- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- I3-1051-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02518-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- L.K. G.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Valstybinių miškų urėdijai, Alytaus miesto savivaldybės administracija, "Valstybinė miškų urėdija"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja. L. K. G. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019-10-09 sprendimą Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ ir įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusį pareiškėjos seneliui A. U. (b. l. 1-4).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjos senelis A. U. pateikė NŽT Alytaus skyriui prašymą atstatyti nuosavybės teises natūra į visą laisvą iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja taip pat ne kartą kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,1066 ha žemės sklypą natūra, tačiau atsakovė nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekdama užtikrinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos koregavimą, kad 1,1066 ha sklypas (toliau – ir ginčo sklypas) būtų išbrauktas iš Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Ginčo žemės sklypas akivaizdžiai nėra miškas, teritorija apaugusi menkaverčiais krūmais ir augalais (brūzgynais), o kažkada augę kelios sidabrinės eglės yra supuvę ir išvirtę. Šalia esantys sklypai, nors atrodantys taip pat, nėra įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus ir nuosavybės teisės į juos kitiems asmenims yra atkurtos. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog bus pakoreguota Valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir jai bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą natūra.
Pareiškėjos nuomone, ginčo žemės sklypas į Valstybinės reikšmės miškų plotus galėjo būti įtrauktas klaidingai, remiantis pasenusia informacija, kadangi sklype galėjo būti tarybiniais laikais įveistas miškas, kuris seniai yra išnykęs. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią faktinę situaciją, turėtų būti tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos, o ginčo sklypas nelaikytinas valstybinės reikšmės mišku.
Teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmeniui, pretenduojančiam į nuosavybės teisių atkūrimą, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą. Šiuo atveju valstybinės institucijos aplaidžiai vykdė joms valstybės deleguotas funkcijas ir neužtikrino, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b. l. 41-46) nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Alytaus miesto valdybai 1991-10-29 A. U. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 16,24 ha nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypą (duomenys neskelbtini)kaime. Nuosavybės teisės pagrindą nurodė rejestrą Nr. 544. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2018 m. nuosavybės teisės į dalį A. U. valdytos žemės buvo atkurtos, liko neatkurta tik į 1,1066 ha žemės sklypą. NŽT ginčijamu 2019-10-09 sprendimu Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3108,59 Eur).
Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams, miško parkams, valstybiniams miško daigynams ir miško sėklinėms plantacijoms Šiuo atveju A. U. iki nacionalizacijos valdytoje žemėvaldoje, likusi neatkurta teritorija (1,1066 ha) yra priskirta valstybės išperkamiems miškams, už kuriuos atlyginama pinigais. Taip pat Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad <...> tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais <...>. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 146-147) nurodė, kad pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą 355,9872 ha miško sklypas, į kurį patenka ir ištraukoje iš WWW.REGIA.LT ortofoto teritorijos, (duomenys neskelbtini) (2019-11-18) žalia rodykle pažymėta žemės sklypo dalis (ginčo sklypas), patikėjimo teise priklauso VĮ Valstybinių miškų urėdijai. Visas 355,9872 ha miško sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir nelaikytinas laisvu. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2019-10-09 sprendimo Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3108,59 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja siekia, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą būtų atkurtos natūra, kadangi ginčo sklypas nepagrįstai priskirtas valstybinės reikšmės miškams.
Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto valdybai 1991-10-29 A. U. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 16,24 ha turėtos žemės, (duomenys neskelbtini)kaime. Nuosavybės teisės pagrindą nurodė rejestrą Nr. 544. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus Alytaus žemėtvarkos tarnyba 2000-04-06 pažymoje Nr. 61 nurodė, kad <...> pagal A. U. pristatytą 1930-04-09 Vlado ir A. U. dovanojimo rejestrą Nr. 544 A. U. (duomenys neskelbtini)k., Alytaus sen., buvo padovanota 16,24 ha žemės. Pagal iš Valstybinio archyvo gautą 1938-10-06 Alytaus apskr. Alytaus valsč. (duomenys neskelbtini)sen. rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr. 370 įrašytas V. U. turėjęs 16,24 ha. Alytaus sen. yra 7,15 ha žemės, o likusi 9,09 ha yra Alytaus miesto teritorijoje.
Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ekspertų komisija 2001-11-21 (protokolo Nr. 203) nutarė: pripažinti, kad pretendento į turėtą žemę įrodančių dokumentų pakanka; teikti Alytaus apskrities viršininkui įsakymo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. į A. U. turėtos 9,09 ha žemės Alytaus mieste, suteikiant neatlygintinai naudojamą 0,8089 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į 8,2811 ha žemės (nominali vertė 44221 Lt) bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus kompensavimo būdą.
Alytaus apskrities viršininkas 2000-12-18 įsakymu Nr. 11-1676 ir 2000-12-21 sprendimu Nr. 11-740 atkūrė nuosavybės teisę A. U. į A. U. turėtos 9,09 ha žemės Alytaus mieste, suteikiant neatlygintinai naudojamą 0,8089 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į 8,2811 ha žemės (nominali vertė 44221 Lt) bus atkurta vėliau, piliečiui pasirinkus kompensavimo būdą.
Pareiškėja 2001 m. perdavė tretiesiems asmenims teisę į 2,11, 1,40, 2,39 ha žemės išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą ir nuosavybės teisės jiems į minėtas žemės dalis buvo atkurtos.
Pareiškėja 2014-08-04 pateikė prašymą patikslinti galimybes grąžinti laisvą neužimtą žemę iki nacionalizacijos priklausiusią jos seneliui A. U., kadangi Alytaus miesto bendrasis planas vis dar nepatvirtintas. NŽT Alytaus skyrius 2014-08-29 rašte Nr. 2SD-(14.2.47.)-3074 nurodė, jog Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą numatoma baigti 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Tik atlikus Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra A. U. Alytaus mieste valdytą žemę.
NŽT Alytaus skyrius 2014-11-04 raštu Nr. 2SD-(14.2.47.)-3895 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Alytaus miškų urėdiją, prašydama informuoti, ar yra galimybė pakeisti teritorijos paskirtį, kadangi dalis A. U. turėtos žemėvaldos patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.
VĮ Alytaus miškų urėdija 2014-12-04 rašte Nr. VI-652(7.28) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto miškuose“ nurodė, kad sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas.
NŽT Alytaus skyrius 2018-02-14 pareiškėją pakvietė atvykti susipažinti su miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos 0,6653 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,6092 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)mieste, planais. Pareiškėja, susipažinusi su pateiktais dokumentais, 2018-03-01 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,6092 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ir 0,6653 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
NŽT 2018-03-19 sprendimu Nr. 2S-22-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ atkūrė nuosavybės teises, grąžinant natūra 1,2745 ha, t. y. į žemės sklypą 0,6092 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir į 0,6653 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (A. U. nuosavybės teisių atkūrimo byla).
Likusi neatkurta 1,1066 ha sklypo dalis yra valstybės išperkama, todėl ginčijamu NŽT 2019-10-09 sprendimu Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3108,59 Eur) (b. l. 6-7).
Nuosavybės teisių atkūrimo būdus, terminus, tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka).
Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtą valstybės išperkamam. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti: valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui; miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė; miško genetiniams draustiniams, valstybiniams miško medelynams, valstybiniams miško daigynams ir miško sėklinėms plantacijoms; miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams. Šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė; valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių; pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn. Analogiška nuostata dėl valstybės išperkamų miškų įtvirtina ir Tvarkos 71 punkte.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad <...> tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais <...>. Tvarkos 44 punkte taip pat numatyta, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, prikirtus valstybės išperkamiems miškams, ir miškus, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Nuosavybės teisė į miškus, kurie pagal Atkūrimo įstatymą yra valstybės išperkami, atkuriama atlyginat už juos šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais (Tvarkos 48 p.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-12-20 priėmė nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame konkrečiai įvardinti valstybinės reikšmės miškų plotai, esantys Alytaus mieste, tame tarpe ir 1,1066 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis buvusioje A. U. žemėvaldoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai, vidaus vandenys ir parkai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši konstitucinė nuostata reiškia, jog nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo 16 punktas). Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais ir išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės įstatymo 6 straipsnis įtvirtina draudimą įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.
Šiuo atveju pareiškėja siekia, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą būtų atkurtos natūra ir Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, ir nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo.
Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr.1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašą 355,9872 ha miško sklypas, į kurį patenka ir ištraukoje iš WWW.REGIA.LT ortofoto teritorijos, (duomenys neskelbtini) (2019-11-18) žalia rodykle pažymėta žemės sklypo dalis (ginčo sklypas) patikėjimo teise priklauso VĮ Valstybinių miškų urėdijai. Visas 355,9872 ha miško sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybinės reikšmės miškams (b. l. 12).
Minėtame VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014-12-04 rašte Nr. VI-652(7.28) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto miškuose“ taip pat nurodyta, jog ginčo žemės sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas. Taigi, akivaizdu, jog ginčo sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, pareiškėja su tuo sutinka, tačiau nurodė, jog NŽT Alytaus skyrius neatliko jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, t. y. neinicijavo Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos koregavimo, kad ginčo sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.
Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog NŽT Alytaus skyrius 2014-11-04 raštu Nr. 2SD-(14.2.47.)-3895 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Alytaus miškų urėdiją, nurodydama, kad dalis A. U. turėtos žemėvaldos patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją ir, kad Alytaus miesto bendrajame plane ginčo teritorijos paskirtis yra numatyta miškų paskirtis, prašė informuoti, ar yra galimybė pakeisti šios teritorijos paskirtį. VĮ Alytaus miškų urėdija, kaip jau minėta, 2014-12-04 rašte nurodė, kad sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas (A. U. nuosavybės teisių atkūrimo byla). Svarbu tai, kad administracinių aktų, kuriais atsisakyta koreguoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, pareiškėja neginčijo, taip pat nesikreipė į teismą dėl institucijų neveikimo (vilkinimo atlikti minėtus veiksmus) ar atsisakymo atlikti veiksmus.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu teisės aktuose buvo akivaizdžiai ir vienareikšmiškai įtvirtintas draudimas perleisti valstybinės reikšmės mišką, taigi, ir ginčo mišką, privačion nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privatiems asmenims (LVAT 2010-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-623-10; LVAT 2019-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-17-261/2019).
Taigi, byloje esantys objektyvūs, patikimi ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog galimybės pakeisti ginčo sklypo paskirtį nėra, sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o teisės aktai nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamus miškus natūra. Pareiškėjos pateiktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto ekspertinis darbas šių aplinkybių nepaneigia (b. l. 123-130).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, jei negalima grąžinti turto natūra turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio teismo 2003-03-04, 2005-08-23, 2007-07-05, 2007-09-06, 2010-03-10, 2013-09-11 nutarimai).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo, šioje dalyje skundas atmestinas. Atmetus šį skundo reikalavimą nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą nuosavybės teise priklausiusį pareiškėjos seneliui A. U., šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.