrieji nuostatai, o instrukcijos, atsižvelgiant į vietos sąlygas, jas turi konkretizuoti. Nagrinėjamu atveju konkretūs laikinų aptvėrimų saugaus demontavimo reikalavimai, kadangi jie nebuvo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) parengtose darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, nes sutartyje nurodytas darbas – pastolių montavimas–demontavimas – nesusijęs su laikinais aptvarais ant antstato, tuomet darbuotojai A. J. turėjo būti instruktuoti konkrečioje darbo vietoje, nurodant rizikos veiksnius ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti.

Prokurorės tvirtinimu, viena iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte bei specialisto išvadoje įvardyta nelaimingo atsitikimo priežastimi – techninių priemonių (saugos diržų ar kitų lygiaverčių), saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas. Prokurorės įsitikinimu, pastolininkas J. D. laikydamasis minėto reikalavimo, nebūtų nukritęs nuo laivo antstato ir nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, tačiau šį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai suprato kaip neprivalomą laikytis A. J. paskirtoje darbo vietoje. Asmeninių saugos priemonių naudojimas organizaciniu požiūriu buvo visiškai neišspręstas. Užtikrinti darbų saugą, atliekant apsauginės tvorelės demontavimo darbus, yra darbdaviui atstovaujančio asmens ir darbdavio įgaliotų asmenų pareiga. Prokurorė nurodo, kad specialistai nekonstatuoja, kas konkrečiai atsakingas šioje situacijoje už darbų saugą, tačiau sprendžiant atsakomybės klausimą, įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą prokurorės nuomone, darytina pagrįsta išvada, jog tarp kilusių pasekmių ir kaltinamojo A. J. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Prokurorės įsitikinimu, A. J. pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl to žuvo žmogus, ir įvykių eigai bei kilusioms pasekmėms įtaką darė šios aplinkybės ir kaltinamojo veiksmai: liudytojų ir paties kaltinamojo patvirtintas žinojimas, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo darbo vietoje nėra, darbų, nesuderintų su minėtu vadovu ar kitu UAB (duomenys neskelbtini) atstovu bei nenumatytų rangos sutartyje, paskyrimas UAB (duomenys neskelbtini) darbininkams, neapžiūrėta ir neparuošta darbo vieta, neužtikrintos saugios darbo sąlygos – t. y. lyno, prie kurio būtų galima prisisegti saugos diržus, neištempimas ar kitų saugos diržų prisisegimo vietų neįrengimas ir nenurodymas, kuris būtinas pašalinant kolektyvinę apsaugos priemonę – laikinus medinius aptvarus – nuo laivo antstato, darbuotojų neinstruktavimas konkrečioje darbo vietoje. Prokurorė nurodo, kad specialisto išvadoje teigiama, jog asmuo, UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas užtikrinti darbų saugą, privalėjo organizuoti darbus taip, kad jie atitiktų norminiuose teisės aktuose nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ir kontroliuoti, kaip darbuotojai, vykdydami darbus, laikosi technologinio proceso eigos ir darbų saugos reikalavimų. Tačiau, prokurorės nuomone, ši pareiga negali būti siejama su UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotais asmenimis, nes žmogus žuvo dirbdamas ne šių asmenų, o išteisintojo A. J. paskirtoje darbo vietoje. Apeliantės tvirtinimu, jei nelaimingas atsitikimas būtų įvykęs montuojant–demontuojant pastolius, o tai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai iki juos pakviečiant atlikti kitą užduotį dirbo pagal savo tiesioginio darbų vadovo nurodymą, tuomet tiesiogiai būtų nagrinėjamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ar jo įgaliotų asmenų atsakomybės klausimas. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) vadovo bei jo įgaliotų asmenų veiksmų, o tiksliau neveikimo – neužtikrinant, jog darbo vietoje būtų atsakingas už darbų saugą asmuo (darbų vadovas) ir būtų kontroliuojamas darbų technologinis procesas, bei kilusių pasekmių – darbuotojo mirties – tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Prokurorės nuomone, teismas savaip interpretavo specialisto išvadą Nr. 11-1655 (07), nurodydamas, jog remiantis ja esmine priežastimi laikoma techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo nukritimo iš aukščio, nenaudojimas, tačiau išvados rezoliucinėje dalyje punkte Nr. 2, kaip be abejo ir dėstomojoje dalyje, įvardijo dvi tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis, tai yra anksčiau jau teismo minėtą bei kitą – darbų neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nurodytiems reikalavimams, susijusiems su darbų aukštyje organizavimu. Prokurorė tvirtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė tiek techninės, tiek organizacinės priemonės. Kadangi organizacines priemones teismas nepagrįstai, prieštaraujant išvadai bei nelaimingo atsitikimo darbe aktui palaikė tik kaip prielaidą, todėl paties žuvusiojo J. D. bei išteisintojo A. J. kaltės laipsnio neįvertino. Apeliantės tvirtinimu, liudytojai aiškiai patvirtino, jog nurodymą pasiimti saugos diržus jie vykdydavo nepriekaištingai, tačiau tą kartą nė vienas su savimi saugos diržo neturėjo ir išteisintasis A. J. tai aiškiai matęs jų pasiimti nenurodė. Tiek žuvusysis, tiek vienintelis kartu su juo ant to paties denio dirbęs A. D., trečiasis darbininkas M. L. tik priiminėjo detales žemesniame denyje, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nuimant aptvarus, jų manymu, ant stabilaus ir pakankamai plataus pagrindo reikia naudoti saugos diržą. Be to, A. D. patvirtino įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuotą aplinkybę, jog ten nebuvo kur prisisegti. Tokioje situacijoje saugius prisisegimo būdus ir vietas turi nurodyti darbų vadovas, šiuo atveju užduotį paskyręs A. J.. Prokurorė daro išvadą, kad saugos diržų nenaudojimas siejamas taip pat su netinkamu darbų organizavimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisintasis pripažino, kad neapžiūrėjo darbo vietos, tačiau teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo J. D. mirtis nesusijusi su jam pavestos užduoties atlikimu, t. y. jiems nebuvo pavesta judinti ant to paties antstato C denio sukrautus metalinius lejerius. Šią aplinkybę teismas nepagrįstai įvertino kaip A. J. atsakomybę šalinantį pagrindą ir kilusias pasekmes susiejo su užduoties žodine konstrukcija ir žuvusiojo J. D. bei A. D. veiksmus įvertino kaip savavališkus. Skirdamas užduotį A. J. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nurodė atliktino darbo priežastis – jog antstatas turės būti išvežamas iš sandėlio ir laikini aptvarai tam trukdo. Tačiau, su žuvusiuoju dirbęs A. D. patvirtino, jog mediniai aptvarai buvo pritvirtinti prie metalinių lejerių ir juos reikėjo patraukti. Nelaimingo atsitikimo vietos schemose pažymėta lejerių buvimo vieta ant antstato liudija, jog jie iš tiesų trukdė net tik darbuotojams nuimti laikinus aptvarus, bet ir išvežti visą laivo antstatą pro vartus. Metalinis lejeris iš ilgio užima šiek tiek mažiau nei pusę laivo antstato C denio ilgio, kas vieno jų nukėlimo metu ir buvo J. D. kritimo priežastimi. Perdėję metalinius lejerius į kitą vietą ir nuėmę aptvarus, A. D. bei J. D. pamatė, jog metaliniai lejeriai, apie kurių buvimą išteisintasis A. J. net nežinojo, nors privalėjo žinoti, taip pat kaip ir jų nuimti laikini aptvarai trukdys išvežti antstatą, todėl nusprendė nukelti kelis iš pačių sukrautų lejerių. Kadangi užduoties paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams tikslas buvo antstato išvežimas iš cecho, tuomet laikinų aptvėrimų nuėmimas ir metalinių lejerių perkrovimas bei, galų gale, kelių nuėmimas buvo tarpusavyje susiję ir vienas iš kito susiformavę darbai. Be to, kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog darbuotojams prieš tai reikėjo išlyginti, išdėlioti minėtus metalinius lejerius, o tik po to nuimti aptvarus, tačiau nepripažįsta, jog darbuotojai turėjo judinti minėtas konstrukcijas.

Prokurorės įsitikinimu, išteisintojo aplaidumas skirstant užduotis, t. y. duodant aiškius nurodymus, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neturi teisės atsisakyti vykdyti, ne jam tiesiogiai pavaldiems darbuotojams, nesurašius paskyros – leidimo pavojingiems darbams atlikti, neinstruktavus jų konkrečioje darbo vietoje, nenurodžius saugių darbo priemonių ir būdų, yra organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą lėmusi priežastis.

Prokurorė sutinka su teismo nuomone, jog N. B. parodymai vertintini kritiškai, kadangi įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip nedarbingumo pažymėjimo, kuris išrašytas po nelaimingo atsitikimo, pateikimu, abejotinų parodymų, kurie prieštaringi ikiteisminio tyrimo parodymams, davimu, bandyta nukreipti atsakomybės naštą kitiems. Apeliantė teigia, kad vis dėlto šio asmens neatsakingas elgesys darbe, t. y. jo nebuvimas, organizaciniu požiūriu nesąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimo, nes nesusijęs su N. B. paskirtos užduoties vykdymu. Be to, tik šiam liudytojui teisme davus parodymus, išteisintasis A. J., priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, ėmė teigti, jog N. B. ne atsiprašė iš darbo tą dieną, o pasakė, kad išeina iš darbo.

Prokurorė tvirtina, kad išvardytos faktinės aplinkybės ir norminių aktų nuostatos parodo išteisintojo A. J. nusikalstamą nerūpestingumą atliekant darbų koordinatoriaus ir darbų vadovo funkcijas. Įstatymai draudžia pavesti kitos įmonės darbuotojui dirbti darbus, ypatingai pavojingus, apie juos neinstruktavus darbo vietoje. Išteisintasis A. J., paskyręs darbus aukštyje kitos įmonės darbuotojams jų neinstruktavęs, neįrengęs ir nenurodęs diržų, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, prisegimo vietų ir neužtikrinęs šių priemonių naudojimo, savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes, kurių nenumatė, tačiau kurias privalėjo ir galėjo numatyti.

Prokurorė nurodo, kad A. J. neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, reglamentuojančias darbų saugą, padarė būdamas teistas 2004-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. 2006-03-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo lygtinai paleistas nuo 1 metų 2 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kadangi padaryta veika yra neatsargi, su ankstesne veika nesusijusi, skiriasi pavojingumu visuomenei, todėl nelaikytina nusikaltimų recidyvu. Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įstatymas nenumato galimybės A. J. paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, todėl A. J. skirtina vienintelė BK 132 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Generalinio direktoriaus V. S. tvirtinimu, viename iš bylos įrodymų – 2006-10-12 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 02 – šio įvykio priežastimis neteisingi AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmai neišvardyti. Visos priežastys susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) vadovų netinkamu darbo organizavimu bei darbininkų darbų saugos reikalavimų nesilaikymu.

Generalinis direktorius V. S. nurodo, kad žuvusiojo J. D. darbdaviu buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal Darbo kodekso 260 str. 2 d. privalėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. V. S. tvirtinimu, žuvusiojo J. D. draudėju buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII–1509) 8 straipsnį privalėjo užtikrinti, kad jo darbuotojai laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Generalinis direktorius V. S. tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltė šiame nelaimingame atsitikime, kurio tyrime kartu su Valstybine darbo inspekcija dalyvavo ir nelaimingo atsitikimo 2006-10-02 aktą Nr. 02 pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė, patvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 5-3, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini), kaip draudėjas, mokantis socialinio draudimo įmokas už savo darbuotojus, priskirta prie nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos pirmos tarifų grupės (1 proc.), t. y. prie grupės darbdavių – draudėjų, turinčių mokėti socialinio draudimo įmokas pagal didžiausią socialinio draudimo įmokos tarifą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtintą „Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodiką“ mokamas įvykus pas darbdavį mirtinam nelaimingam atsitikimui.

Civilinio atsakovo įsitikinimu, apeliaciniu skundu siekiama visiškai pateisinti UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų, taip pat ir darbų vadovo N. B., ir ypatingai direktoriaus A. Č., kuris buvo atsakingas už tinkamą darbuotojų teorinį bei praktinį paruošimą darbų atlikimui AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, neatsakingą elgesį bei neveikimą: UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo savavališko pasišalinimo iš darbo vietos įvykio dieną, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. visiško aplaidumo ir neveikimo, nors pagal savo funkcijas jis kaip darbdavys ir kaip atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) saugaus darbo organizavimą asmuo privalėjo organizuoti darbus taip, kad jie atitiktų norminiuose aktuose nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, bei nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai, vykdydami darbus, laikosi technologinio proceso eigos ir darbų saugos reikalavimų. Tai taip pat buvo konstatuota ir 2008-06-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.1 1-655 (07).

Generalinis direktorius V. S. tvirtina, kad pagal 2006 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 142 2.7.6 p. vykdytojas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), privalėjo laikytis vidaus tvarkos bei darbo saugos reikalavimų, galiojančių AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir visiškai atsakyti už darbų saugos reikalavimų pažeidimus. Atlikus laikinų aptvėrimų išardymo darbus, UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkas M. L. nulipo žemyn, o pastolininkai A. D. ir J. D. nutarė po visą denio plotą išsklaidyti stacionarius metalinius lejerius. Traukiant vieną lejerių elementą ir eidamas atbulas J. D. nukrito.

Generalinio direktoriaus V. S. nuomone, apylinkės teismas UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkų darbo vietą ir sąlygas įvertino teisingai. V. S. nurodo, kad keletą kartų apklaustas A. D. teigė, jog įvykio dieną jis kartu su J. D. ir M. L. dirbo įprastą jiems darbą, o ne kažkokį nežinomą, kurio iki tol nedarė. Civilinio atsakovo nuomone, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog perkrauti stacionarius metalinius lejerius jokios pagrįstos būtinybės nebuvo ir tokiu būdu lengvabūdiškai prisiimti sau įsipareigojimą atlikti nepavestą darbą nereikėjo. V. S. tvirtinimu, UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkai J. D. ir A. D. turėjo ne tik teises, bet ir pareigą laikytis saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų, tačiau jie pažeidė saugos darbe instrukcijas, kurias žinojo ir kurių privalėjo laikytis, nepriklausomai nuo darbdavio vykdomos kontrolės šiais klausimais buvimo ar nebuvimo. Remiantis anksčiau paminėtos 2006 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 142 8.3 punktu, UAB (duomenys neskelbtini) darbininkui gavus traumą dėl darbų saugos reikalavimų nevykdymo, materialinę ir juridinę atsakomybę prisiima vykdytojas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini).

Generalinio direktoriaus V. S. tvirtinimu, šio nelaimingo atsitikimo priežastis – UAB (duomenys neskelbtini) savininkų bei direktoriaus neatsakingas požiūris į jų vystomą verslą, kuris susijęs su itin didele rizika darbuotojams, su darbų saugos reikalavimais, kurių nuostatas turėjo įskiepyti ir darbų vadovams, ir darbininkams, nuolat kontroliuoti, kaip viso to laikomasi. UAB (duomenys neskelbtini) vadovai netinkamai organizavo savo darbuotojų darbą AB (duomenys neskelbtini), ir neprižiūrėjo, kaip jų darbuotojai laikosi darbo saugos reikalavimų.

Generalinis direktorius V. S. nurodo, kad šioje byloje S. D. A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys paliktas nenagrinėtas. Prokuroras dalyvavo visose teismo posėdžiuose, turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, todėl V. S. nesuprantamas naujas reikalavimas AB (duomenys neskelbtini), tas reikalavimas apylinkės teisme nagrinėtas nebuvo.

AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Iš 2006-09-16 specialisto išvados Nr. M 893/06 (03) matyti, kad J. D. 2006-09-16 23 val. 50 min. mirė nuo kritimo metu patirtų sunkių sužalojimų (t. 1, b. l. 15–17). Prieš mirtį J. D. etilo alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 25).

Iš 2006-10-12 nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkas–statybininkas J. D. į darbą šioje bendrovėje buvo priimtas 2006-07-24. Iki nelaimingo atsitikimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo išdirbęs 1 mėnesį ir 21 dieną (nelaimingas atsitikimas įvyko 2006-09-15 14 val. 15 min., penktadienį). Nelaimingas atsitikimas įvyko dirbant AB (duomenys neskelbtini) korpusų ceche, kur ant laivo antstato ardė aptvarus. Mirtinai susižalojo traukdamas metalinio lejerio (laivo antstato aptvaro) 46,7 kg svorio elementą ir krisdamas iš 10,91 m aukščio nuo laivo antstato ant betoninio pagrindo. Metalinio lejerio elementas užkrito ant J. D.. Nelaimingo atsitikimo metu J. D. buvo su šalmu, saugos diržo nenaudojo. J. D. UAB (duomenys neskelbtini) buvo apmokytas pagal pastolių montavimo–demontavimo darbų bei krovinių kėlimo rankomis programas, instruktuotas darbo vietoje pagal „Dirbančiam aukštalipio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 4, „Pastolių laivams ir blokams statyti įrengimo ir montavimo metodinius nurodymus“ Nr. 10 bei kitas instrukcijas. Atliekamiems AB (duomenys neskelbtini) darbams pagal žodinį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. nurodymą vadovavo darbų vadovas N. B., kuris užduotis gaudavo iš AB (duomenys neskelbtini) meistro A. J.. Nelaimingo atsitikimo metu N. B. įvykio vietoje nebuvo. Užduotį nuardyti aptvarus nuo laivo antstato UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. D., M. L., J. D. gavo tiesiogiai iš A. J.. Kaip saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, t. y. korpusų cecho IV navoje ant antstato, J. D. ir kartu su juo dirbę darbininkai instruktuoti nebuvo. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas darbo aukštyje organizavimas, pažeistas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų 1999-12-22 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 su 2002-09-06 įsakymo Nr.108 pakeitimais, 4.1.5. p., pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 redakcija Nr. IX-1672) 27 str. 2 d., pažeista UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. patvirtintos (be datos) „Dirbančiam aukštalipio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 4, 4.9 p. – „Darbo vieta, esanti arčiau kaip 2 metrai nuo 1,3 m ir didesnio aukščio slenksčio turi būti atitverta laikinais aptvarais. Jeigu tokios darbo vietos arba angų perdangose atitverti neįmanoma, būtina naudoti saugos diržą“ (t. 1, b. l. 29–30, 31–35, 38, 39–42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-06-02 specialistės išvada Nr. 11-1655 (07) patvirtinama, kad užtikrinti darbų saugą, atliekant apsauginės tvorelės demontavimo darbus, yra darbdaviui atstovaujančio asmens ir darbdavio įgaliotų asmenų pareiga, o dirbant aukštyje naudoti saugos diržus privalo tie darbuotojai, kurie su nurodytu saugos reikalavimu yra supažindinti pasirašytinai. Specialistė J. R. nustatė, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis buvo techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo nukritimo iš aukščio, nenaudojimas, o darbų neatitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, susijusių su darbų aukštyje organizavimu, organizaciniu požiūriu darė įtaką tiriamam nelaimingam atsitikimui. Specialistė konstatuoja, kad darbuotojų saugą ir sveikatą tiriamo įvykio atveju reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, iš jų „Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-05-05 įsakymu Nr. 85/233 (su pakeitimais ir papildymais), „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (su papildymais ir pakeitimais), įmonėje (UAB (duomenys neskelbtini)) parengti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, iš jų „Dirbančiam aukštalipio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 4 (t. 1, b. l. 39–42). Specialistės išvadoje (p. 3) tvirtinama, kad laikinų aptvėrimų demontavimo darbai neatitiko „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų“ 15.1 p., „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 4.1.1 p., 4.1.5 p. ir „Dirbančiam aukštalipio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 4 4.9 p. darbų saugos reikalavimų. Specialistės išvadoje konstatuojama, kad ant laivo antstato ardyti laikiną apsauginę tvorelę reikėjo taip, kad demontavimo darbai atitiktų norminiuose teisės aktuose nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, o darbuotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio užtikrinti turėjo būti naudojami saugos diržai. UAB (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas užtikrinti darbų saugą asmuo privalėjo organizuoti darbus taip, kad jie atitiktų norminiuose teisės aktuose nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, privalėjo kontroliuoti, kaip darbuotojai, vykdydami darbus, laikosi technologinio proceso eigos ir darbų saugos reikalavimų. J. D. darbo vietoje aukštyje, kur nebuvo apsauginių aptvėrimų, privalėjo naudoti saugos diržą (t. 1, b. l. 85–89).

Neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (BK 132 str. 3 d.), dėl to kaltinamas išteisintasis A. J., inkriminuojamas, kai bet kurioje veiklos sferoje dėl to, kad buvo pažeistos oficialiai patvirtintos bendrosios ar žinybinės elgesio saugumo taisyklės, žūva žmogus, išskyrus atvejus, kuriems taikomos specialiosios BK normos.

Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybių, specialistės J. R. išvados turinio matyti, kad J. D. žūties aplinkybės yra susijusios su darbų saugos įstatymų reikalavimų pažeidimu ir su specialiųjų BK normų (BK 176 str. 1 d.) taikymu, tačiau išteisintasis A. J. nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, vadovas ar šios bendrovės įgaliotas asmuo, nebuvo žuvusiojo J. D. darbdavys, todėl negali būti veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., subjektu.

Iš bylos aplinkybių žinoma ir byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas N. B., kuris konkrečių darbų atlikimo metu vadovaudavo J. D. ir kitiems UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkams, nelaimingo atsitikimo dieną darbe nebuvo. Kad N. B. 2006-04–24 buvo priimtas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju, patvirtina atitinkamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. įsakymas ir darbo sutartis Nr. 10 (t. 1, b. l. 99, 100). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. teisinosi, kad N. B. iš darbo pasišalino be jo žinios, tik 2006-09-19 pateikė laikino nedarbingumo pažymėjimą. Liudytojo A. Č. nuomone, likę be darbų vadovo (brigadininko), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pradėti dirbti ar atlikti kitos įmonės atstovo (A. J.) nurodytų darbų negalėjo, nors, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jam buvo žinoma, kad kartais AB (duomenys neskelbtini) atstovas A. J. UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkams darbus paskirdavo ir nedalyvaujant darbų vadovui N. B.. Su tokia neteisėta praktika UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. taikstėsi.

UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas V. K., kuris, jo parodymais, oficialių pareigų bendrovėje neturėjo, bet kuris bendrovės ūkinius ir organizacinius klausimus sprendė ir į kurį darbo klausimais kreipdavosi ne tik direktorius A. Č., bet ir AB (duomenys neskelbtini) atstovas meistras A. J., patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pastolininkams vadovavo darbų vadovas N. B., darbus skirstydavo AB (duomenys neskelbtini) atstovas. Liudytojas V. K. teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose patvirtino, kad 2006-09-15 AB (duomenys neskelbtini) atstovas meistras A. J. jam telefonu apie tai, kad darbe nėra N. B., pranešė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, priemonių nesančiam darbe darbų vadovui N. B. pavaduoti V. K. pats ar per direktorių A. Č. nesiėmė.

Liudytojas N. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nelaimingo atsitikimo dieną nedirbo, į darbovietę buvo užsukęs tik iki 12-tos valandos, bet tik tam, kad pasiimtų savo daiktus, nes esą 2006-09-15 buvo pateikęs pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo. Esą tą dieną jis A. Č. ir M. K. apie ketinimą išeiti iš darbo pranešė, bet leidimo nutraukti darbą negavo. N. B. parodė, kad atestuotas kaip darbų vadovas nebuvo, pastolininkų supažindinimas su darbų saugos reikalavimais buvo labai formalus, ant kažkokių popierių jis ir kiti pastolininkai pasirašydavo.

UAB (duomenys neskelbtini) atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas Nr. 3 patvirtina, jog 2006 m. liepos 19 d. padalinių vadovų darbuotojų saugos ir sveikatos (statyba) klausimais N. B. atestuotas (t. 1, b. l. 54).

AB (duomenys neskelbtini), atstovaujama šios bendrovės generalinio direktoriaus V. S., kaip užsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama šios bendrovės direktoriaus A. Č., kaip vykdytoja 2006-03-28 sutartimi Nr. 142 susitarė, kad pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) kaip vykdytoja įsipareigoja atlikti ne tik pastolių statymo darbus laivų blokų, anstatų ir kitų objektų statybai bendrovėje pagal Užsakovo paraišką, bet ir vykdyti darbų saugos ir priešgaisrinės saugos normatyvinių dokumentų ĮST 4034645-REM 1.07:2003 „Pavojingi darbai“, kai kurių kitų AB (duomenys neskelbtini) veikiančių normatyvinių dokumentų reikalavimus (p. 2.7.1), iki 2006 m. sausio 24 d. savo (UAB (duomenys neskelbtini)) darbininkų darbų saugos instrukcijose įrašyti atitinkamų profesijų AB (duomenys neskelbtini) instrukcijų reikalavimus (2.7.2. p.), iki 2006 m. sausio 24 d. atestuoti pastolininkus, padalinio vadovus pagal darbų saugos reikalavimus (2.7.3. p.) ne tik laikytis vidaus tvarkos bei darbo saugos reikalavimų, galiojančių Užsakovo bendruomenėje, bet ir visiškai materialiai bei juridiškai atsakyti už vidaus tvarkos, darbų saugos reikalavimų pažeidimus bei Užsakovo įrengimų gadinimą (2.7.6. p., t. 1, b. l. 43–44).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. 2006-07-19 patvirtintų darbų vadovo pareiginių nuostatų turinio matyti, jog darbų vadovas yra tiesiogiai pavaldus bendrovės vadovui, direktoriui ir yra pagrindinis darbų organizatorius ir vadovas darbo vietoje, per kurį perduodami visi gamybiniai nurodymai brigadai (1.1. p.), kai darbų vadovo nėra darbo vietoje (liga, atostogos, komandiruotė ir pan.), jo pareigas laikinai eina kitas, direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas (1.7. p.), darbų vadovo pareiga yra instruktuoti pavaldžius darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais ...(2.11. p.), darbų vadovas atsako už darbo ir sveikatos instrukcijų laikymąsi (...) jam pavaldžiame darbo bare (4.5. p.), darbų vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus (4.6. p.). Su UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareiginiais nuostatais 2006 m. liepos 19 d. N. B. supažindintas (t. 1, b. l. 46–47).

UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafike, UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog 2006 m. rugsėjo 15 d. darbų vadovas N. B. dirbo (t. 1, b. l. 61), nors pats N. B. patvirtino, kad jis darbe nebuvo ar buvo ne visą darbo dieną.

Prokurorės K. Prialgauskienės apeliaciniame skunde užsimenama apie UAB (duomenys neskelbtini) pastolininko–statybininko teisę žinoti, kokie sveikatai pavojingi ir kenksmingi veiksniai yra konkrečioje darbo vietoje, kokias apsaugos priemones naudoti, ir apie darbdavio pareigą išaiškinti darbuotojui šias aplinkybes.

Prokurorės K. Prialgauskienės nuomone, analizuodamas įvykio eigą ir priežastis, teismas netinkamai įvertino darbo vietą ir sąlygas. Prokurorė neabejoja, kad, statydami ar ardydami pastolius, dirbdami aukštyje, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai naudoti saugos diržus privalėjo, šis reikalavimas darbuotojams buvo aiškus, jo prisisegimo prie pastolių konstrukcijų taisyklės buvo suprantamos. Skunde teigiama, kad A. J. iniciatyva buvo paskirta išmontuoti kolektyvinę saugos priemonę – laikinus aptvėrimus (medinius turėklus) – ant 8,83 m ilgio ir 4,78 m pločio laivo antstato dalies, esančios beveik 11 metrų aukštyje. Vertindama A. J., liudytojų V. K., A. D. nusistebėjimą, kad J. D. nukrito nuo tvirto, stabilaus ir pakankamai plataus pagrindo, kur saugos diržai net nebuvo reikalingi, prokurorė padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atlikti pavestą darbą nebuvo paruošti, nes nežinojo ir nesuvokė, kodėl ir kaip turi saugotis nuo pavojingo veiksnio – kritimo iš aukščio. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų 1999-12-22 Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministrės įsakymu Nr. 10 (su 2002-09-06 įsakymo Nr.108 pakeitimais), 4.1.5. punkte, kurio pažeidimu kaltinamas A. J., įtvirtintas griežtas reikalavimas: kai pašalinama kolektyvinė apsaugos priemonė (šiuo atveju – laikinas antstato aptvaras), imtis kitų veiksmingų apsaugos nuo kritimo priemonių. Tuo remiantis, ant laivo antstato darbai negalėjo būti pradėti tol, kol UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai neprisisegs saugos diržų užduotį paskyrusio darbų vadovo A. J. nurodytoje ar jo įrengtoje specialiai tam skirtoje vietoje.