Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Amžiaus projektas“ ieškinį atsakovui I. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti tinkamai (b.l. 54). Atsakovas I. J. nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą. Atsakovas I. J. nedalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 89, 92). Teismas pripažįsta atsakovo neatvykimo priežastis nesvarbiomis, bylą nagrinėjant be atsakovo, nes jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje pagal LR juridinių asmenų registro išrašą nustatyta, kad nuo 2008-08-28 I. J. buvo UAB „Amžiaus projektas“ akcininkas ir direktorius (b.l. 11-13).

2012-10-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l. 7-9) iškelta bankroto byla UAB „Amžiaus projektas“.

Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 sudarytos Avanso apyskaitos (b.l. 14-33), kurias pasirašė I. J. (b.l. 14-33), ir sąskaitos apyvartos suvestinė (b.l. 34) patvirtina, kad atsakovas I. J. disponuoja 200428,95 Lt avansu, kuris yra UAB „Amžiaus projektas“ piniginės lėšos.

Byloje nėra jokių įrodymų dėl paskolos sutarties sudarymo tarp šalių ar kito bendrovės skolos atsakovui pagrindą patvirtinančio dokumento.

Pats atsakovas I. J., kuriam ieškovo UAB „Amžiaus projektas“ ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteikti tinkamai 2013-03-28 (b.l. 54), turėdamas pakankamai laiko, nepateikė nei paskolos sutarties, nei kitų pinigų gavimo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, padarė išvadą, kad byloje ieškovo pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo priimti sprendimą už akių bei imdamasis priemonių šalims sutaikyti 2013-11-07 skyrė parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovui I. J. teismo šaukimas apie parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai (b.l. 63), tačiau atsakovas neatvyko bei nepasinaudojo įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis, įgyvendinant rungimosi ir dispozityvumo principus. Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovo pasyvų elgesį civiliniame procese.

2013-12-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius priėmė nutarimą Nr. 10-At-00655-13, kuriuo nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BUAB „Amžiaus projektas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ pareiškime nurodytus faktus, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 77-78).

2013-12-11 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija rašte Nr. (4.66)-46-MPD-10786 nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009-10-23 iki 2011-07-07 deklaracijas elektroniniu būdu teikė bendrovės įgaliotas asmuo R. Ž. (b.l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad liudytojos R. Ž. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

LR CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.

Lietuvos teismų praktikoje suformuota, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010).

Teismas pažymi, kad 2012-10-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l. 7-9) iškelta bankroto byla UAB „Amžiaus projektas“. Įsiteisėjusia nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nustatė, kad 2010 m. įmonės įsiskolinimai sudarė 2261743 Lt, o turto vertė sudarė 1861599 Lt, bei padarė išvadą, kad pagal 2010 metų balanso duomenis, įmonė yra nemoki. Šis prejudicinę reikšmę turinti faktas (CPK 182 str. 2 p.) nagrinėjamai bylai sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad UAB „Amžiaus projektas“ esant nemokei, atsakovas I. J. negrąžino iš viso 200428,95 Lt avanso piniginių lėšų, kurios yra UAB „Amžiaus projektas“ turtas.

Turto (nagrinėjamu atveju – piniginių lėšų), perduoto asmeniui, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu. Toks aiškinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsakovo, kaip įmonės turtą gavusio asmens, netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos pinigines lėšas, kaip įmonės turtą negrąžinant savanoriškai, iš esmės suvokiant, kad asmens valią įvykdyti prievolę grąžinti įmonei turtą, negali būti pripažinti pateisinamu turto įgijimu.

Teismas pažymi, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negrąžinant avanso lėšų, bendrovė neteko turto – piniginių lėšų, kuriomis bankroto proceso metu būtų galima iš dalies tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsakovas, perduodamas bendrovės pinigus išimtinai sau be teisinio pagrindo, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, tuo patvirtindamas, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, tuo pažeisdamas ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, jog jis, būdamas bendrovės vadovu, pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. nuostatas, numatančias, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra akivaizdžiai nuostolingi įmonei.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sandorio pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sandorį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.

Šiuo atveju byloje ieškovas įrodė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo turto sąskaita, ir tai sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes ieškovas įrodė, kad patyrė nuostolius, todėl galimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp ieškovo įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teismas konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja tiek pareiškiant ieškinį, tiek nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas įrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl savo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų be teisinio pagrindo.

Atsakovas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 metų kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis žalos neatlygino geruoju, dėl to ieškovo įmonė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas, nesumokėdamas pinigų geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo įmonės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo įmonės nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovo prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl avanso negrąžinimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui UAB „Amžiaus projektas“ 2012-10-16

iškelta bankroto byla. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms, iš atsakovo I. J. priteistinas 5009 Lt dydžio žyminis mokestis ir 13,64 Lt bylinėjimosi išlaidų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1) valstybės naudai (CPK 88 str., 93 str.). Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.237 str., 6.245 str. - 6.249 str., Įmonių bankroto įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200428,95 Lt ir 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 metų kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Amžiaus projektas“ (j. a. k. 300153472) naudai.

Priteisti iš atsakovo I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5009 Lt žyminio mokesčio ir 13,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.