- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1625-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07924-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams iš tėvo priteisimo ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. P. jo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės kas mėnesį, mokamas periodines išmokas po 350 EUR kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo 20125 EUR neteikto išlaikymo įsiskolinimą. Paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisti sūnui I.T. ir dukrai D. P. laikiną išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui atskirai iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patenkino ieškovės R. T. prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. P. nepilnamečiams vaikams I.T. ir D. P. laikiną išlaikymą po 175 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtinus vaikų poreikius ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika konstatavo, kad būtiniausiems nepilnamečių vaikų I. T. ir D. P. poreikiams tenkinti priteistinas minimalus išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 350 EUR.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinyje melagingai teigiama, kad tik viena ieškovė teikia išlaikymą vaikams. Apeliantas visada vykdė ir vykdo savo pareigą dėl vaikų išlaikymo, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Iš pateiktų išrašų matyti, kad atsakovo teikiama suma vaikams buvo stabili, t.y. 175 EUR/mėn. Nurodė, kad ieškovės reikalaujamo išlaikymo mokėti negali, nes jis neatitinka apelianto finansinės padėties. Turi du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos (nutraukta 2015 m. gegužės 21 d.), kurių išlaikymui yra įsipareigojęs mokėti po 145 EUR. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, ji gyvena tėvams priklausančiame bute, valdo keletą žemės sklypų ir neturi jokių įsipareigojimų. Ieškinio argumentai, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra 8 EUR absurdas, kadangi ieškovė yra individualios įmonės direktorė, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba įvairių įmonių buhaltere. Tuo tarpu atsakovas yra valstybės tarnautojas, gauna 1070 EUR atlyginimą. Karjeros galimybės praktiškai išsemtos. Beveik visą savo atlyginimą apeliantas skiria vaikų išlaikymui, buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, banko paskolai, studijų mokesčiams, turto ir gyvybės draudimams, todėl lėšų pragyvenimui nebelieka, jam paramą teikia tėvai ir dabartinė gyvenimo draugė. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti išlaikymo daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išlaikant du ar daugiau vaikų išlaikymo suma nedidėja tiek pat kartų ir esant keliems išlaikytiniams bendra išlaikymo suma turėtų būti mažesnė nei priteistina tuo atveju, kai išlaikymas teikiamas tik vienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. T. prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kadangi iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog atsakovas išlaikymą vaikams mokėjo kada norėjo ir kiek norėjo. Laikui bėgant atsakovas ne tik kad nemokėjo išlaikymo, bet ir pradėjo rečiau matytis su sūnumi, taip nutiko ir gimus dukrai. Ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra ir išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pažymėjo, kad ieškovės įsteigta individuali įmonė negeneruoja grynųjų pinigų, per 2012 m. ir 2013 m. dirbo nuostolingai. 2013 m. gruodžio 9 d. ieškovė išėjo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų. Per tą laiką klientai atsisakė įmonės paslaugų. Ieškovė šiuo metu ieško darbo, tačiau darbo paieškas apsunkina aplinkybė, kad ieškovė yra vieniša dviejų vaikų mama. Iš kartu su ieškiniu pateiktos informacijos matyti, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra 8 EUR, o ne 1016 EUR kaip nurodo atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad gyvena name, kuris priklauso jos tėvams. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi tokią pat galimybę. Atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė. Jis asmeninius savo poreikius tenkina vaikų sąskaita. Atsakovas taip pat nuslėpė, jog kasmet keliauja į užsienį, leidžia savaitgalius prie jūros. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis puiki ir jis gali vaikams per mėnesį skirti po 175 EUR.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo D. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kiekvienam vaikui po 175 EUR kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo dienos.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 175 EUR laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi jis dėl sunkios finansinės padėties negali mokėti tokios sumos. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, kad jis gaudamas didesnes nei vidutines pajamas per mėnesį (1070 EUR), neturi galimybių mokėti pirmosios instancijos teismo priteistą 175 EUR kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą dėl to, kad turi dar du vaikus, kuriems moka išlaikymą, taip pat studijuoja, moka kreditą ir turi kitų išlaidų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas vertina, jog jo turtinė padėtis pakankamai sunki, tačiau jo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, už kurio paslaugas mokėtina ir kas sudaro pagrindą teigti, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis teigia. Taigi, preliminariai įvertinus bylos aplinkybes negalima padaryti vienareiškmiškos išvados apie šalių turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Šios alinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo ir atsižvelgė į vaikų teisių ir interesų apsaugos principą bei vadovavosi teismų praktikoje nurodytu orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 175 EUR laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui iš atsakovo yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų I. T. ir D. P. turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.