Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjos VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ (toliau – ir Universitetas) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1–12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) 2014-04-30 sprendimą Nr. SP-2 „Dėl A. R. skundo Dėl Europos humanitarinio universiteto Valdančiosios tarybos sprendimų“ (toliau – Sprendimas Nr. SP-2).

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Kontrolierius, priimdamas sprendimą dėl Universiteto valdymo organo sprendimų atitikties jo steigimo dokumentui – Statutui, viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires, nes toks tyrimas nepriskirtas Kontrolieriaus uždaviniams ir neapima akademinės etikos ir procedūrų. Tai patvirtina Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnyje ir Seimo 2011-09-15 nutarimu Nr. XI-1583 (redakcija galiojusi iki 2014-07-22) patvirtintų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 12 punkte nustatytas teisinio reguliavimo analizė. Akademinė etika apima žmonių elgesio normas, dorovę (moralę) studijų, švietimo ir mokslo kryptyse, o akademinės procedūros, tai veiksmų tvarka, skirta akademinės bendruomenės nariams studijų, švietimo, mokslo srityse. Kontrolierius priimdamas Sprendimą Nr. SP-2, nenagrinėjo jokių asmenų veiksmų akademinės etikos ar akademinių procedūrų požiūriu, jis nagrinėjo Universiteto valdymo organų 2009, 2013, 2014 metų sausio mėnesį priimtų sprendimų teisėtumą ir atitikimą pareiškėjos Statutui. Iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Sprendime Nr. SP-2 nagrinėti klausimai priskirti ne Kontrolieriaus, o bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Mokslo ir studijų įstatymas nesuteikia Kontrolieriui teisės spręsti dėl juridinių asmenų valdymo organų sprendimų teisėtumo. Universiteto Valdančioji taryba savo sprendimais įgyvendino jai Statuto priskirtas funkcijas valdymo ir administravimo srityse, o ne akademiniais klausimais, t. y. neveikė etikos kodeksų ar akademinių procedūrų reguliavimo sferoje, o vykdė jai Statutu priskirtas funkcijas.

Sprendimas Nr. SP-2 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi jame nenurodyta apskundimo tvarka, jis nėra patvirtintas antspaudu, apie jo priėmimą pareiškėja informuota 2014-05-08, nors skundžiamas sprendimas priimtas 2014-04-30.

Universiteto teisinė forma yra viešoji įstaiga, jos valdymo organų kompetenciją reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas bei Statutas. Sistemiškai aiškinant Statutą, darytina išvada, kad Senatas turi plačius įgaliojimus akademiniuose reikaluose, tačiau Senato įsakymai negali prieštarauti Valdančiosios tarybos sprendimams, kuri yra sprendžiamasis organas finansų ir valdymo klausimais. Valdančioji taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas finansų valdymo ir administravimo srityse, kiek tai nepatenka į Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos ribas. Statuto 8.11 punkte įtvirtinta, kad Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtina Valdančioji taryba. Tokia nuostata yra įtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, kuri nustato, kad kolegialūs viešosios įstaigos organai veikia pagal jų patvirtintus darbo reglamentus. Darbo reglamentas yra dokumentas, įtvirtinantis kolegialaus valdymo organo darbo tvarką, sprendimų priėmimo tvarką, jų įforminimo tvarką bei kita. Tokiu būdu, savo darbo reglamentą priima pats kolegialus organas jo narių sutartu/pasirinktu būdu. Pareiškėjos Valdančioji taryba tokią savo teisę įgyvendino iš savo narių išrinkdama Valdančiosios tarybos komitetą, kuris parengė ir patvirtino reglamentą. Taigi, tik išimtinai Valdančioji taryba (pilnos sudėties) ir nusprendė savo darbo reglamentą parengti ir patvirtinti tokiu būdu – per savo išrinktą komitetą. Be to, nuo pat darbo reglamento patvirtinimo Valdančioji taryba dirbo laikydamasi to darbo reglamento, tokiu būdu išreikšdama sutikimą ir pritarimą parengtam darbo reglamentui. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas Valdančiosios tarybos narys jokių prieštaravimų Valdančiosios tarybos reglamentui po jo priėmimo ar vėliau nėra išreiškęs. Valdančiosios tarybos vykdomasis komitetas buvo suformuotas pačios Valdančiosios tarybos sprendimais. Be to, vykdomasis komitetas buvo 2009 metais vykusiame Valdančiosios tarybos susirinkime įgaliotas priimti sprendimus Valdančiosios tarybos vardu. Būtent Valdančioji taryba, turėdama teisę sudaryti Valdančiosios tarybos reglamentą, įgyvendino šią savo teisę per jos pačios išrinktą ir įgaliotą Valdančiosios tarybos vykdomąjį komitetą. Taigi, jokios Statuto nuostatos dėl Valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo tvarkos tokiu būdu nebuvo pažeistos, nes Statutas ir nedetalizuoja Valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo, numatydamas teisę pačiai Valdančiajai tarybai ją nustatyti. Statuto 8.4.8 papunktyje įtvirtinta Valdančiosios tarybos teisė siūlyti Visuotiniam dalininkų susirinkimui Statuto pakeitimus, o Statuto 7.4.4 papunktyje įtvirtinta Visuotinio dalininkų susirinkimo teisė, pasikonsultavus su Valdančiąja taryba, svarstyti ir priimti Statuto pakeitimus. Vadinasi, Valdančioji taryba turi teisę priimti sprendimus dėl Universiteto valdymo ir struktūros pasikeitimų, o pasikeitimai, kuriems būtinas Statuto pakeitimas, įsigalioja nuo Statuto pakeitimų, kuriuos savo kompetencijos ribose priima Visuotinis dalininkų susirinkimas. Taigi, Valdančioji taryba turi Statuto pakeitimų iniciatyvos teisę, įskaitant pakeitimus dėl Universiteto struktūros ir valdymo pakeitimų.

Kontrolierius skundžiamu sprendimu nepagrįstai rekomendavo Valdančiajai tarybai atšaukti jos sprendimą dėl dėstytojų komisijos sudarymo, kuriame Valdančioji taryba Mokslo ir studijų įstatymo bei Statuto nustatyta tvarka nurodė dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo principus ir formavimo tvarką. Kontrolierius visiškai nepagrįstai konstatavo, kad „nors teisė sudaryti dėstytojų priėmimo komisijų Senatui Statute nenumatyta, tačiau <...> darytina išvada, kad dėstytojų priėmimo komisiją turėtų sudaryti būtent Senatas“. Šiuo atveju Kontrolierius nepagrįstai plečiamai aiškino Statute įtvirtintas Senato kompetencijos ribas. Nors pats konstatavo, kad tokia teisė Senatui nepriskirta, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad net ir esant Senatui nepriskirtai tokiai teisei, komisiją formuoti turėjo vis tik Senatas. Pažymėtina, kad juridinių asmenų valdymo organai gali priimti tik tokius sprendimus, kokius teisę priimti jiems suteikia steigimo dokumentai. Kadangi Senatui tokia teisė Statutu nesuteikta, o komisijos suformavimas (jos sudėtį sudarančių asmenų nustatymas) yra ne akademinis reikalas/klausimas, o administracinis veiksmas, tokią funkciją savo kompetencijos ribose įgyvendino Valdančioji taryba. Galiojanti skyrimo į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas tvarka Lietuvos aukštosiose mokyklose nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Pareiškėjos Statute teisė sudaryti dėstytojų priėmimo komisiją nėra tiesiogiai įtvirtinta. Priėmimo komisija buvo sudaryta Valdančiosios tarybos sprendimu, kuri, kaip jau minėta, yra įgaliota priimti sprendimus visais ir bet kokiais klausimais, susijusiais su vadovaujančiojo valdymo efektyvumu. Be to, Valdančioji taryba yra Statuto įgaliota nustatyti vidines Universiteto tvarkas ir administracinius reglamentus, tame tarpe ir darbuotojų parinkimo ir paskyrimo principus, darbuotojų įdarbinimo, atlyginimo, skatinimo ir paslaugų principus. Tokiu būdu Valdančioji taryba, sudarydama dėstytojų priėmimo komisiją, vykdė jai Statutu priskirtas funkcijas. Senatas yra patvirtinęs dokumentą, apibrėžiantį konkursų organizavimo ir atestacijų tvarką, tačiau šiuo dokumentu gali būti vadovaujamasi tiek, kiek jis neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų teisės aktų ir/ar Statuto nuostatoms, be to, minėtame dokumente Senatas reglamentuoja ir tai, kas nėra vienareikšmiškai priskirta Senato kompetencijai. Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą dėl dėstytojų priėmimo komisijos sudarymo, nei Senatas, nei Rektorius neturi galių tokio sprendimo kvestionuoti. Priėmimo komisijos kaip ir bet kokios kitos komisijos ar darbo grupės suformavimas yra administracinio pobūdžio veiksmas, nepatenkantis į akademinių reikalų sampratos ribas, ir priskirtinas Universiteto bendrajam valdymui bei dėstytojų parinkimo ir paskyrimo principų suformavimui, taigi ir Valdančiosios tarybos kompetencijai. Tuo tarpu priėmimo komisijos veiklos reglamentavimas vertinant kandidatus į dėstytojus (mokslinę, pedagoginę, organizacinę kompetenciją) priskirtinas Senato kompetencijai. Priėmimo komisija privalo vadovautis Senato nustatytomis konkursų organizavimo ir vertinimo taisyklėmis, tinkamumo kriterijais. Valdančiosios tarybos 2014-01-25 sprendime nurodytais principais suformuota dėstytojų priėmimo komisija, vertindama kandidatus 2014 metų gegužės mėnesį vykusiame konkurse, vadovavosi būtent Senato nustatyta konkursų organizavimo tvarka.

Universiteto Valdančiosios tarybos vykdomasis komitetas parengė ir 2009-12-22 patvirtino Valdančiosios tarybos reglamentą. Rektoriaus 2011-06-06 pasirašyto Statuto 8.11 papunktyje nustatyta, kad Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba. Reglamento 1.5 papunktyje nustatyta, kad reglamentas tvirtinamas, keičiamas ar papildomas Valdybos sprendimu (beje, reglamente „Valdančioji taryba“ vadinama „Valdyba“), vadovaujantis Statuto ir Reglamento nuostatomis. Valdančioji taryba neturi teisės deleguoti savo reglamento rengimo ir tvirtinimo jokiems savo sudaromiems komitetams ar grupėms, ši Valdančiosios tarybos funkcija yra išimtinė, t. y. niekam nedeleguojama.

Pagal Statuto 8.7 papunktį, Valdančioji taryba turi teisę teikti neprivalomas rekomendacijas dėl universiteto valdymo Visuotiniam dalininkų susirinkimui, tačiau, kaip matyti iš posėdžio protokolo, Valdančioji taryba minėtais klausimais priėmė sprendimus nepateikusi tokių rekomendacijų Visuotiniam dalininkų susirinkimui. Be to, Valdančioji taryba priėmė sprendimus, kuriems įgyvendinti būtini Statuto pakeitimai. Tačiau Statuto 7.4.4 papunktyje nustatyta, kad teisę inicijuoti Statuto pakeitimus juos svarstyti ir priimti turi Visuotinis dalininkų susirinkimas, o Valdančioji taryba turi teisę tik siūlyti Statuto pakeitimus Visuotiniam dalininkų susirinkimui (Statuto 8.4.8 papunktis). Tokiu būdu Valdančioji taryba, priimdama sprendimus, kurių įgyvendinimui būtinos Statuto pataisos, ir sudarydama darbo grupę šioms pataisoms rengti, pažeidė Statutą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas dėl VšĮ „Europos humanitarinio universiteto“ Bakalauro ir Magistro studijų fakultetų panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant Statuto 13.1.7 papunktį, kuris nustato, kad klausimai, susiję su šiais padaliniais, yra reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse. Kadangi Statutas nedetalizuoja, kokie tai yra klausimai, vadinasi, bet kokie ir visi klausimai, kurie yra susiję su struktūrinių padalinių veikla, turi būti reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse.

Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, Nuostatai, kuriuose Kontrolieriaus veikla siejama su akademine etika ir procedūromis. Akademinė etika yra vienas iš Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad kontrolierius prižiūri kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Nuostatų 12 punkto 1, 3, 4 papunkčiuose išvardintuose kontrolieriaus uždaviniuose taip pat nurodoma akademinė etika ir procedūros (kontrolierius skatina jų laikytis, bendradarbiauja sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, užtikrina efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir pažeidimų tyrimą, tuo tarpu 2 papunktyje nustatyta, kad Kontrolierius prižiūri ir kontroliuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų. Nuostatų 13 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad Kontrolierius nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai. Tačiau kontrolieriaus veikla neapsiriboja šių, prioritetinių, principų pažeidimų nagrinėjimu. Šiame papunktyje taip pat nustatyta, kad kontrolierius nagrinėja skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje. Įstatymų leidėjas niekur nevartoja sąvokos „akademinės procedūros“, kaip kad nurodo pareiškėjas.

Pastebėtina, kad Kontrolierius yra vienas iš mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių subjektų (Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje mokslo ir studijų politika apibrėžta labai plačiai: ji laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Kontrolierius, įgyvendindamas mokslo ir studijų politiką, atlieka funkcijas, vykdydamas Nuostatų 12 punkte nustatytus uždavinius: skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų, bendradarbiauti su šiomis institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, tokiu būdu prisidedant prie mokslo ir studijų kokybės, akademinės atsakomybės principų ir etiškų mokslinių praktikų puoselėjimo. Vertinant tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kontrolieriaus veikla nėra siejama vien tik su akademinės etikos sritimi ar akademinėmis procedūromis.

Kontrolierius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, vykdo tik tas funkcijas, kurios yra nustatytos teisės aktuose, ir priima sprendimus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, tik pagrįstus teisės aktais. Kontrolieriaus 2014-04-30 sprendime Nr. SP-2 nurodytas šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas toks sprendimas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.

Kontrolierius, sprendimo sprendžiamosios dalies 1 punkte pateikė išvadą apie nustatytus procedūrinius pažeidimus, o kituose punktuose (2–4) priėmė rekomendacinio ir informacinio pobūdžio sprendimus, savo turiniu atitinkančius Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus sprendimus. Išvada apie nustatytą pažeidimą formuluojama ne tik konstatuojamoje, bet ir sprendžiamojoje dalyje, kadangi, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme nustatytu efektyvumo principu, Kontrolierius leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia ne visą savo sprendimo tekstą, o tik įvadinę ir sprendžiamąją dalis.

Kontrolierius nepripažino nė vieno Valdančiosios tarybos sprendimo negaliojančiu, tik konstatavo, kad jie buvo priimti nesilaikant Statute nustatytų procedūrų. Statutas, kaip apibrėžta Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių akademinei bendruomenei klausimų, reglamentuoja tokias procedūras, kaip aukštosios mokyklos organų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarka, studentų priėmimo ir šalinimo tvarka, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarka ir kt. Kontrolierius trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad kai kurios iš šių tvarkų būtent ir buvo pažeistos. Taip pat buvo nustatytas Valdančiosios tarybos reglamento, kuris yra procedūrinis dokumentas, reglamentuojantis Valdančiosios tarybos darbo tvarką 1.5 papunkčio pažeidimas.

Pareiškėja įvykdė konkursą, kurį organizavo komisija, sudaryta pažeidžiant Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatus, todėl Kontrolierius savo sprendime pažymėjo, kad Valdančiosios tarybos 2014-01-25 sprendimu sudarytos Universiteto dėstytojų priėmimo konkurso organizavimo komisijos sprendimai, priimti nuo šios komisijos sudarymo momento ir vėliau, taip pat sprendimai, susiję su viešo konkurso organizavimu konkurso laimėtojų nustatymu, turi būti traktuojami neteisėtais.

1. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. SP-2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Sprendimą Nr. SP-2 priėmė išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens A. R. skundą (t. II, b. l. 1–7), kuriame Sprendime Nr. SP-2 Kontrolierius nusprendė, kad:

„1. EHU [VšĮ „Europos humanitarinio universiteto“, Universiteto] Valdančioji taryba [byloje esančiuose dokumentuose Valdančioji taryba ir Valdyba tas pats valdymo organas, todėl šiame sprendime Valdančioji taryba ir Valdyba vatojami kaip sinonimai]:

1.1. pavesdama Valdančiosios tarybos vykdomajam komitetui patvirtinti Valdančiosios tarybos reglamentą (2009 m. gruodžio 22 d.), pažeidė EHU Statuto 8.11 papunktį („Valdančiosios tarybos reglamentą rengia ir tvirtina išimtinai Valdančioji taryba“) ir Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 papunktį („(...) Reglamentas tvirtinamas, keičiamas ar papildomas Valdybos sprendimu. (...)“);

1.2. priimdama 2013 m. balandžio 18 d. Valdančiosios tarybos posėdyje sprendimus dėl EHU valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimų, pažeidė šiuos EHU Statuto papunkčius: 7.4.4 (Visuotinis dalininkų susirinkimas „inicijuoja Statuto pakeitimus, juos svarsto ir priima“), 8.4.8 („Valdančioji taryba turi teisę siūlyti Statuto pakeitimus Visuotiniam dalininkų susirinkimui“), 8.7 („Valdančioji taryba turi teisę teikti neprivalomas rekomendacijas dėl universiteto valdymo Visuotiniam dalininkų susirinkimui“ ir 13.1.7 („Klausimai, susiję su šiais padaliniais, yra reglamentuojami Senato ir Rektoriaus įsakymais ir įtvirtinami universiteto vidaus tvarkos taisyklėse“);

1.3. sudarydama 2014 m. sausio 25 d. sprendimu EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo komisiją, pažeidė EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų, patvirtintų 2010 m. kovo 24 d. Senato nutarimu Nr. 30-02 ir priimtų Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49, 5 punktą („Konkursą organizuoja Konkurso organizavimo (atestacijos) komisija, sudaryta universiteto senato ir patvirtinta rektoriaus įsakymu“).

2. Rekomenduoti EHU Rektoriui, vadovaujantis Statuto 7.7 papunkčiu, sušaukti EHU neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą ir informuoti dalininkus apie kontrolieriaus nustatytus Statuto pažeidimus, kuriuos padarė Valdančioji taryba.

3. Rekomenduoti EHU Valdančiajai tarybai:

3.1. Statuto nustatyta tvarka patvirtinti Valdančiosios tarybos darbo reglamentą;

3.2. Statuto nustatyta tvarka pateikti rekomendacijas EHU Visuotiniam dalininkų susirinkimui dėl Valdančiosios tarybos 2013 m. balandžio 18 d. posėdyje svarstytų klausimų, susijusių su valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimais, kurių įteisinimui reikalingi Statuto pakeitimai;

3.3. atšaukti Valdančiosios tarybos 2014 m. sausio 25 d. sprendimą dėl konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti komisijos sudarymo.

4. Informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie EHU Statuto 7.4.4, 8.4.8, 8.7, 8.11, 13.1.7 papunkčių, EHU Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 papunkčio bei EHU konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų, patvirtintų 2010 m. kovo 24 d. Senato nutarimu Nr. 30-02 ir priimtų Rektoriaus įsakymu Nr.01-49 [toliau – Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatai], 5 punkto pažeidimus“.

Sprendimo Nr. SP-2 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta informacija buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ (t. I, b. l. 119, 120).

Kontrolierius Sprendimu Nr. SP-2 nustatė, kad Valdančioji taryba pažeidė Universiteto vidaus tvarkos taisykles, įtvirtintas Statuto 7.4.4, 8.4.8, 8.7, 8.11, 13.1.7 punktuose ir Universiteto Valdančiosios tarybos reglamento 1.5 punkte, Senato 2010-03-24 nutarimu Nr. 30-02 patvirtintų ir Rektoriaus įsakymu Nr. 01-49 priimtų Universiteto konkurso pedagogų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo nuostatų 5 punkte, ir tokiu būdu viršijo savo kompetenciją.

2. Dėl Kontrolieriaus kompetencijos kontroliuoti, ar privačių aukštųjų mokyklų valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą Nr. SP-2 viršijo jam teisės aktų suteiktą kompetenciją, t. y. veikė ultra vires, nes toks tyrimas nepriskirtas Kontrolieriaus uždaviniams ir neapima akademinės etikos ir procedūrų, taip pat pareiškėjas nurodo, kad Universiteto valdymo organai veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamiesi Universiteto vidaus dokumentuose nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad Universitetas yra viešoji įstaiga, nevalstybinė aukštoji mokykla, pagrįsta europinėmis vertybėmis, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo bei meno veikla Baltarusijos tautos ir jos ryšio su pasauline bendruomene labui (žr. Statuto 1.1 punktą). Taip pat nustatyta, kad Universiteto valdymo struktūra, sudaryta iš visuotinio dalininkų susirinkimo, kolegialaus savivaldos organo Senato, kolegialaus valdymo organo Valdančiosios tarybos ir vienasmenio valdymo organo rektoriaus (žr. Statuto 6.1 punktą). Taigi siekiant išspręsti kilusį ginčą būtina, inter alia, nustatyti, ar Kontrolieriaus kompetencija apima kontroliuoti, ar privačių aukštųjų mokyklų, turinčių viešosios įstaigos teisinį statusą, valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose.

Valstybės institucijų vykdomos aukštųjų mokyklų kontrolės ribos tiesiogiai susijusios su aukštųjų mokyklų autonomijos samprata. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, yra konstatavęs, kad: Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja akademinę ir institucinę autonomiją, kurios yra neatskiriamai susijusios, t. y. be akademinės autonomijos negali būti laiduojama institucinė autonomija – aukštosios mokyklos savivalda, o be institucinės autonomijos nebūtų užtikrinta akademinė autonomija, kylanti inter alia iš konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės (Konstitucinio Teismo 2011-12-22 nutarimas); siekiant užtikrinti konstitucinį akademinės laisvės principo įgyvendinimą ir visuomenės interesą, kad aukštosiose mokyklose būtų sudarytos sąlygos ugdyti visapusišką asmenybę, kad aukštosios mokyklos turėtų dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas (Konstitucinio Teismo 2009-10-28 sprendimas); aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos (Konstitucinio Teismo 2012-12-13 sprendimas); aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, turi sudaryti pačios aukštosios mokyklos, įstatymuose nustatytais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustačiusios jų sudarymo būdus ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2009-10-28 sprendimas); aukštųjų mokyklų autonomija neatsiejama nuo atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, o aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami. Konstitucinis Teismas 2014-11-10 nutarime konstatavo, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, turi sudaryti pačios aukštosios mokyklos, įstatymuose nustatytais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustačiusios jų sudarymo būdus ir tvarką.

Mokslo ir studijų įstatymo (2009-04-30 įstatymo Nr. XI-242 redakcija su pakeitimais ir papildymais), kuris, inter alia, nustato mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą (1 straipsnio 5 punktas) preambulėje įtvirtinta, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina, inter alia, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad: Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo (1 dalis); Kontrolierius vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais (8 dalis). Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (1 punktas); rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais (3 punktas); viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus (8 punktas). Seimo 2011-09-15 nutarimu Nr. XI-1583 (redakcija galiojusi iki 2014-07-22) patvirtintų Nuostatų 12 punkte, be kita ko, įtvirtinti šie Kontrolieriaus uždaviniai: skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą; prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos. Pagal Nuostatų 13 punktą Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko: nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai, taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių akademinės etikos ir procedūrų laikymuisi užtikrinti; kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo (6 straipsnio 4 dalis). Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve; Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla privalo laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones; valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

Mokslo ir studijų įstatyme, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant neatsiejamai nuo Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo turinio, kurį savo baigiamuosiuose dokumentuose yra atskleidęs Konstitucinis Teismas, konstatuotina, kad: akademinė ir institucinė aukštųjų mokyklų autonomija yra neatsiejamai susijusios, jos neatsiejamos nuo atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, todėl valstybė turi teisę kontroliuoti, ar aukštosios mokyklos įstatymuose nustatytais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustačiusios valdymo institucijas, laikosi jų sudarymo tvarkos, taip pat, ar aukštųjų mokyklų (inter alia, privačių) valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose; Kontrolierius įgyvendindamas valstybės mokslo ir studijų politiką, kurios tikslas, be kita ko, laiduoti sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, rūpintis mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės poreikiams, remti jos atvirumą, nagrinėja skundus ir inicijuoja tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, inter alia, dėl pažeidimų, susijusių su lygiomis teisėmis dalyvauti konkursuose, taip pat dėl aukštųjų mokyklų (inter alia, privačių) statutų pažeidimų; išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, Kontrolierius gali, inter alia, nuspręsti informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais, viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai, tokia aukštoji mokykla turi autonomiją, tačiau ši autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams, todėl valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka, inter alia, Kontrolierius. Vadinasi, Kontrolieriaus tiesioginė funkcija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, apima ir Kontrolieriaus kompetenciją kontroliuoti, ar privačių aukštųjų mokyklų valdymo organai veikia jiems priskirtų įgaliojimų ribose, ypač kai tie įgaliojimai susiję su valdymo organų funkcijų padalinimu arba kitais sprendimais, tiesiogiai arba netiesiogiai įtakojančiais (galinčiais įtakoti) mokslo ir studijų kokybę, inter alia, universiteto valdymo struktūrą, mokslininkų ir dėstytojų priėmimą ar atleidimą į (iš) universiteto; konstatuotina, kad tokia Kontrolieriaus veikla yra tiesiogiai susijusi su siekiu užtikrinti, kad aukštosios mokyklos (inter alia, privačios) tinkamai vykdytų Statute įtvirtintus reikalavimus, taip pat su siekiu užtikrinti aukštųjų mokyklų (inter alia, privačių) atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kontrolierius, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl Universiteto valdymo organo sprendimų atitikties jo steigimo dokumentui – Statutui, viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas netinkamai aiškina Mokslo ir studijų įstatyme, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesieja jo su Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo turiniu, kurį savo baigiamuosiuose dokumentuose yra atskleidęs Konstitucinis Teismas.

Pareiškėjas teigia, kad Kontrolierius pasisakė dėl juridinių asmenų valdymo organų sprendimų teisėtumo, o Universiteto Valdančioji taryba Sprendime Nr. SP-2 nagrinėtais sprendimais įgyvendino jai Statuto priskirtas funkcijas valdymo ir administravimo srityse, o ne akademiniais klausimais, todėl pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį tokius sprendimus galėjo vertinti tik bendrosios kompetencijos teismas, o ne Kontrolierius. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams; ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys; tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas; jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Įvertinus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad joje įtvirtinta juridinių asmenų organų sprendimų, prieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, pripažinimo negaliojančiais tvarka, pagal kurią ieškinį dėl tokių pažeidimų gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys; būtent tokio pobūdžio ginčus nagrinėja teismas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Kontrolierius, atlikęs trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą, priėmė Sprendimą Nr. SP-2, kuriame nebuvo sprendžiama dėl Universiteto valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; Kontrolierius šio klausimo nesprendė. Sprendime Nr. SP-2 Kontrolierius, veikdamas jam Mokslo ir studijų įstatyme, Nuostatuose įtvirtintos kompetencijos ribose, fiksavo vieno iš Universiteto valdymo organų – Valdančiosios tarybos – padarytus Statuto pažeidimus, toks pažeidimų fiksavimas yra susijęs su siekiu užtikrinti, kad Universitetas tinkamai vykdytų Statute įtvirtintus reikalavimus, taip pat su siekiu užtikrinti Universiteto atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. Teismas pabrėžia, kad Kontrolieriaus Sprendimu Nr. SP-2 nėra užkirstas kelias CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams nustatyta tvarka teisme ginčyti, inter alia, Kontrolieriaus Sprendime Nr. SP-2 nurodytus Valdančiosios tarybos sprendimus, lygiai taip pat dėl to, kad Kontrolierius priėmė Sprendimą Nr. SP-2, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams, jeigu jie mano, kad tokiais Valdančiosios tarybos sprendimais jų teisės pažeistos nebuvo, nėra pareigos naudotis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe tokius Valdančiosios tarybos veiksmus apskųsti teismui ir reikalauti jų pripažinimo negaliojančiais. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju Kontrolierius niekaip neįsiterpė į teismo kompetenciją nustatyta tvarka Universiteto Valdančiosios tarybos sprendimus pripažinti negaliojančiais.