Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei S. B., atsakovo atstovui advokatui R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. (J. K.) ir ieškovės N. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui J. K., tretysis asmuo AB „SEB Vilniaus bankas“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 25 000 Lt dydžio kompensacija. Apeliantas taip pat skundžia minėto sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 614 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas butas atsakovo buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, viešajame registre įregistruotas jo vardu ir ši asmeninės nuosavybės prezumpcija bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, todėl pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantė šios teismo sprendimo dalies neginčija, tačiau prašo padidinti pirmosios instancijos teismo jai iš atsakovo priteistą 25 000 Lt kompensaciją už prisidėjimą asmeninėmis lėšomis prie šeimos turto iki 48 000 Lt. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias kompensacijos sutuoktiniui priteisimą, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog pinigai, gauti pardavus ieškovei priklausiusį butą, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui ar kad ji prisidėjo prie bendro sutuoktinių turto pagerinimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto apeliacinio skundo argumentu ir vertina, apeliantės apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog pinigai gauti už jai asmeninės nuosavybės teise parduotą butą buvo panaudoti šeimos reikmėms. Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). 2002-01-16 ieškovė už 48 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77). Pažymėtina, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.) (LR CK 3.90 str. 1 d.). Kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad atsakovo asmeninis nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini) – buvo pagerintas panaudojant asmenines ieškovės lėšas ar darbą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tokių svarbių bylai faktinių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo (LR CPK 178 str.). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliekamas panaudojant būtent lėšas, gautas 2002-01-16 pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš ieškovės pateikto ieškinio bei bylos medžiagos nustatyta, kad pinigai už parduotą ieškovės asmenine nuosavybe buvusį butą buvo panaudoti šalių įkurtos įmonės reikmėms, investuoti į transporto priemones (t. 1, b. l. 5, t. 2, b. l. 30, 60). Ieškovė teismo posėdyje taip pat parodė, kad minėti pinigai buvo panaudoti bendram šeimos biudžetui (t. 2, b. l. 53). Duomenų, patvirtinančių tikslų ieškovės asmeninių lėšų, gautų pardavus jai priklausiusį butą, panaudojimo paskirstymą (bendram sutuoktinių turtui, asmeninėms ar kitoms reikmėms) nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai darė išvadą, kad visi, ieškovės už būtą gauti pinigai – 48 000 Lt – buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padalijęs sutuoktinių bendrą turtą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė kompensaciją iš atsakovo. LR CK 3.98 str. numato sutuoktinio teisę į kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis taip pat turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (LR CK 3.98 str. 2 d.). Lėšų kompensavimo principas reikalautų, kad būtų kompensuojama tiek lėšų, kiek jų panaudota kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Tuo tarpu sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gali būti svarbūs tokie kriterijai: investicijos būtinumas, jos panaudojimo racionalumas, kito sutuoktinio valia dėl investojamų lėšų, investicijos pobūdis (investicija į daugiau ar mažiau vertingą, likvidų ar nelikvidų turtą), investicijos naudą (ar ji trumpalaikė ar ilgalaikė), lėšų panaudojimo pobūdis (ar ji naudota nuosavybės įsigijimui, ar pagerinimui) ir pan. Nuo to priklauso, ar asmeninių lėšų panaudojimas buvo sėkmingas, ar sukūrė vertingą, o gal mažiau vertingą turtą. Lėšų panaudojimo rizika tokiu atveju turi tekti abiems bendrasavininkiams.

Vertinant LR CK 3.98 str. 1-2 str. įtvirtintas nuostatas, matyti, kad kompensacijos dydis už asmenines lėšas, kurios panaudotos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi priklausyti nuo viso bendrojo turto vertės ir nuo sutuoktiniui tenkančios dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, o ne tik nuo investuotų asmeninių lėšų dydžio. Toks vertinimas leidžia atsižvelgti ir įvertinti galutinę sutuoktinių bendro turto vertę, kuri buvo sukurta vienam iš sutuoktinių investavus savo asmenines lėšas. Įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau LR CK numatytais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne lėšų kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, principas, bet LR CK 3.123 str. nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir taip sutuoktiniui teisingai ir adekvačiai jo įnašui kompensuoti panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei lėšas.

Byloje nustatyta, kad krovinių pervežimo įmonė UAB „Kraslora“ buvo steigiama abiejų sutuoktinių iniciatyva. 2001-02-03 ieškovės vardu įregistruotas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81). 2001-02-14 UAB „Kraslora“ steigimo sutartimi steigėja ieškovė N. J. pasirašė ir įsigijo 49, o atsakovas J. K. – 51 paprastąją vardinę akciją (t. 1, b. l. 76). Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Kraslora“ įregistruota 2001-02-22, ieškovė įmonėje dirbo nuo 2001-02-26, buvo šios įmonės direktore, atsakovas UAB „Kraslora“ pradėjo dirbti tik nuo 2001-12-17 ir dirbo iki 2008-05-22, nuo 2002-05-28 atsakovas taip pat pradėjo dirbti jūrininku ir kiekvienais metais po keletą mėnesių ėjo į jūrą (t. 1, b. l. 157, 160, t. 2, b. l. 5-6, 9, J. K. Jūrininko knygelė Nr. JK019466). Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad faktiškai įmonės veikla rūpinosi ir šiai ūkinei-komercinei veiklai vadovavo ieškovė. Atsakovas iš įmonės buvo atleistas, įmonės veikloje nebedalyvavo ir neprieštaravo dėl įmonės akcijų priteisimo ieškovei.

Teismų praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Kadangi byloje nepateikta duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė už butą gautas lėšas investavo į įmonės veiklą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės asmeninių lėšų indėlį į bendrą šeimos turtą (įmonės veiklą) svarbia aplinkybe nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir tokį nukrypimą laikė būtinu, siekiant apsaugoti ieškovės interesus. LR CK 3.127 str. 3 d. suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra. Įvertinus vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į sutuoktinių bendrą turtą, ieškovei priteistas turtas natūra – UAB „Kraslora“ akcijos. Atsakovas tokiam turto padalijimui neprieštaravo. Taip sprendimu ieškovei pagrįstai priteista didesnė bendro sutuoktinių turto dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu 100 vnt. 10 000 Lt vertės UAB „Kraslora“ akcijų bei 1 000 Lt vertės krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu, pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Tuo tarpu atsakovui teismo sprendimu priteistas 1987 m. gamybos, 500 Lt vertės keleivinis automobilis. Taigi teismo sprendimu bendras sutuoktinių perduotinas turtas padalintas ieškovei nustatant didesnę – 22/23, o atsakovui mažesnę – 1/23 turto (aktyvo) dalį. Šalys su tokiu turto paskirstymu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinio teisę į kompensaciją, ir nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 25 000 Lt kompensaciją. Remiantis paminėtais motyvais, apeliantės skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o apelianto skundas, šioje dalyje tenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimu nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, proceso teisės prasme atsiranda tokios pačios pasekmės, kaip nutraukus bylą sutuoktinių bendru sutikimu ir šalių turėtos advokato išlaidos neturėtų būti priteistinos. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 1 974 Lt, mokėjimo buvo atleista (t. 1, b. l. 7, 84). Ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės netenkintas, ieškinio reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos iš esmės taip pat nebuvo patenkinti, todėl ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis jai iš atsakovo nepriteistina. Tačiau pagrindiniai ieškinio reikalavimai nutraukti santuoką ir padalinti bendrą sutuoktinių turtą šioje civilinėje byloje iš esmės buvo patenkinti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas iš dalies, laikytina, kad patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 78 Lt išlaidų skelbimams spaudoje bei 3 000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 7123, t. 2, b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažintina iki 770 Lt ((78 Lt + 3 000 Lt) x 0,25) (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 25 000 Lt kompensaciją bei 1 614 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimo dalis keistina – sprendimo dalis dėl 25 000 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei naikintina, o atsakovui priteista ieškovei mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 770 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tenkinus dalį atsakovo apeliacinio skundo, šalims atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos, tačiau ieškovė turi atlyginti atsakovui jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 97 %, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 776 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-329 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. K. (J. K.) priteista 25 000 Lt kompensacija ieškovei N. J.;

sumažinti iš atsakovo J. K. ieškovei N. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 770 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės N. J. atsakovui J. K. 776 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.