Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solgita“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė, esant CPK numatytiems atvejams, priimti sprendimą už akių. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, nustatė, kad Kauno apygardos teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2504-658/2017 iškėlė UAB „Solgita“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė D. J., įpareigojo įmonės valdymo organus (savininką) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino BUAB „Solgita“ kreditorių finansinius reikalavimus 18685,18 Eur sumai. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. R. Ž. nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. spalio 16 d. buvo įmonės vadovu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. buvo vieninteliu įmonės akcininku.

Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. lapkričio 14 d., 2017 m. gruodžio 8 d., 2018 m. sausio 9 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. eB2-1042-658/2017 (vėlesnis bylos Nr. eB2-1042-658/2018, e. b. l. 10-11, 16-18, 19-20, 21-22), juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 12-15), apdraustųjų asmenų sąrašo (e. b. l. 9) – darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012 ir kt.). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis). Atsakovas, būdamas įmonės vadovu privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nes jis, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią įmonės kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turimų skolų kreditoriams ir mokesčių valstybei nemokėjimas liudija, kad įmonė buvo nemoki 2011 m. pabaigoje, kai buvo atleista didžioji dalis darbuotojų, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, dėl šios priežasties didėjo skola kreditoriams. Iš atsakovo priteistinos skolos dydis skaičiuojamas kaip kreditorinių reikalavimų suma, atsiradusi atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. žala įmonei yra visa patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 18 685,18 Eur. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 18 685,18 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 420 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solgita“, juridinio asmens kodas 302586166, 18 685,18 Eur (aštuoniolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 18 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 685,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturių šimtų dvdešimties eurų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.