- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 2YT-1473-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00030-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., J. G.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė visą palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. G. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29).
Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas V. G.. Jis mirė būdamas santuokoje su pareiškėja (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Sutuoktinio mirties dieną atsirado paveldėjimo teisė į mirties dieną jo turėtą turtą. Palikėjo sūnūs (suinteresuoti asmenys byloje) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno gyvenamajame name, esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai įgyti 1993-09-24 mainų sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjos ir R. R., pagrindu. Nors šis turtas įregistruotas tik pareiškėjos vardu, bet yra įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu, palikėjo paveldimą turtą sudaro ½ dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pareiškėjos 1993-09-24 sudarytos mainų sutarties pagrindu. Pareiškėja šį turtą, tame tarpe ir paveldimą sutuoktinio dalį, išlaiko viena. Ji šiame name (kaip ir iki sutuoktinio mirties) gyvena, jį ir jame esančius daiktus naudoja nepertraukiamai, juos prižiūri, valdo, tvarko žemės sklypą, moka mokesčius ir t.t. Tokiu būdu pareiškėja paveldimu turtu nuo pat sutuoktinio mirties nepertraukiamai rūpinasi kaip savo turtu, jį prižiūri ir išlaiko. Palikėjo sūnūs neprieštarauja, kad tėvo palikimą priimtu viena pareiškėja (jų motina). Pareiškėja mano, kad savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys V. G. ir J. G. atsiliepimu su pareiškėjos pareikštu reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė visą palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. G. mirties (duomenys neskelbtini), sutinka (b.l. 34-35). Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas su namu, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas tėvų santuokos metu ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės teise motinos vardu. Kadangi jis įgytas santuokos metu, laikytina, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje kiekvieno iš tėvų dalys yra lygios. Motina visu šiuo nekilnojamuoju turtu nuo pat mainų sutarties sudarymo nepertraukiamai rūpinosi ir rūpinasi, jį valdė ir valdo kaip savo iki šiol. Šeima dar iki tėvo mirties gyveno šiame name. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) motina liko gyventi name ir iki šiol jame gyvena, toliau nepertraukiamai rūpinasi visu turtu, tame tarpe ir tėvo dalimi: yra sudariusi sutartis su paslaugų teikėjais, moka mokesčius už visam nekilnojamam turtui teikiamas paslaugas, turtą ir visus jame esančius daiktus prižiūri kaip savo, juos tvarko. Jokių pretenzijų motinai dėl jos pareikšto reikalavimo neturi.
3. Teismo posėdyje pareiškėja K. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po vyro mirties liko gyventi bendrame name ir toliau ji moka už visus patarnavimus, žemės mokestį.
Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad ginčo tarp brolių ir motinos dėl palikimo nėra.
Suinteresuotas asmuo J. G. į teismo posėdį neatvyko, byloje pateikė atsiliepimą ir jame prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra V. G. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja K. G. ir V. G. buvo (duomenys neskelbtini) sudarę santuoką (b.l. 13), santuokoje susilaukė šiuo metu jau pilnamečių vaikų (suinteresuotų asmenų byloje): J. G. ir V. G. (b.l. 14-15). Santuokos metu 1993‑09-24 mainų sutarties pagrindu pareiškėjos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Kadangi šis turtas buvo įgytas santuokos metu ir nėra duomenų, kad jis įgytas asmeninėn nuosavybėn, laikytina, jog jis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurioje kiekvieno iš jų dalys lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3.117 str. 1 d.). Nustatyta, kad po palikėjo V. G. mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė (b.l. 12).
6. Nors dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, tačiau pareiškėja po savo vyro mirties toliau liko gyventi jiems abiem priklausiusiame nurodytame name, jį ir žemės sklypą prižiūrėjo bei tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokestį, t.y. po sutuoktinio mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti (b.l. 36-47). Kiti galimi įpėdiniai – palikėjo vaikai (suinteresuoti asmenys) V. G. ir J. G. patvirtino, kad į palikimą nepretenduoja.
7. Kadangi pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.