Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui R. B. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B. dėl iškeldinimo. Ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir nustatant 14 kalendorinių dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-19 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovą R. B. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui R. V., nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas atsakovui 14 dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, nepraleisdamas minėto sprendimo apskundimo termino, pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-21 nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą (nuo nutarties įteikimo dienos) pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio (41 Eur) sumokėjimą.

Paminėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 str., nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikomas CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis.

Atsakovas savo nesutikimą mokėti žyminį mokestį taip pat grindžia sunkia finansine padėtimi, kadangi šiuo metu su nepilnamečiu vaiku yra iškraustomas iš vienintelio atsakovui priklausančio būsto. Paminėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Bylos duomenimis, atsakovas teismui nebuvo pateikęs prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti pastarojo sumokėjimą. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo sunkią finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas konkretų sprendimą negali remtis tik atsakovo nurodytais argumentais, kurie, kaip jau minėta, nėra pagrįsti įrodymais. Be to, svarbiausia yra tai, kad reikalaujamas žyminis mokestis nėra didelis ir sudaro tik 41 eurą, kurį sumokėti gali bet kuris asmuo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti naują terminą iki 2017-01-02 žyminiam mokesčiui sumokėti.