Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-600-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
1S-600-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02150-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-600-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02150-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2018 m. birželio 7 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 19 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 19 d.Komisija 2018 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 81/04-369 nutarė nuteistajam A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nuo bausmės pradžios iki 2016 m. pabaigos buvo charakterizuojamas neigiamai ir tik nuo 2017 m. pradėjo keistis. Bausmės atlikimo metu jis šešiolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, ankstesnes Komisijos rekomendacijas įvykdė tik iš dalies.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo A. S. skundą atmetė, nurodant, kad Komisijos nutarimo argumentai yra ženkliai svaresni ir reikšmingesni nei nuteistojo. A. S. ne kartą teistas, visų jo nusikaltimų motyvas yra finansinės naudos siekimas, be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kas leido teismui spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.Nuteistasis A. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, liko vieneri metai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai pagal OASys metodiką. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Nuteistasis pažymi, kad deda pastangas, jog gyventų laisvėje, seniai nebeturi drausminių nuobaudų, yra skatintas, tačiau viso to neužtenka, kad būtų paleistas lygtinai. Nuteistojo vertinimu, tokiu būdu pasireiškia rusiškas mąstymas, t. y. siekis laikyti nuteistuosius iki bausmės pabaigos, manant, kad taip jų resocializacija pagerės. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką Komisijos sprendimui. Turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. A. S. teigia nesuprantantis, dėl kokių priežasčių jam nesuteikiamas šansas pasitaisyti.Nuteistasis sutinka, kad esant poreikiui jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ir tokiu būdu užtikrinama jo tinkamo elgesio kontrolė. A. S. atkreipia dėmesį, kad tai jau ne pirmas prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to, Komisija nustatė, kad jis įvykdė jos nustatytas rekomendacijas – neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau skundžiamoje nutartyje liko neįvertintos jo dedamos pastangos, tokiu būdu pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius. Teigiamas jo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje. Apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus. Todėl kliūčių panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra.Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 22 balai. Taip pat sutiktina su nuteistuoju, kad pastaruoju metu jis stengiasi koreguoti savo elgesį, dėl to nuo 2017 m. birželio 1 d. yra perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į lengvąją nuteistųjų grupę. A. S. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jaučia jų palaikymą ir tai vertina, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose jis įgijo tekintojo, mūrininko betonuotojo, staliaus, suvirintojo, elektros įrengimų remontininko specialybes, šiuo metu Marijampolės pataisos namuose mokosi šaltkalvio-įrankininko specialybės. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. S. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Teigiami pataisos aspektai nagrinėjamu atveju nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors nuteistojo pageidaujamu laikotarpiu. Todėl ir šiuo atveju pasisakoma ne tik dėl A. S. elgesio Marijampolės pataisos namuose, kuriuose jis bausmę atlieka nuo 2017 m. spalio 23 d., bet ir dėl jo elgesio Alytaus pataisos namuose, kur jis atliko bausmę nuo 2010 m. kovo 30 d. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. S. dėl turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas Vokietijoje, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės jis negavo ir šis švelnus baudžiamumas paskatino jį įvykdyti dar dvi turtines nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tuomet nuteistasis sugrįžo į Lietuvą ir dėl tų pačių motyvų – siekio greitai ir lengvai finansiškai pasipelnyti, padarė dar sunkesnį nusikaltimą – neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, jis nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir visiškai ignoravo jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Nustatyto režimo reikalavimai buvo sistemingai pažeidinėjami šešerius metus – A. S. ne kartą turėjo draudžiamų daiktų, nevykdė nurodymų, buvo pažeidęs lokalizaciją, atsisakė dirbti gerbūvio darbus, netgi sudarė neteisėtą sandorį. Visa tai buvo įvertinta skiriant jam įvairias drausmines nuobaudas – nuteistasis net keturis kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kartą šešiems mėnesiams perkeltas į drausmės grupę. Šis jo elgesys negali būti ignoruojamas ar pateisinamas penkiais gautais paskatinimais už parodyto gero elgesio apraiškas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. S. pataisos namuose nedirbo ir šiai dienai taip pat nedirba. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis, bendraudamas su psichologais suprato darbo naudą sau ir visuomenei, byloje yra pažyma, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam grįžus iš įkalinimo vietos priims į darbą ortopedinių priemonių gamintojo padėjėju, tačiau realias įsidarbinimo bei konkretaus darbo perspektyvas teisėjų kolegija vertina kritiškai. A. S. lygtinio paleidimo svarstymas Komisijoje vyko ketvirtą kartą. Jam ankstesnio svarstymo metu buvo pateikta rekomendacija įsidarbinti, tačiau jis jos įgyvendinimui didelių pastangų nedėjo, todėl rekomendacija liko neįvykdyta. Nors būdamas Alytaus pataisos namuose nuteistasis kreipėsi su prašymu suteikti jam darbą, tačiau tuo metu jis buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus ir šios įstaigos administracijai jokio prašymo dėl galimybės įsidarbinti nepateikė, nors bausmę čia atlieka jau daugiau nei pusmetį laiko. Vadinasi, nuteistojo noras įsidarbinti buvo deklaratyvus, prašymas pateiktas formaliai, neplanuojant realiai dirbti. Pataisos namuose A. S. finansiškai remia artimieji. Nors finansinių įsipareigojimų jis neturi, mano, kad lėšas tvarkyti sugeba, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo požiūris į darbo teikiamą naudą bei lėšų pragyvenimui gavimo būdą vis dar išlieka ydingas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami. Jis ne visuomet geba apgalvoti savo veiksmų pasekmes, gali pasielgti impulsyviai, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nors A. S. dalyvavo įvairiose programose, kurių metu stengėsi analizuoti savo elgesį, asmenines savybes, siekė sustiprinti teigiamą požiūrį į visuomenės pripažintą vertybių sistemą, rodė motyvaciją keisti asocialų gyvenimo būdą, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas dėl to nepakito, t. y. nuo praėjusio svarstymo A. S. nesugebėjo nė vienu balu sumažinti jam nustatyto rizikos įvertinimo. Be to, nuteistojo pataisos procesas nebuvo kryptingas, 2017 m. gegužės mėnesį vykusio vertinimo metu buvo nustatytas 21 balas pagal OASys metodiką, tačiau jau po pusmečio – 2017 m. lapkričio 28 d. nustatyti 22 balai, t. y. rizika nusikalsti padidėjo ir šiuo metu yra išlikusi nepakitusi.Nuteistasis pažymi, kad skundžiamoje nutartyje liko neįvertintos jo dedamos pastangos, tokiu būdu pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius. Jis įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas – neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl netaikant jam lygtinio paleidimo pasireiškia rusiškas mąstymas – siekis laikyti nuteistuosius įkalinimo įstaigose iki bausmės pabaigos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisija savo nutarime aiškiai nurodė, jog paskutines rekomendacijas A. S. vykdė (nepažeidinėjo režimo reikalavimų, o dalyvauti programoje „Tik tu ir aš“ neturėjo galimybės, todėl dalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“), tačiau prieš tai skirtas rekomendacijas įvykdė tik iš dalies, nes realiai neįsidarbino. Taigi, nuteistasis, teigdamas, jog visas rekomendacijas įgyvendino, stengiasi save pateikti iš geresnės pusės, sumenkinti savo neigiamą nuostatą darbo atžvilgiu. Teiginių apie siekį nuteistuosius laikyti pataisos įstaigose iki bausmės pabaigos aukštesnės instancijos teismas plačiau nekomentuoja, nes tai tėra subjektyvi nuteistojo nuomonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. S. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos bei teisėtų lūkesčių principai nėra pažeisti. A. S. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo. Skundžiamą nutartį naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas