Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. B. (S. B.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje – J. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu atsakovui S. B. laikinai apribojo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. B. atžvilgiu, tačiau atsakovas iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo, padėtis atsakovo šeimoje trejus metus nesikeičia. Atsakovas gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja retai, su sūnumi buvo susitikęs prieš 2 metus, už muštynes kalėjo (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, paskambina vaikui 1 kartą per mėnesį, išlaikymo neteikia, vaiko sveikata ir mokymosi rezultatais nesidomi. Nepilnametis nurodė, kad su tėčiu bendrauja per internetą, bet retokai, dažniausiai jis parašo tėčiui pats, užsienyje gyventi nenorėtų, nori likti gyventi savo namuose, kartu su globėja. Nustatyti laikino tėvo valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti sūnų, sustiprinti tarpusavio tėvo ir sūnaus ryšį, socialinis ryšys su vaiku nėra palaikomas, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Skyrius neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas būtų sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios.

Atsakovas yra teistas, 1 kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 straipsnį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose). Sodros duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba.

Atsakovas nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjos šeimoje. Atsakovas nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip tėvo pareigų - neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį patenkinti jame nurodytais motyvais. pabrėžė, kad nors po bylos iškėlimo teisme atsakovas ir pradėjo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau jokių aktyvių veiksmų susigražinti vaiką į šeimą nesiėmė. Nepilnamečio E. B. nuomonė yra brandi, jis pageidauja gyventi su globėja, nėra abejonių, kad vaikas gali išreikšti savo nuomonę.

Atsakovui ieškinys su jo priedais buvo įteiktas įstatymo numatytu būdu 2018 m. lapkričio 6 d. (EPP priedas, b. l. 16). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas tinkamai 2019 m. kovo 28 d. (EPP priedas, b.l.2). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė. Todėl pripažintina, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui yra pranešta tinkamai, byloje negauta jokių atsakovo prašymų, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas , vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – laikinasis atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimas pakeistinas neterminuotu atsakovo, kaip tėvo, valdžios nepilnamečiui vaikui apribojimu.

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pakeitimo į neterminuotą tėvo valdžios apribojimą

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas S. B. ir A. B. (el. b. l. 8).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimu neterminuotai apribota A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžia E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir laikinai apribota S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžia E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatė nuolatinę globą ir paskyrė jo nuolatine globėja, bei gaunamų lėšų administratore J. D., nustatė E. B. gyvenamąją vietą kartu su globėja, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui E. B. periodinėmis kasmėnesinėmis 150 Eur dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (el. b. l. 37-40).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. gegužės 26 d., 2016 m. spalio 5 d., 2017 m. spalio 26 d. 2018 m. gegužės 22 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų (el. b. l. 21-23, 26-28, 29-3033-35) matyti, kad situacija nesikeičia, E. B. rūpinasi jo globėja J. D. 2018 m. gegužės 28 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad atsakovas galimai gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja retai, su sūnumi buvo susitikęs prieš 2 metus, už muštynes kalėjo (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, paskambina vaikui 1 k. per mėnesį, išlaikymo neteikia, vaiko sveikata ir mokymosi rezultatais nesidomi (el. b., b. l. 18-19).

Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba (el. b. l. 13, 106), atsakovas teistas (e. b. l. 16-17), baustas administracine tvarka (el. b. l. 15).

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 2 d. priėmus nutartį skelbti atsakovo paiešką, buvo surinkti duomenys, kad atsakovas gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 5 d. atsakovas susisiekė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir informavo kokiu adresu gyvena (el. b. priedas, b. l. 3). Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami paties atsakovo nurodytu adresu. Tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sūnumi kartais bendrauja elektroninio ryšio priemonių pagalba, šiais metais tris kartus pervedė vaikui skirtą išlaikymą, birželio mėnesį buvo atvykęs aplankyti vaiko.

Teismas , remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad nors ir yra duomenų, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas pradėjo epizodiškai teikti vaikui išlaikymą, nupirko vaikui reikalingų drabužių, buvo atvykęs jo aplankyti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendime nustatyti laikinojo tėvo valdžios apribojimo pagrindai neišnyko – atsakovas nesiima konkrečių veiksmų, siekdamas susigrąžinti nepilnametį vaiką į šeimą (nesikreipia į teismą, prašydamas panaikinti laikinąjį tėvo valdžios apribojimą), nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (nuolat nelanko vaiko, neteikė iki ieškinio gavimo vaikui išlaikymo), nevykdo vaikui tėvo pareigų, su vaiku bendrauja epizodiškai. Teismo vertinimu, atsakovui buvo suteiktas pakankamas terminas (beveik 4 metai) imtis priemonių gyvenimo būdui, sąlygoms pakeisti, atkurti (palaikyti) ryšį su nepilnamečiu vaiku, užtikrinti nuolatinio išlaikymo jam teikimą, sukurti tinkamas vaikui gyventi buities sąlygas ar imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad atsakovo elgesys nuo laikinojo jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo pasikeitė ar gali pasikeisti ateityje.

Minėta, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė, tikintis, kad ateityje situacija tėvų šeimoje pasikeis ir vaikas galės į ją grįžti. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nuo laikinojo tėvo valdžios apribojimo situacija atsakovo šeimose nepasikeitė, t. y. neišnyko laikinojo tėvo valdžios apribojimo pagrindai – atsakovas ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir juo nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovo kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu, nuolatinio išlaikymo neteikimu, tinkamu vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

Pažymėtina, kad atsakovui buvo įteiktas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad situacija ateityje galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti pas atsakovą į šeimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, nustačius CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, atsakovo kaltę ir įvertinus kitas reikšmingas faktines aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas pakeisti laikiną atsakovo, kaip tėvo, valdžios ribojimą nepilnamečiui vaikui E. B., į neterminuotą jo, kaip tėvo, valdžios šiam vaikui apribojimą (CK 3.181 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja J. D., klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nesprendžiamas (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimu iš atsakovo vaikui jau priteistas išlaikymas, todėl šis klausimas šioje byloje nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 eurų žyminio mokesčio už patenkintą neturtinį reikalavimą pakeisti laikiną tėvo valdžios apribojimą į neterminuotą tėvo valdžios apribojimą ir 11,89 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 86,89 euro.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti atsakovui S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), taikytą jo, kaip tėvo, laikiną valdžios apribojimą nepilnamečiui vaikui E. B. (E. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), į neterminuotą atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimą.

Priteisti iš atsakovo S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 86,89 euro (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.