Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-29 · Civilinė byla Nr. e2VP-25505-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-29
Bylos Nr.
e2VP-25505-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19471-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“
Skolininkas
A. A., N. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-25505-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19471-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. A., N. A., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti, kad A. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. A. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 241/11/02914 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 3025482-6 dėl 23,17 Eur (80 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. l. 1, 2). Antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 1988 m. kovo 11 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su N. A. (v. b. l. 126), kuri Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirba UAB „Stebulė“ (v. b. l. 124). Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. antstolis areštavo skolininko sutuoktinei N. A. priklausančias turtines teises 110,30 Eur sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui, priklausančias pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (apribota suma – 110,30 Eur, laisvai disponuojama suma – 361 Eur) (v. b. l. 95, 97-97).

Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 23 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto ir kitų dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 99). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. birželio 19 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 128).

2018 m. birželio 25 d. teisme gautas išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašymas nustatyti, kad A. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. A. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – J. J. pajamose, gaunamose iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui A. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. A. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė