Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, pradinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 1) 2006 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2012 m. balandžio 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 7 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių) dydžio bauda;

4) 2012 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2013 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2017 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – galutine 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių) dydžio bauda;

7) 2017 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2017 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymus, paskirta bausme, galutine bausme: 28 parų areštu ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių) (602,56 Eur) bauda;

8) 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė 1/3 sumažinta ir paskirta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausme paskirta – 1 metų laisvės atėmimas ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių), tai yra 602,56 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir R. J. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

9) 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto, BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė, subendrinta su 2018 m balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme – 1 metų laisvės atėmimu ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių), t. y. 602,56 eurų, dydžio bauda ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių), t. y. 602, 56 eurų, dydžio bauda;

10) 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. J. sumažintą bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalino sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskira bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių), t. y. 602, 56 eurų, dydžio bauda, prie griežtesnės bausmės visiškai pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. J. paskirtia galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų ir 16 MGL (bazinių baudų ir nuobaudų skyrimo dydžių), t. y. 602, 56 eurų, dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių, vandens ir oro transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 5 d.; – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį WV Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2020 m. gruodžio 7 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. kaltinamas tuo, kad 2023 metų vasario 19 dieną apie 22:19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine K. P. metu, tyčia rankomis suėmė K. P. veidą ir jį stipriai suspaudė, bei mažiausiai du kartus ranka sudavė K. P. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė pakaušio ir dešinio skruosto sumušimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis R. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 19 d. vakare namuose, bute, kurį nuomojasi, jis vartojo alkoholį. Nukentėjusioji jam papriekaištavo, kad jis geria ir garsiai groja muzika. Tuomet jis ranka jai suspaudė skruostą ir išstūmė į kitą kambarį. Nematė, kad atsitrenktų į duris ar durų staktą. Po šito konflikto nukentėjusioji išėjo pas draugę ir kitą dieną grįžo. Iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje – nežino. Pripažįsta, kad dėl girtumo vakaro detalių gali ir neprisiminti. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti nukentėjusios K. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad apklausta ji kartu su savo sugyventiniu R. J. bei savo mažamete dukra E. Š. gyvena bute, kurio adresas yra nurodytas jos asmens duomenų pažymoje. Šiuo metu ji yra 5 mėnesių nėštumo stadijoje. 2023-02-19, apie 22 val. ji grįžo iš darbo namo. Namuose jos sugyventinis buvo kartu su savo draugu, kurio duomenų nežino, jis yra romų tautybės asmuo. Jos sugyventinis kartu su savo draugu buvo kambaryje, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Ji būdama dukros kambaryje pasikvietė savo sugyventinį ir jo paprašė, kad jis patildytų muziką, kadangi buvo vėlyvas laikas, o ir ji pati jautėsi pavargusi po darbo. Sugyventinis pasakė, kad muzikos netildys, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jo sugyventinis rankos delnu jai vieną kartą sudavė į dešinės pusės veido sritį - skruostą ir vieną kartą rankos delnu sudavė jai į galvos sritį - pakaušį. Dėl šių suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, ant skruosto buvo paraudę, tačiau tas paraudimas tą patį vakarą išnyko. Tai padaręs jos sugyventinis nuėjo į kambarį, kur buvo su savo draugu, o ji su savo mažamete dukra išėjo iš buto į lauką. Būdama lauke ji paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus prie jos atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo apie įvykusį įvykį. Pareigūnai iškvietė medikus ir greitosios med. pagalbos automobiliu atvykę medikai ją apžiūrėjo, jai diagnozavo sumušimą, tačiau jokio gydymo neskyrė. Tą patį vakarą ji kartu su savo dukra nuvyk į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini) (tame bute ji yra deklaruota). Nori paaiškinti, kad ji daugiau į medikus nesikreipė, darbingumo neprarado. Dėl šio įvykio pas teismo med. ekspertus nesikreipė ir atsisako kreiptis, kadangi jai nėra likusių jokių sužalojimų žymių, kaip ir minėjo apklausoje, paraudimas atsiradęs po sugyventinio smūgio, išnyko tą patį vakarą. Sekančią dieną, tai yra 2023 m. vasario 20 d. jos sugyventinis atsiprašė ir ji toliau gyvena su juo. Dėl šio įvykio ji jokių pretenzijų savo sugyventiniui neturi, tai buvo pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtavo, pareiškimo nerašys. Taip pat nori paaiškinti, kad šio įvykio jos dukra nematė, nes visas įvykis vyko kambario tarpduryje, ji nebuvo išsigandusi, neverkė. R. J. draugas šio įvykio taip pat nematė ir negirdėjo, nes jis buvo kitame kambaryje, kur grojo garsi muzika. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t. b. l. 32-35).

Teismo med. specialisto išvada Nr. G 434/2023(02) nustatoma, kad K. P. konstatuoti pakaušio ir dešinio skruosto sumušimai, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 64-65).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji K. P.. Ant K. P. veido matosi patinimas. K. P. paaiškino, kad yra 5 mėn. nėščia. Grįžusi namo, pamatė, kad sugyventinis R. J. vartoja alkoholį, ji papriekaištavo dėl to. Tada R. J. du kartus kumščiu trenkė į dešinį skruostą ir vieną kartą į pakaušį dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t. b. l. 26-29).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 19 d. apie 22 val. 16 min. adresu (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė, suduodamas du kartus rankos kumščiu į dešinės pusės veido sritį skruostą ir vieną kartą suduodamas rankos kumščiu į galvos sritį pakaušį sugyventinis R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,93 prom. girtumas). Dėl suduotų smūgių K. P. juto fizinį skausmą. Asmenys išskirti, K. P. išvyko adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 20 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta ir nepaimta (1 t. b. l. 16-25).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad kvietimas 2023 m. vasario 19 d. 22:31 val.; moteris sąmoninga, kvėpuoja, 5 mėnesių nėštumas, sumušta, galvos trauma; atvykus - galvoje, veide sutinimas; buitinio konflikto metu sugyventinis ranka pora kartų smūgiavo į galvą; matomas guzas plaukuotoje galvos dalyje, sumuštas dešinys skruostas; skundžiasi skausmu sumušimo vietoje (1 t. b. l. 66-67).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro 2023 m. vasario 19 d. 22:16 val. registruotas registruojamų įvykių registre pirmas kvietimo skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad K. P. praneša, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus agresyvus sugyventinis prieš 2 min. jai trenkė į veidą ir galvoje guzas, rėkauja, koliojasi. Ji yra penktame nėštumo mėnesyje (1 t. b. l. 71-75).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas Policijos pareigūnų kūno (Body) kameros vaizdo įrašas. Užfiksuota, kaip K. P. policijos pareigūnui sako, kad po darbo grįžo namo, o sugyventinis R. geria. R. pradėjo šuminti, ji sakė, jam apsiraminti, tai jis trenkė jai į veidą ir guzą padarė didelį galvoje, ir ji su dukra pabėgo (1 t. b. l. 76-79).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nrt. APPK -0167 parodymais nustatoma, kad 2023 m. vasario 19 d. 22:34 val. nukentėjusiajai K. P. nustatytas 0,00 promilių girtumas, įtariamajam R. J. nustatytas 1,93 promilės girtumas (1 t. b. l. 84-86).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltę neigia.

Kaltinamasis kaltę pripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. G 434/2023(02). Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, vaizdo įraše užfiksuota medžiaga, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine K. P. metu, tyčia rankomis suėmė K. P. veidą ir jį stipriai suspaudė, bei mažiausiai du kartus ranka sudavė K. P. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė pakaušio ir dešinio skruosto sumušimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. J. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu.

Vertinant R. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (1 t. b. l. 129-148), administracine tvarka baustas (1 t. b. l.166-185). - VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, neįrašytas (1 t. b. l. 188). VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė neįrašytas (1 t. b. l. 188).

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog R. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2023 m. kovo 3 d. gautas K. P. pareiškimas, kuriame nurodo, kad ji su R. J. susitaikė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jai susitaikius su R. J. (1 t. b. l. 51). Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį R. J. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 16 MGL, t.y. 602,56 Eur bauda ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 16 MGL, t.y. 602,56 Eur (šešis šimtus du eurus ir 56 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. J. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti R. J. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.