- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-453-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00919-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Teisėja Laima Šablevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-350/2012
2012 m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdas Petras Meidus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-06-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dviems metams. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 10.15 val., per atvirą rūsio langą įsibrovė į močiutei J. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, kur iš kambario pagrobė 500 litų vertės benzininį pjūklą „STEEL TS 600“ ir 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“ su Tele 2“ „Pildyk“ Sim kortele, bei atstūmęs durų skląstį įsibrovė į toje pačioje sodyboje esančią lauko virtuvę, iš kur pagrobė 300 litų vertės benzininį pjūklą „Partner 352“, viso pagrobė svetimo J. B. turto už 900 litų.
Šalies argumentai
E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pažymi, kad suprato savo veiksmų pavojingumą visuomenei, ketina ateityje mokytis ir padėti savo šeimai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta laisvės atėmimo bausme argumentuodamas, kad ji yra per griežta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. sankcijoje už svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją numatytos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pirmos instancijos teismas paskyrė E. B. bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kėdainių rajono apylinkės teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį E. B. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų laikėsi tiksliai, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y., kad padarytas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas nuosavybei, o taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – kad jis teisiamas trečią kartą, ankstesni teistumai už nusikaltimus nuosavybei nėra išnykę, baustas administracine tvarka ir paskirtos nuobaudos yra galiojančios, charakterizuojas išimtinai neigiamai. Be to, buvo įvertintos ir E. B. atsakomybę įtakojančios aplinkybės, t.y., kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nusikalto būdamas nepilnamečiu (BK 59 str. 2 d.), t.y. nebrandžia asmenybe, o taip pat atsižvelgta į E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė nežymiai viršijanti baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalią tokios bausmės trukmę.
Nors E. B. prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, teigia, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos pradės mokytis, turi rimtų ateities planų, rūpinsis ir padės kitiems šeimos nariams, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad už 2011-04-17 padarytą analogišką nusikalstamą veiką – turto pagrobimą įsibrovus į patalpą (BK 178 str. 2 d.) 2011-04-27 nuosprendžiu jis buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, o 2011-06-09 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., t.y. už sunkų nusikaltimą – plėšimą paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir buvo paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (BK 92 str. 1 d.).
Taigi, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Aukščiau aptarti duomenys akivaizdžiai rodo, kad E. B. nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti ir tam jokios anksčiau taikytos poveikio priemonės, nesusijusios su jo laisvės apribojimu, teigiamos įtakos nepadarė.
Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu už nagrinėtą nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad skiriant apeliantui galutinę subendrintą bausmę, teismas taikė jam palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį, t.y. keturis mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nėra pagrindo išvadai, kad ir galutinė bausmė yra per griežta.
Apelianto deklaratyviai nurodomos aplinkybės kad gailisi dėl savo poelgio, kad pasižada ateityje nebenusikalsti negali būti pagrindu švelninti paskirtąją bausmę, nes aplinkybės, susijusios su jo jaunu amžiumi, yra jau įvertintos skiriant bausmę.
Aptariamo nusikaltimo pobūdis ir ankstesni teistumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai ar dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl aiškiai išreikštų antivisuomeninių nuostatų, netinkamo gyvenimo būdo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.