Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-567-754/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
1-567-754/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
L. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-567-754/2013
Procesinis Nr.1-13-1-01443-2011-2Procesinė kategorija:1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;(S)1.1.8.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.6.1.; 2.3.2.2.;2.3.4.; 2.3.6.4.5.;VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,

sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, Ramintai Braškienei, vertėjaujant Ritai Daškevičienei, Audriui Krušnai, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, civilinio ieškovo atstovui K. A., kaltinamajam L. A., gynėjui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1974-09-06 Skuode, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011-01-19 paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) Vilnius, 400 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330529, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 Lt.

Taip pat jis pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011-01-20 paėmęs iš G. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 600 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330535, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 600 Lt.

Taip pat jis pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011-05-13 paėmęs iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“, registruotos Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini), 3850 Lt už prekes pagal kasos orderį KAR Nr.00002403, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3850 Lt.

Taip pat jis pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011-05-31 „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs iš G. S., dirbančio pagal verslo liudijimą, 536,34 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018079 ir 692,87 Lt pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr. 0018058, iš J. N., dirbančio pagal verslo liudijimą, 189,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018042, iš T. K., dirbančio pagal verslo liudijimą, 143,99 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018017, iš V. B., dirbančio pagal verslo liudijimą, 437,62 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018035, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 340,49 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018049, iš V. A., dirbančio pagal verslo liudijimą, 476,27 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018066, iš T. A., dirbančios pagal verslo liudijimą, 303,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018068, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3119,60 Lt.

Kaltinamasis L. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 400 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidavė direktorei A. B., yra tai patvirtinantis kasos pajamų orderis, direktorė pinigus perdavė buhalterei, kuri viską tinkamai įformino ir pinigus padėjo į kasą, yra parašai. Taip pat dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt sumos bei sumos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-05-17 atvykęs į darbovietę jis atidavė pinigus ir pajamų kvito orderį direktorei, o ji juos atidavė buhalterei. Byloje yra keistas lapas su kažkokiais pinigų įnešimais, kur įrašyta, kad gegužės 16 d. jo skola - 4850 Lt ir yra jo parašas, tačiau 16 d. jo net nebuvo Lietuvoje, jis buvo išvykęs į Baltarusiją ir grįžo tik vakare, todėl iš kur atsirado įrašai, jis nežino. Dėl kitų kaltinime įvardintų 2011-05-31 sumų – jis jokių pinigų neėmė, tik atvežė prekes, apie orderius ir tai, kad jis turėtų paimti pinigus, nebuvo net kalbos, nes tą kartą jis neturėjo su savimi net sąskaitų faktūrų. Sąskaitos faktūros atsirado vėliau, bet jis jų nerašė, kaip jos atsirado pas klientus, nežino. Gariūnų prekeiviai nėra jo tiesioginiai klientai, jis tik nuveždavo jiems prekes, jo pagrindiniai klientai buvo parduotuvės ir prekybos tinklai. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2001 metų, į jo pareigas įėjo darbas su senais klientais ir naujų klientų paieška, darbo sutarčių tvarkymas, tačiau sutarčių pasirašinėti jis neprivalėjo. Jis buvo materialiai atsakingas, iš sandėlio paimtas prekes jis išvežiodavo klientams ir gaudavo pinigus už jas. 2011-01-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus 400 Lt jis pasiėmė pagal kasos orderį ir turėjo pristatyti direktorei A. B.. Šiuos pinigus direktorei jis pristatė 2011-01-21 arba 2011-01-24, neturėjo galimybės pinigus atiduoti iš karto, nes darbo reikalais daug važinėjo į kitus miestus, o direktorės taip pat galėjo nebūti vietoje. Pinigus jis atidavė asmeniškai A. B., nes buvo toks įsakymas, bet pinigų perdavimo dokumento, jokio kvito nebuvo, kasos pajamų orderių ir pajamų kvitų direktorė neduodavo. Pavedimus nuvežti prekes duodavo direktorė arba darbuotojai, kurie priimdavo užsakymus, o jis paimdavo prekes su sąskaitomis faktūromis ir išveždavo, už sąskaitas faktūras ir prekes niekur nepasirašydavo. Jeigu jis pats išrašydavo sąskaitą faktūrą, jo parašas būdavo, jei jam paduodavo jau išrašytą sąskaitą faktūrą, jo parašo joje nebūdavo. Pinigus direktorei turėjo priduoti per savaitę, į įmonės būstinę Liepkalnio gatvėje kiekvieną dieną negįždavo, todėl galėjo būti, kad kaltinime nurodytų pinigų iš karto direktorei neperdavė. Pinigus jis atveždavo pagal kvitą, kuris nebūtinai atitiko sąskaitą faktūrą, nes būdavo, kad klijentai sumokėdavo ne už tą dieną atvežtas prekes, o konkrečią sumą, kurią galėjo sumokėti. Tai sumai, kurią klientas sumokėdavo, jis išrašydavo kvitą. Žino, kad buhalterė gaudavo tik dokumentus, bet ne pinigus. Kai A. B. pradėjo dirbti, ji bandė įvesti tvarką, reikėjo pasirašyti į sąsiuvinį, ji bandė daryti kažkokią oficialią sistemą. Įmonės kasos knygose užfiksuota, kad jis įnešė pinigus, yra jo parašas kasos pajamų knygoje dėl 400 Lt, kuriuos jis pasiėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos pajamų orderis, esantis 1t. b.l.53, užpildytas buhalterės N. D.. Kai ji gaudavo visą informaciją, sutvarkydavo buhalterinius dokumentus. Šis orderis patvirtina, kad jis pinigus ir orderį atidavė, kasos pajamų knyga užpildyta, o pinigai įplaukė į kasą, tai yra griežtos atsakomybės dokumentas. Pagal kasos orderio numerį galima matyti, kas ir kada įnešė pinigus į kasą. Dažniausiai sąskaitas-faktūras išrašydavo A. S.. Visi vadybininkai turėjo teisę pristatyti prekes ir paimti pinigus iš klientų. 2011-01-20 jis paėmė 600 Lt iš G. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, išrašė kvitą, o pinigus atidavė direktorei A. B. 2011 m. sausio 21 d. Pinigai buvo įtraukti į apskaitą, sprendžiant pagal kasos knygą buhalterė viską sutvarkė ir pinigai įplaukė į kasą, yra visi parašai. Jis pasirašė kasos orderį 1 t. 55 b.l., kad pinigus pridavė tikriausiai sausio 23-24 d.. Po to atostogaudamas savo reikalais jis važiavo į Klaipėdą ir jo paprašė nuvežti prekes UAB „Meškinukas“ į Šiaulius, todėl prekes su sąskaita faktūra jis paėmė iš sandelio Liepkalnio gatvėje. Jam nuvežus prekes, klientas pasirašė sąskaitą faktūrą ir orderį, kuris faktiškai jau buvo išrašytas, kadangi prekes turėjo vežti vadybininkas V. L.. Klientas sumokėjo pinigus, bet kitą dieną jis išvažiavo į Baltarusiją, o į darbą atvyko tik 2011-05-17 ir atidavė pinigus 3850 Lt su orderiu A. B.. Buhalterė sutvarkė kasos pajamų knygą, todėl galima spręsti, kad pinigai įplaukė į kasą. Atostogavo jis nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. gegužės 22 d.. 2011-05-31 buvo paruoštos prekės ne jo klientams, jam buvo liepta pristatyti prekes, kurioms sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, jis prekes nuvežė pagal dėžes, vardus ir pavardes. Jis nežino, kokios prekės dėžėse buvo sudėtos, kiek pinigų turėjo sumokėti irgi nežinojo, nes jokių sąskaitų nebuvo. Klientai niekur nepasirašė, kad prekes gavo, kasos pajamų orderių nei vienam klientui neišrašė. Kai kuriuos iš šių klientų jis pažįsta iš matymo, tačiau pavardžių nežino. Patvirtina, kad tą dieną prekes vežė (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai neprisimena. Negalėjo būti taip, kad kvito jis neišrašė dėl to, kad neturėjo jo. Jis negalėjo taip aiškinti žmonėms, nes jis neturėjo pagrindo išrašyti kvitą, nes nebuvo sąskaitų. Pagrindas nuvežti prekes buvo direktorės duotas nurodymas, žmonės, kurie dirba sandėliuose, supakavo prekes, ant dėžių buvo surašyti gavėjų vardai ir adresai, jokių sąskaitų faktūrų nebuvo, jos galėjo būti išrašytos ir įteiktos klientams vėliau. Nežino, kodėl liudytojai - prekių gavėjai sakė, jog jis aiškino, jog neturi kvito su savimi. Po 2011-05-31 į darbą jis nebėjo, parašė prašymą išeiti iš darbo. Neneigia, kad buvo nuvykęs į Pylimo gatvę po to, kai pristatė prekes klientams Gariniuose, tačiau lošimo namuose ar kazino tą dieną nebuvo, nors jam teko būti kazino. (duomenys neskelbtini) pavardė jam girdėta. Patvirtina, kad ir anksčiau jam teko pristatyti prekes į Gariūnus.

Liudytoja A. B. parodė, kad dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore, nuo 2011-01-01 buvo paskirta tvarkyti įmonės finansinę-komercinę veiklą. Kaltinamasis L. A. melavo ir nepateikė dokumentų, po vagysčių nuo 2011-06-01 iš viso nebeatvyko į darbą. Pradžioje kaltinamasis L. A. pasisavino 1000 Lt ir žodžiu pranešė, neva jam pavogė piniginę, ji apie tai pranešė buhalterei. Dėl 3850 Lt kaltinamasis paaiškino, kad pinigus paliko Baltarusijoje pas uošvienę, todėl jis antriniuose įmonės dokumentuose ( t. 1 b.l. 93) pasirašė dėl 1000 Lt ir 3850 Lt sumų skolos. Ji tuose antriniuose dokumentuose atsižymi kasos judėjimą, t.y. visus gautus pinigus. Tuos duomenis turi kompiuteryje ir pateikė ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis ginčijo, kad ten yra jo parašas, bet atlikta ekspertizė nustatė, kad ten tikrai L. A. parašas dėl 4850 Lt skolos už UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-05-31 L. A. nuvežė prekes į Gariūnus, atidavė prekes klientams ir susirinko pinigus, bet neišrašė pinigų priėmimo kvitų, o paskui nuvažiavo į Sodų g. 24, Vilniuje, ir daugiau nebegrįžo į darbą. Iš viso kaltinamasis L. A. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas daugiau nei 8000 Lt: 1000 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3850 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir smulkios sumos iš Gariūnų klientų. L. A. nėjo į darbą apie savaitę, darė pravaikštas, jam buvo išsiųsti 2 registruoti laiškai su raginimais atsiskaityti su įmone ir įspėjimu, kad gali būti atleistas už pravaikštas. Kaltinamasis buvo raginamas bent dalimis pinigus grąžinti, arba vekseliu, bet jis vekselio pasirašyti nesutiko ir pareiškė, kad įmonė didelė, gali jo skolas pasidengti, o jis vargšas ir nieko neturi. Kaltinamasis L. A. atostogų metu pats pasisiūlė nuvežti prekę (autopakėlėją) klientui į Šiaulius, jos sąskaita-faktūra buvo išrašyta V. L. vardu. Kitos darbo dienos ryte ji gavo kaltinamojo L. A. sms žinutę, kad jis yra pas uošvienę Baltarusijoje ir į darbą neateis, o atvykęs į darbą 2011-05-16 pasakė, kad pinigus už keltuvą 3850 Lt paliko pas uošvienę. Tuomet ji padavė jam pasirašyti, kad yra skolingas įmonei, nes privalėjo paaiškinti buhalterei, kodėl nesutampa pinigų ir apskaitytų dokumentų duomenys. Visi pinigai ir pinigų už prekes priėmimo kvitai turėjo būti priduodami jai. Kai iš vadybininko priimami pinigai už realizuotas prekes, jam nieko neišduodama. Pagal kvitą, kurį pateikia vadybininkas, ji fiksuoja, kad iš kliento yra gauti pinigai už prekes. Kaltinamasis L. A., 2011-05-31 iš klientų paėmęs pinigus už prekes, įmonei kvitų negrąžino, todėl nebuvo matyti, kiek jis iš klientų paėmė pinigų. Jau anksčiau buhalterė perspėjo, kad L. A. kvitus grąžina ne tą dieną, kuri yra užrašyta ant jo, o kur kas vėliau. Įmonėje nustatyta tvarka, kad vadybininkai po darbo dienos sąskaitas-faktūras sega į segtuvą, o kvitus padeda buhalterei į stalčių, nes ji ateina vakarais tvarkyti įmonės buhalteriją. Grynuosius pinigus vadybininkai atiduoda jai, ji tai užfiksuoja antriniuose įmonės dokumentuose, o vadybininkai juose pasirašo. Pinigų priėmimo kvitas buvo išrašomas tuomet, kai iš kliento priimami pinigai. Visus dokumentus ji sutikrindavo mėnesio gale. Šiuo metu jau yra kita tvarka, dabar visi dokumentai tvarkomi iš karto, ji vizuoja patį kvitą. Jei įmonė turėtų nuolatinę buhalterę, viskas būtų kitaip, bet jų nedidelė įmonė, negali turėti nuolatinės buhalterės. Kai mėnesio pabaigoje buvo tvarkomi buhalteriniai dokumentai pamatė, kad kaltinamasis kvitą atvežė, o pinigų nėra. I t. b.l. 53 - tai kasos tvarkymo dokumentas, kuris buvo apskaitytas buhalterinėje programoje, kad klientas neskolingas, bet ji parašė pareiškimą buhalterei, kad pagal šį orderį pinigai į kasą neįplaukė. Kaltinamasis L. A. įmonėje dirbo vadovaujančiose vyr. vadybininko pareigose, ilgą laiką juo buvo pasitikima ir niekas jo netikrino. Jis turėjo savo klientus, kur pats iš klientų susirinkdavo užsakymus, pagal kuriuos sandėlio pardavėja A. S. jam atrinkdavo prekes. Kaltinamasis sąskaitų pats nerašydavo, jas rašydavo arba įmonės savininkas K. A., arba pardavėja A. S., o kaltinamasis atrinktas prekes išveždavo klientui. Klientai už prekes mokėjo pagal pinigų priėmimo kvitus (orderius), kurie kiekvienam vadybininkui buvo išduodami ir kuriuos užpildę bei priėmę pinigus vadybininkai palikdavo buhalterei, jai perduodavo pinigines lėšas ir būtinai pasirašydavo piniginių srautų žurnale, kuris nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Po to ji su buhaltere kiekvieno mėnesio 10 dieną tvarkydavo visus prekių ir piniginius judėjimus, todėl pastebėjo, kad kaltinamasis L. A. laiku nepateikė kvitų. Kasos pajamų orderis (I t. b.l. 53) reiškia, jog buhalterė apskaitė buhalterinius dokumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonei nebeskolinga. Byloje esantys trys kasos pajamų orderiai (I t. b.l. 53, 55, 57) atitinka tikrovę, kad įmonės - prekių gavėjos atsiskaitė, t.y. už prekes sumokėjo, vadybininkas orderius buhalterei atnešė, bet pinigai į kasą neįplaikė, nes pinigų įplaukimo šie orderiai neatspindi, tik tai, kad įmonės – prekių gavėjos neskolingos. I t. b.l. 93 esantį antrinį apskaitos dokumentą ji darė, nes tai buvo piniginių srautų fiksavimo dokumentas, kuriame L. A. pasirašė, kad jis yra skolingas. Kai ji gavo kaltinamojo žinutę, kad jis Baltarusijoje, žinodama, kad jo pirmadienį darbe nebus, ji parašė piniginių srautų žurnale, kokia yra kaltinamojo skola. Jei kitą dieną kaltinamasis būtų įnešęs pinigus, ji būtų tai pažymėjusi. Vežti prekes į Gariūnus buvo kasdieninis kaltinamojo L. A. darbas, prekes tiekdavo su sąskaitomis-faktūromis. 2011-05-31 kaltinamajam nebeatvykus į darbą, V. L. rado įmonės automobilį stovintį prie kaltinamojo namų, o automobilyje surado pasirašytas sąskaitas-faktūras, tačiau nerado kvitų prie jų. Galutinio atsiskaitymo metu iš L. A. buvo išskaičiuota apie 30 procentų nuo atlyginimo.

Liudytoja N. D. parodė, kad dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose, tai antraeilis jos darbas, todėl įmonės buhalteriją tvarko vakarais, bet ne kasdien. Ji su grynaisiais pinigai nedirba, tvarko tik buhalterinius dokumentus. Kai įmonėje pradėjo dirbti A. B., įvedė tvarką, kad vadybininkai gautus grynuosius su buhalteriniais dokumentais perduotų jai ir ėmėsi kontroliuoti piniginius srautus. 2010 lapkričio mėnesį tvarkydama dokumentaciją ji pastebėjo, kad vyr.vadybininkas L. A. labai pavėluotai ėmė pridavinėti į buhalteriją dokumentus, pateikdavo juos praėjus dviems-trims savaitėms po sandorio. Ji apie tai pranešė A. B., kuri susirinkime vadybininkus informavo apie būtinumą dokumentus pristatyti laiku. Tačiau kaltinamasis L. A. ir toliau delsdavo dokumentus priduoti laiku. Ar laiku jis pridavinėjo A. B. grynuosius pinigus, ji nežino, bet pagal nustatytą tvarką grynuosius darbo dienos pabaigoje visi vadybininkai privalėjo pristatyti A. B.. Jai žinoma, kad paskutiniu metu kaltinamasis L. A. grynųjų pinigų A. B. nebepristatydavo, jos paskaičiavimu jis yra skolingas įmonei 7970,60 Lt, kuriuos buvo surinkęs grynais iš klientų už prekes, bet į kasą neįnešė. Savo pasiaiškinimams kaltinamasis surasdavo daug priežasčių ir versijų. Ji grynų pinigų netvarkė, užpajamuodavo į kasą pinigų priėmimo kvitus, kuriuos jai padėdavo į lentynėlę įmonės savininkas, A. B., kaltinamasis L. A.. Grynus pinigus tvarkė A. B. ir įmonės savininkas. A. B. pildė lentelę, kurioje pasirašydavo ji ir asmuo, kuris atnešdavo pinigus, tai buvo daroma tam, kad būtų galima sutikrinti pinigų srautus. Kasos pajamų orderius, esančius b.l. 53-57, ji tik užpajamavo į kasą, o A. B. turėjo užfiksuoti, ar iš klientų paimti pinigai jai priduoti. T. 1 b.l.54 dėl 400 Lt pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas 2011 sausio 19 d., ji sutvarkė šį kvitą sausio 24 d., nes kvitas negali būti neužpajamuotas. Pirmą kartą kaltinamasis aiškino, kad jam išraukė piniginę, paskui kad paliko piniginę pas gimines. T. 1 b.l. 55-56, 57-58 - analogiška situacija, sausio 20 d. iš klientų buvo paimti pinigai, todėl ji privalėjo užpajamuoti kvitus, nors pinigai į kasą realiai gauti nebuvo. Kol šie kvitai neįvesti į buhalterinę programą, skaitosi, kad klientas turi skolą, nors ir yra sumokėjęs vadybininkui. Ji daro kasos pajamų dokumentų tvarkymą, užpajamuoja jai priduotą pinigų paėmimo kvitą tam, kad įmonės klientui nebūtų skaičiuojama nepagrįstų skolų, o grynus pinigus skaičiuoja A. B. arba įmonės savininkas, kuriems priskirta kasininko pareigybė. Ant kasos pajamų orderių pasirašo tas vadybininkas, kuris išrašė kvitą, ji ir savininkas. Savininko parašas reiškia, kad jis pinigus suskaičiavo, tai turėtų reikšti, kad jis gavo pinigus. Palaiko savo parodymus t. 1 b.l.121-122, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo atvejai, kai kvitai užpajamuoti, tačiau pinigai negauti, nes kaltinamasis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo jų grąžinti. A. B. tvarkė pinigų srautus, pas ją turi būti kažkoks kaltinamojo pasiaiškinimas, kad yra kvitų, kurie nepadengti pinigais. Apie tokius kvitus ji sužinojo 2011 m. vasario ir gegužės mėn.. Vasario mėn. neva kaltinamajam L. A. ištraukė piniginę su pinigais ir todėl orderis nepadengtas, todėl kaltinamasis žadėjo pinigus grąžinti iš atlyginimo, o kitas atvejis buvo, kai kaltinamasis neva paliko piniginę pas gimines Baltarusijoje. Jei ji būtų neužpajamavus kvitų, būtų pirkėjo skola. Nėra techninės galimybės įvesti į programą dar vadybininką, kad būtų galima atžymėti jo atsiskaitymus. Apie prekių pristatymą ir atsiskaitymą Gariūnuose žino, kad prekės buvo nuvežtos, o kvitas neišrašytas, todėl ji pasiūlė išrašyti pažymas, kad klientai pinigus sumokėjo, o ji pagal šias pažymas skolas perkėlė kaltinamajam. Jai paliekamus dokumentus ji tvarkydavo pagal faktą, o jeigu kažko trūkdavo ar būdavo neaišku, ji paskambindavo savininkui. Iš kaltinamojo L. A. buvo išskaityta suma įstatymo leidžiamose ribose, nuskaityta buvo pagal savininko įsakymą.

Liudytoja T. K. parodė, kad prekiauja (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), paviljono Nr. 1 prekybos vietoje 14 pagal verslo liudijimą. Iš K. A. IĮ “(duomenys neskelbtini)“ ji pirkdavo prekes, kurias jai į prekyvietę atveždavo vadybininkas L. A.. 2011 gegužės mėnesį, galimai 31 dieną, L. A. atvežė prekes - grąžtus, pateikė sąskaitą faktūrą, pagal kurią už prekes ji sumokėjo grynais 143,99 Lt, bet tuomet L. A. jai neišrašė pinigų priėmimo kvito, nors paprastai jis tokį kvitą išrašydavo. Ji nepareikalavo kvito, nes L. A. pasitikėjo, kadangi su juo bendradarbiavo jau kelerius metus. Ar L. A. paėmęs iš jos pinigus, įnešė į savo įmonės kasą, ji nežino. Prekes ji pirkdavau kiekvieną savaitę, kartais pati atvažiuodavo į įmonę Liepkalnio gatvėje, o kartas jai prekes pristatydavo L. A., retkarčiais – ir kiti vadybininkai. Iki gegužės 30 d. jis irgi vežė jai prekes, tačiau tuomet jis išrašydavo kvitus. Paminėtas sąskaitoje prekes ji gavo gegužės 31 d., o užsakė jas gegužės 25 d.. Vienas sąskaitos egzempliorius liko pas ją, kitas pas L. A., bet ji pasirašė abu. Ji dirba šitame versle nuo 1998 m., L. A. pažįsta apie 5 metus. Užsakymus ji darė telefonu, skambino L. A., kurio numeris įvestas jos telefone.

Liudytojas P. S. parodė, kad su savo motina dirbo Gariūnuose pagal patentą ir bendradarbiavo su įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“. T.1 b.l. 122 ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai surašyti teisingai. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pas K. A. jis užsakė prekes, o vadybininkas L. A. 2011-05-31 atvežė užsakytas prekes su PVM sąskaita – faktūra Nr. ARB – 0018049. Jis priėmė prekes, jo motina pasirašė sąskaitą-faktūrą ir L. A. sumokėjo grynais 340,49 Lt, L. A. pinigus paėmė, bet neišrašė pinigų priėmimo kvito. Pasiaiškino, kad tuo metu nepasiėmęs reikiamų dokumentų ir blankų, todėl atveš kvitą kito prekių pristatymo metu. Iki šiol tokio kvito jis neturi. L. A. jis pasitikėjo, nes pastarasis pastoviai pristatydavo prekes.

Liudytojas G. S. parodė, kad iki 2011 m. gegužės mėn. dirbo pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir bendradarbiauja su K. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai b.l.123, I t. surašyti teisingai, L. A., jam į turgavietę atveždavo prekes. Jis su vadybininku visada atsiskaitydavo iš karto grynaisiais ir visada L. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. 2011-05-31 L. A. atvežė prekes pagal sąskaitas – faktūras ARB 0018079 ir ARB 0018058, jis iš karto jam į rankas sumokėjo 536,34 Lt. Paėmęs pinigus L. A. jam jokio pinigų paėmimo kvito tą karto neišrašė ir paaiškino, kad pamiršo kvitų blankus bei pažadėjo išrašyti kvitą, kai kitą kartą atveš prekes. Tačiau iki šiol iš L. A. tokio kvito negavo ir neturi. Ar L. A. tuos pinigus įnešė į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą, jis nežino. Jis sąskaitas pasirašydavo savo darbo vietoje Gariūnų prekyvietėje iš karto, kai tik gaudavo prekes.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis kartu su žmona dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir bendradarbiauja su K. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jiems prekes visada pristatydavo šios įmonės vadybininkas L. A.. Duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus b.l. 124, I t. palaiko, surašyta teisingai. Visada, kai už prekes jis sumokėdavo grynais, L. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, o jo šaknelę palikdavo jam. 2011-05-31 L. A. taip pat atvežė prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB 0018035, jis grynais sumokėjo 437,62 Lt, tačiau L. A. tą kartą neišrašė pinigų priėmimo kvito ir paaiškino, kad pamiršo paimti dokumentus ir pažadėjo kitą kartą atvežęs prekes atvežti ir tą kvitą, tačiau jis iki šiol to dokumento negavo. Ar L. A. gautus grynuosius sumoje 437,62 Lt įnešė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą, jis nežino, bet faktas tas, kad L. A. tuos pinigus iš jo paėmė ir neišdavė pinigų priėmimo kvito.

Liudytoja T. A. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), bendradarbiauja su IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jai prekes pristatydavo minėtos įmonės vadybininkas L. A. ir visada, kai ji sumokėdavo grynais, L. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, o jo šaknelę palikdavo jai. 2011-05-31 L. A. taip pat atvežė prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB 0018068, ji sumokėjo grynais 303,01 Lt, tačiau L. A. tą kartą neišrašė pinigų priėmimo kvito ir paaiškino, kad pamiršo paimti dokumentus ir pažadėjo, kad kitą kartą atvežęs prekes atveš irkvitą, tačiau ji iki šiol to dokumento negavo.

Liudytojas D. A. parodė, kad kartu su tėvu V. A. dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini). I t. b.l. 126 ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas surašytas teisingai, savo parodymus patvirtina ir palaiko. Bendradarbiauja su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prekes jiems pristatydavo šios įmonės vadybininkas L. A.. Visada, kai sumokėdavo jam grynais, L. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, o jo šaknelę palikdavo jiems. 2011-05-31 L. A. taip pat atvežė prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB 0018066, tuomet jo tėvo nebuvo, todėl jis sumokėjo L. A. grynais 476,27 Lt, tačiau L. A. tą kartą neišrašė pinigų priėmimo kvito ir paaiškino, kad pamiršo paimti dokumentus, bet pažadėjo, kad kitą kartą atvežęs prekes, atveš ir kivtą, bet iki šiol to kvito nėra. Ar L. A. iš jo gautus grynuosius sumoje 476,27 Lt įnešė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nežino.

Liudytojas J. N. parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini). Bendradarbiauja su IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kartais prekes pristatydavo minėtos įmonės vadybininkas L. A., o kartais jis pats vykdavo jų pasiimti. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas I t. b.l. 127 surašytas teisingai. Už prekes jis visuomet atsiskaitydavo grynaisiais, kai sumokėdavo, L. A. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, o šaknelę palikdavo jam. 2011-05-31 L. A. taip pat atvežė prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB 0018042, jis sumokėjo grynais 189,01 Lt, bet L. A. tą kartą neišrašė pinigų priėmimo kvito. L. A. paaiškino, kad pamiršo paimti dokumentus, bet pažadėjo kitą kartą atvežęs prekes atvežti ir kvitą, tačiau iki šiol to dokumento nėra. Būdavo atvejų, kad jis pats pinigus pateikdavo įmonei, bet tik tuomet, kai būdavo didelės sumos, o nedideles sumas už prekes atiduodavo L. A.. Didele suma jis laiko, kai suma virš 1000 Lt..

Liudytojas A. R. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokolas I t. b.l. 128 surašytas teisingai, savo parodymus palaiko. Jis atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir su šia firma UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo grynaisiais pinigais atvežus prekes. Dažniausiai prekes atveždavo ir grynuosius paimdavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas L. A.. 2011-01-19 atvyko L. A., jis už parduotas prekes tada jam sumokėjo grynais 400 Lt, o L. A. išrašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame jis pasirašė, kad sumokėjo pinigus. Ar L. A. įnešė 400 Lt į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą, jis nežino. Su L. A. jis bendradarbiavo apie 10 metų, jis atvažiuodavo 2-3 kartus per mėnesį, dėl susitikimų tardavosi iš anksto.

Liudytoja T. A. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pagal patentą, bendradarbiavo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. L. A. atveždavo prekes, nes ji iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo darbo įrankius. Kartais ji pati vykdavo į įmonę. Su L. A. darbo reikalų turėjo iki 2011 m. gegužės mėnesio, paskutinį kartą L. A. prekes pateikė 303 Lt sumai, ji pinigus jam atidavė 2011-05-31, tačiau pinigų priėmimo kvito L. A. neišrašė, sakė, kad atveš kitą kartą. Kadangi kvitas jai buvo reikalingas, ji prašė įmonės, kad duotų jai dublikątą. Įmonė dėl 303 Lt priekaištų jai neturėjo, nes ji sumokėjo L. A..

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba motinos G. J. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jų firma bendradarbiavo su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, su kuria dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais. Daugiausiai jis bendravo su vadybininku L. A.. Konkrečiai dėl 600 Lt sumos, kurią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo G. J. ir pasirašė pinigų priėmimo kvite Nr. 4330535, papasakoti negali, nes neatsimena, ar dalyvavo. Jei pinigų priėmimo kvite pasirašė G. J., vadinasi pinigai grynais buvo sumokėti L. A.. Dažnai jis dalyvaudavo atsiskaitant su tiekėju ir konkrečiai L. A. sumokant grynuosius, dažnai ir pats sumokėdavo grynus jam pasirašant pinigų paėmimo kvitą, problemų niekada nebūdavo. Pinigus dažniausiai mokėjo jo mama, nes ji tvarkė įmonės finansinius reikalus. Šiuo metu jo mama G. J. yra po insulto ir posėdyje negalėtų dalyvauti. Paskutinį kartą L. A. iš jų pinigus ėmė 2011 m. sausio mėnesį.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2011-05-13 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežtas keltuvas 4T 380V, su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovu buvo atsiskaityta grynais pagal pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. 4330576, pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M.. Ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tvarko buhalterinius dokumentus, todėl žino, kad L. A. prekes pristatė 3800 Lt sumai, nes už prekes gavo pinigų priėmimo kvitą ar sąskaitą-faktūrą. Jų įmonėje su dokumentais buvo viskas gerai, prekę taip pat gavo. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolas I t. b.l. 135 surašytas teisingai.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2011-05-13 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal žodinį susitarimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuves, esančias adresu Šiauliai, Išradėjų g. 16a, turėjo atvežti automobilinį keltuvą. Jis pats dirbtuvėse būti ir keltuvą priimti negalėjo, todėl iš anksto buvo paprašęs savo svainio D. G. priimti keltuvą, sumokėti jo paliktus grynuosius pinigus ir pasirašyti pinigų priėmimo kvite. Keltuvas kainavo apie 4000 Lt. ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t. b.l.142, 143 surašyti teisingai. Ar keltuvą pristatė tas pats asmuo, kurio vardu išrašyta sąskaita faktūra ir kvitas, jis nežino.

Liudytojas D. G. parodė, kad kaltinamasis L. A. 2011 m. gegužės 13 d. atvežė pakėlėją iš Vilniaus į Išradėjų g. 16, Šiauliuose. Taip pat jis padavė sąskaitą ir išrašė kvitą. Už pakėlėją jis sumokėjo 3850 Lt, kvite buvo įrašyta pakėlėjo kainos suma. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas I t. b.l. 155-156 surašytas teisingai, kad 2011-05-13 paprašytas svainio S. M., jis priėmė iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko L. A. automobilinį keltuvą, kad su L. A. buvo atsiskaityta grynais pinigais, pinigus sumokėjo jis. Jis atpažįsta, kad L. A. yra tas pats asmuo, kuris atvežė pakėlėją ir išdavė pinigų priėmimo kvitą. Prekę jis pristatė vienas, atvežė su nedideliu baltu automobiliu. Pakėlėjas netilpo į mašiną, buvo išlindęs galas. Kai kaltinamasis pristatė prekę, jis jo asmens dokumento nežiūrėjo. Po to, kai buvo pristatytas pakėlėjas, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturėjo.

Liudytojas V. L. parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba vadybininku. Pažįsta L. A., jis taip pat dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2011 metų gegužės mėnesį jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose pristatyti automobilinį keltuvą, tuo metu L. A. buvo suplanavęs atostogas ir važiavo ta kryptimi, todėl tą keltuvą pasisiūlė nugabenti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalteriniuose dokumentuose buvo įrašyta jo, V. L. pavardė, taip pat jis pasirašė sąskaitoje-faktūroje ir pinigų priėmimo kvite, bet realiai keltuvą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nugabeno ir grynuosius pinigus paėmė L. A.. Ar L. A. už keltuvą gautus grynuosius pinigus įnešė į įmonės kasą, jis nežino. A. B. turėjo žurnalą, kuriame fiksuodavo, kiek koks vadybininkas tą dieną įnešė į kasą grynųjų, o kiekvienas įnešęs pinigus vadybininkas pasirašydavo tame žurnale. L. A. pasisiūlė nuvežti prekę, bet pats negalėjo pasirašyti dokumentų, nes tuo metu atostogavo, todėl paprašė, kad jis pasirašytų, ir ant pinigų priėmimo kvito apie 4000 Lt sumai jis pasirašė prieš L. A. išvažiuojant į Šiaulius. Prekė buvo nuvežta, jis tai sužinojo iš klientų, jis dėl šios prekės bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai buvo jo klientas. L. A. keltuvą vežė su įmonės baltos spalvos krovinine mašina su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lipdukais. Keltuvo aukštis - 2.9 m, jis iš automobilio išlenda apie pusę metro. Grįžęs L. A. apie tą keltuvą jam nieko nesakė, jis taip pat neklausinėjo, nes kolega pasitikėjo. Po savaitgalio L. A. grįžo į darbą ir pasakė, kad dabar pinigų už keltuvą neturi, nes juos paliko Baltarusijoje pas uošvienę. Sąskaitos-faktūros visada yra dviem egzemplioriais, viena lieka klientui, kita – įmonei, taip pat yra su pinigų priėmimo kvitais, pagal šiuos dokumentus jie turi priduoti pinigus į kasą, kad pridavė pinigus pasirašo pas komercijos direktorę A. B. žurnale, bet nežino, ar jis griežtos atskaitomybės. Kai pinigus priduodavo A. B., tai būdavo užfiksuota parašu, data ir suma. Po prekės pristatymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo pastebėta, kad L. A. nepristato pinigų į įmonės kasą ir pats dingo. Automobilyje, su kuriuo važinėjo L. A., buvo įstatyta sekimo sistema, kad administracija matytų kelionės maršrutą. Buvo pastebėta, kad 2011-05-31 L. A. pirma nuvažiavo į Gariūnus, iš ten – į Sodų g. 24, Vilniuje, kur automobilis prastovėjo apie valandą laiko. Administracijos pavedimu jis paėmė L. A. darbuotojo pažymėjimą su nuotrauka ir nuvažiavo jo ieškoti, užėjęs į lošimo namus, kur daromi statymai parodė L. A. pažymėjimą su nuotrauka, o ten jo paklausė, kas nutiko Liutaurui, taip jis konstatavo, kad lošimo namuose L. A. yra gerai žinomas. Po to pagal sekimo programą jis pastebėjo, kad L. A. naudotas automobilis stovi prie jo namų. Jis nuvažiavo paimti šio automobilio, tuomet iš buto išbėgo L. A. žmona ir pradėjo verkti sakydama, kad L. A. grįžo namo, numetė raktus ir dingo. Apžiūrėjęs automobilį jis surado daug nepasirašytų sutarčių. L. A. darbovietėje sakydavo, kad važiuoja pas klientus pasirašinėti sutarčių, paimdavo iš komercijos direktorės sutartis, tačiau jis rado 7-8 egzempliorius jų nepasirašytų. Taip pat mašinoje rado L. A. ranka rašytą atsisveikinimo laišką, sąskaitų-faktūrų bei kvitų iš greitųjų kreditų, kurie buvo paimti L. A. vardu.

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 7969,60 Lt civilinį ieškinį (1t. b.l.45-46).

Civilinio ieškovo atstovas K. A. paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. Anksčiau L. A. buvo labai geras darbuotojas, tačiau prieš 5-7 m. jis buvo užvaldytas aistros azartiniams žaidimams. Jis ėmė skolintis pinigus, nes buvo prasilošęs. Labai dažnai prie „Minsko“ parduotuvės, kur yra žaidimų aparatai, matydavo savo įmonės automobilį. Ieškinio sumą sudarė visos kaltinime įvardintos sumos viso 7969,60 Lt, t.y. 600 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3850 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už į Gariūnus pateiktas prekes. Pinigai už realizuotas prekes buvo priduodami A. B., ji buvo atsakinga už tuos pinigus ir dėdavo juos į įmonės kasą, o dokumentai buvo perduodami į buhalteriją. I t. b.l. 57 kasos pajamų orderyje yra jo parašas, šį kasos pajamų orderį jis pasirašė per klaidą, nemanydamas, kad pinigai nebus grąžinti, bet šių pinigų iš L. A. gauta nebuvo. Kasos pajamų orderius pasirašo jis ir buhalterė. I t. b.l. 93 yra pajamų išklotinė, tai antriniai įmonės dokumentai. 2011-05-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)” 3850 Lt negalėjo būti įmušta į įmonės kasą, nes nebuvo šių pinigų. Įmonėje visos įplaukos pagrįstos orderiais arba kasos čekiais. Atleidžiant kaltinamąjį iš darbo, įstatymų nustatyta tvarka iš jo galutinio atsiskaitymo sumos buvo išskaityti 1598,80 Lt žalai atlyginti. Mažina civilinį ieškinį šia suma ir prašo iš kaltinamojo L. A. priteisti 6371,81 Lt turtinės žalos atlyginimą.

2012-05-23 Specialisto išvadoje Nr. 11-195 (12) nurodyta, kad tirti pateiktame 2011.05.01/31 dokumente „pajamos“ eilutėje Nr. 6 prie įrašo „05-16“ rankraštinius įrašus „Liutauras 4850,- skola už „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ parašė A. B., o šiame dokumente „pajamos“ eilutėse Nr. Nr. 6,15,16,17,18,19,20,21,22, grafoje „Parašas“, pasirašė L. A.“ (1 t. b.l.168-170).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. A. kaltę taip pat patvirtina: IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai (1 t. b.l. 1-4, 17-18); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. vadybininko pareiginė instrukcija ir darbo sutartis (1 t. 19-20, 21-27); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko K. A. paaiškinimai finansininkei (1t. b.l. 30-31); kasos pajamų orderiai 2011-01-24 serija KAR Nr. 00002252 dėl 400 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-01-24 serija KAR Nr. 00002253 dėl 600 Lt iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir 2011-05-17 serija KAR Nr. 00002403 dėl 3850 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t. b.l. 53, 55,57); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientų V. K., I. S., G. S., V. B., T. A., V. A., J. N. pažymos dėl pinigų už gautas prekes sumokėjimo L. A. be kvito (1 t. b.l. 33-39) bei tų prekių sąskaitos faktūros (1t. b.l. 61-68); L. A. asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolas, kur D. G. atpažino vyrą, pažymėtą Nr. 1, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką L. A., kuris 2011-05-13 atvežė autokeltuvą (1 t. b.l. 157-160); antrinės apskaitos pajamų žiniaraštis už 2011 05 01-31 laikotarpį, kur 6-oje eilutėje aprašyta 4850 (Lt) skola už „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pasirašyta kaltinamojo L. A. (1t. b.l. 93).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, civilinio ieškovo atstovo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. A. kaltė dėl to, kad jis pasisavino svetimą turtą būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini) vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011-01-19 paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330529, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 400 Lt, taip pat 2011-01-20, paėmęs iš G. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330535, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 600 Lt, bei 2011-05-13, paėmęs iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 3850 Lt už prekes pagal kasos orderį KAR Nr.00002403, pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3850 Lt, taip pat 2011-05-31 „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paėmęs iš G. S. 536,34 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018079 ir 692,87 Lt pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr. 0018058, iš J. N. 189,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018042, iš T. K. 143,99 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018017, iš V. B. 437,62 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018035, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 340,49 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018049, iš V. A. 476,27 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018066, iš T. A. 303,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018068, šių pinigų į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, pasisavino jam patikėtus ir jo žinioje buvusius IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3119,60 Lt, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 1 d..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo L. A. parodymus, kaip pasirinktą gynybos poziciją, ir jais netiki, nes jo parodymai prieštaringi, prieštarauja liudytojų parodymams bei rašytiniams bylos įrodymams. Nors kaltinamasis pripažino, kad buvo materialiai atsakingas asmuo ir parodė, kad iš sandėlio paimtas prekes jis išvežiodavo klientams ir gaudavo pinigus už prekes ir tai sumai, kurią klientas sumokėdavo, jis išrašydavo kvitą, bei pripažino, kad 2011-01-19 paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt bei 2011-01-20 paėmė iš G. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt ir išrašė kasos pajamų orderius, tačiau neigė pasisavinęs šiuos pinigus, teigė pinigus atidavęs direktorei A. B. 2011-01-21. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad 2011-05-13 paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3850 Lt pagal L. L. jau išrašytą kvitą, tačiau neigė pasisavinęs šiuos pinigus, teigė pinigus atidavęs direktorei A. B. 2012-05-17. Taip pat, nors kaltinamasis L. A. pripažino, kad 2011-05-31 nuvežė į Gariūnų turgavietę ir perdavė įmonės klientams prekes, tačiau neigė, kad iš klientų paėmė pinigus neišduodamas jiems pinigų priėmimo kvitų. Tačiau pastarieji kaltinamojo parodymai prieštarauja jo parodymams, kad prekes nuvežus klientams ir gavus pinigus už jas, jis išrašydavo kvitą.

Liudytojai N. D., A. B. parodė bei civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad kasos pajamų orderius - 2011-01-24 serija KAR Nr. 00002252 dėl 400 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-01-24 serija KAR Nr. 00002253 dėl 600 Lt iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir 2011-05-17 serija KAR Nr. 00002403 dėl 3850 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t. b.l. 53, 55,57) buvo privalu apskaityti buhalteriniuose dokumentuose kaip faktą, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, firma „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už jiems pateiktas prekes, kad prekes pateikusiam IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui vyr.vadybininkui L. A. sumokėjo atatinkamai 400 Lt, 600 Lt ir 3850 Lt sumas, kad tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (1t. b.l. 54, 56 ir 58). Ant kasos pajamų orderių 2011-01-24 dėl 400 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2011-01-24 dėl 600 Lt iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ yra buhalterės parašas, tačiau nėra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasininko parašo, kad iš kaltinamojo L. A. gavo šias sumas, o ant 2011-05-17 kasos pajamų orderio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonės savininko K. A. parašas, kad 3850,00 Lt gavo kasininkas, nėra buhalterės parašo, tačiau K. A. paaiškino, kad pasirašė šį kasos pajamų orderį per klaidą, bet iš tiesų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilinį keltuvą sumoje 3850 Lt kaltinamasis L. A. kasininkams, t.y. nei jam, nei komercijos direktorei A. B., neperdavė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos A. B. parodymai bei rašytiniai įrodymai - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas kaltinamajam L. A. raginant jį padengti įsiskolinimą (1 t. b.l. 17), kaltinamojo parašas ant antrinės apskaitos pajamų žiniaraščio už 2011 05 01-31 laikotarpį, kur 6-oje eilutėje aprašyta 4850 (Lt) skola už „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“(1t. b.l. 93), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis buvo pripažinęs savo įsiskolinimą 2011 m. gegužės 16 d. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sumoje 4850 Lt už paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumas. Nors 2011-05-17 kasos pajamų orderyje serija KAR Nr. 00002403 dėl 3850 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-05-13 pinigų priėmimo kvite serija SPB Nr. 4330576 įrašyta ne kaltinamojo L. A., o vadybininko V. L. pavardė, tačiau kaltinamojo L. A., liudytojų L. L. ir D. G. parodymais bei asmens atpažinimo protokolu (1 t. b.l. 157-160) nustatyta, kad automobilinį keltuvą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-05-13 pristatė ir pinigus už prekę iš D. G. priėmė kaltinamasis L. A..

Liudytojai V. K., I. S., G. S., V. B., T. A., V. A., J. N. parodė, kad 2011-05-31 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas prekes jiems pristatė kaltinamasis L. A., jie už prekes jam sumokėjo grynais, tačiau L. A. jiems neišrašė pinigų priėmimo kvitų paaiškindamas, kad kvitus pamiršo ir atveš juos kitą dieną, tačiau neatvežė. Tai patvirtina IĮ „(duomenys neskelbtini)“ klientų V. K., I. S., G. S., V. B.,T. A., V. A. ir J. N. pažymos dėl pinigų už gautas prekes sumokėjimo L. A. be kvito (1 t. b.l. 33-39) bei prekių sąskaitos faktūros (1t. b.l. 61-68), šie įrodymai vieni kitiems neprieštarauja, patvirtina kaltinamojo veikimo schemą.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka L. A. sulaikytas nebuvo, jam 2011-07-20 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b.l. 32-33). Kaltinamojo L. A. padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant baudą (LR BK 47 str.).

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 6371,80 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus aplankai Nr. 1 ir Nr. 2 su buhalterinių dokumentų kopijomis grąžintini IĮ „(duomenys neskelbtini)“, sąsiuvinis grąžintinas kaltinamajam L. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (dėl lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti 10 MGL (1300) Lt baudą;

LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (dėl lėšų iš G. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti 10 MGL (1300) Lt baudą;

LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (dėl lėšų iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“) ir paskirti 15 MGL (1950) Lt baudą;

LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (dėl lėšų iš G. S., J. N., T. K., V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A., T. A. (duomenys neskelbtini)) ir paskirti 20 MGL (2600) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 31 MGL (4030 Lt) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio perdavimo vykdymui, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš L. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 6371,80 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: aplankus Nr. 1 ir Nr. 2 su buhalterinių dokumentų kopijomis ir kasos juostą grąžinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“; sąsiuvinį grąžinti L. A..

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė