Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Laukienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl įvaikinimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. G. pateikė teismui patvirtinti jos pareiškimą, kuriuo ji sutinka leisti įvaikinti jos dukterį G. G., gim. 2014-04-18.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. G. pareiškė, kad nebesutinka su tuo, kad jos dukra būtų įvaikinta. Kodėl iš pradžių norėjo, kad jos dukra būtų įvaikinta, paaiškinti negali, nori, kad dukra augtų su ja.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja neturi tinkamų sąlygų auginti savo dukrą, nuo 2014-04-24 G. G. yra nustatyta laikinoji globa, mažametės globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Liudytoja O. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sesuo. Sesuo gyvena labai sunkiomis sąlygomis, neturi elektros, nėra kuo kūrenti gyvenamųjų patalpų, maisto taip pat nėra. Sesers sugyventinis smurtauja prieš Reginą, todėl seseriai ten gyventi nėra sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.212 str., nuostatomis, kai vaiką nori įsivaikinti, būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.

Kadangi motina R. G. atsisakė išduoti sutikimą įvaikinti savo dukrą G. G., gim. 2014-04-18, kurios tėvas gimimo liudijime neįrašytas, pareiškėjos prašymas patvirtinti sutikimą dėl nepilnametės dukters G. G., gim. 2014-04-18, įvaikinimo, netenkintinas, nes pati pareiškėja atsisako duoti sutikimą (LR CK 3. 212 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja neturi socialinių įgūdžių dėl to negali tinkamai rūpintis vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, pastoviai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog pareiškėjos ir dukters Girmantės pagal jos amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad nuolatinio vaiko globėjo Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų teikiama globa pareiškėjos dukrai, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jos motinos socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir motinos ryšiai dar nėra visiškai nutrūkę, teismas mano, jog netikslinga šiuo metu taikyti ir atitinkamą įstatyme nustatytą vaiko atskyrimo nuo motinos priemonę. Konkrečiu atveju labiau būtina siekti atkurti vaiko ryšius su motina. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku ir jį susigrąžinti. Motinos ir vaiko, kurie jau tam tikrą laiką yra apgyvendinti laikino globėjo įstaigose, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.212 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 488 str.,

nutaria:

pareiškėjos R. G. prašymo dėl nepilnametės dukters G. G., gim. 2014-04-18, įvaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.