- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- eI-3161-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01359-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI, Inspekcija) 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-357 neišdavė leidimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjai I. K. dirbti pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigose (toliau – ir Įsakymas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašo: panaikinti VMI 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-357 neišduoti leidimo pareiškėjai dirbti pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) direktorės pareigose; įpareigoti atsakovę jos prašymą išnagrinėti iš naujo.
2.1. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 12 d. Inspekcijos viršininkei pateikė prašymą „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“. Viršininkė pavedė VMI valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija) išnagrinėti pateiktą prašymą. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė siūlymą neišduoti leidimo Pareiškėjai dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje direktorės pareigose. Remiantis minėtu siūlymu, atsakovė Įsakymu jos prašymo netenkino.
2.2. Nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Pareiškėjos skundą tenkino iš dalies t. y. panaikino VMI 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. P-409 neišduoti leidimo pareiškėjai dirbti pagal darbo sutartį UAB „Vytenio investicijos“ direktorės pareigose bei įpareigojo VMI Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 12 d. pateiktą prašymą iš naujo, konstatuodamas, kad savaime pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų išvardijimas negali būti laikomas pagrindžiančiu atsakovės išvadą neišduoti leidimo dirbti kitą darbą, Komisija turėjo individualizuoti, kokių konkrečių funkcijų atlikimas kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2.3. VMI Komisija, vykdydama įsiteisėjusį sprendimą, išnagrinėjo Pareiškėjos pateiktą prašymą ir surašė išvadą (pasiūlymą), kurios pagrindu VMI 2019 m. kovo 20 d. įsakymu neišdavė Pareiškėjai leidimo dirbti kitą darbą, konstatuodama, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, VMI nuostatų, patvirtintų finansų ministro 1997 m liepos 29 d. Įsakymu Nr. 110 „Dėl VMI nuostatų patvirtinimo“ 18.11 papunkčiu, atsižvelgdama į Pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, VMI Komisijos 2019 m. kovo 20 d. pasiūlymą bei į tai, kad darbas UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) gali trukdyti Pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.
2.4. Pareiškėja teigimu, Įsakymas neteisėtas, nepagrįstas, diskriminuojantis, priimtas Komisijos, viršijusios savo įgaliojimus sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo pagrindu. Komisijos išvada dėl informacijos panaudojimo nėra pagrįsta, ji daroma remiantis prielaidomis, hipotetinių situacijų kūrimu ir spėjimu, kas galėtų būti. Pareiškėja tiek Komisijos posėdžio metu, tiek pateikdama atsakymus į klausimus ne kartą akcentavo, kad ji yra 100 proc. Bendrovės akcininkė, kad pagrindinė įmonės veikla yra sezoninių pramogų teikimas fiziniams asmenims (ne juridiniams asmenims), bendrovė nedalyvauja jokiose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau Komisija šių aplinkybių nenagrinėjo, ir nepasisakė, ar Pareiškėjos buvimas vienintele akcininke (pagal galiojančius teisės aktus valstybės tarnautojas gali būti AB, UAB akcininku ar dalininku) nesudaro pagrindo toms pačioms „tariamoms“ situacijoms Pareiškėjos darbe susidaryti. Akivaizdu, kad Pareiškėjai ir nedirbant bendrovės direktore, tačiau būnant bendrovės vienintele, 100 akcininke, darbe gali susidaryti tos pačios hipotetinės situacijos, kurias įvardijo Komisija.
2.5. Nesutinka su padaryta išvada, kad Pareiškėja disponuoja ir galėtų panaudoti privatiems poreikiams (informacija apie juridinių asmenų akcininkus, vadovus, darbuotojus, įstatinio kapitalo dydį, veiklos vykdymo vietas, mokesčių pažeidimų aprašymus, apyvartas, notarinių sandorių duomenis, pelno deklaracijos išlaidų rodiklius, gautas paskolas, nepriemokų ir permokų dydžius, taip pat turi prieigą prie įvairių mokesčių deklaracijų, su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių apyskaitų, ataskaitų, duomenų ir kitų dokumentų duomenų ir kt.) esant poreikiui Pareiškėja nepažeisdama įstatymų galėtų gauti iš Registrų centro, nes dalis Inspekcijos nurodomų duomenų yra viešai prieinami bet kokiam Lietuvos piliečiui: informacija apie juridinių asmenų akcininkus, vadovus, įstatinio kapitalo dydį, veiklos vykdymo vietas, finansines ataskaitas, apie mokesčių mokėtojų nepriemokų dydžius dar nuo 2014 metų viešai skelbia pati Inspekcija savo internetinėje svetainėje www.vmi.lt.
2.6. Pareiškėjai nesuvokiama kokį konkurencinį pranašumą galimai gali įgyti bendrovė, kurioje ji siekia dirbti, kitų toje pačioje srityje veikiančių bendrovių, kaip mokesčių mokėtojų, atžvilgiu. Konkurencinio pranašumo neįgausi susipažinęs su finansinėse ataskaitose patektais skaičiais. Pareiškėja niekada neturėjo prisijungimo prie notarinių sandorių (Komisijos išvados 4 psl. „notarinių sandorių duomenis“), kuriuos savo išvadoje nurodo Komisija, tai patvirtina Komisijai pateiktas 2018 m. liepos 2 d. Vidaus saugumo skyriaus raštas Nr. (14.31-20) 109-240, kuriame aiškiai nurodoma, prie kokių duomenų bazių Pareiškėja gali jungtis. Taigi, Komisijos išvada ne tik, kad nėra paremta teisės normomis, tačiau joje pateikiama ir neteisinga informacija.
2.7. Pareiškėjos nuomone nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo ir pateisinimo nevienodai traktuoti skyriaus vedėjo, vyriausiojo specialisto, patarėjo ar departamento direktoriaus pateiktą prašymą dėl leidimo dirbti kitą dabą. Tačiau šiuo atveju Institucijoje egzistuoja dvigubi standartai išduodant leidimus dirbti kitą darbą. Atsižvelgiant į Komisijos išvadoje daromus išvedžiojimus galima teigti, kad iš esmės ne vienas VMI tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme yra nors viena funkcija susijusi su mokesčių mokėtojo kontrole (nesvarbu, ar jis tik tikrina juridinio asmens pateiktus duomenis, ar priima mokesčių mokėtojų prašymus, ar konsultuoja mokesčių mokėtojus telefonu) negalėtų gauti leidimo dirbti kitą darbą bet kokioje bendrovėje.
2.8. Teigia, kad Komisijos išvadoje nėra nurodomi teisiniai argumentai, kurie patvirtintų, kad Pareiškėjai einant Bendrovės direktorės pareigas iš tikrųjų trukdytų jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituotų VMI autoritetą ir sukeltų interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Komisijos išvados, kaip ir 2019 m. kovo 7 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rašte Nr. S-943-(2.5) nurodoma, vertinamos hipotetinės aplinkybės.
2.9. Pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
2.10. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Inspekcija su pateiktu skundu nesutinka ir pašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Komisija, vykdydama teismo sprendimą, išnagrinėjo Pareiškėjos prašymą iš naujo: atitinkamai suorganizavo posėdį, į kurį pakvietė Pareiškėją bei jos tiesioginę vadovę bei pateikė klausimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti visas su prašymu, Pareiškėjos atliekamomis funkcijomis ir pageidaujamu dirbti darbu susijusias aplinkybes.
3.1. Komisija savo posėdyje, įvertinusi teismo sprendimą, pareigybės aprašymą, skyriaus vedėjos įgaliojimus, VTEK išvadą, išklausiusi Pareiškėją, jos tiesioginę vadovę, padarė išvadą, kad Pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Komisija vertindama Pareiškėjos prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-985 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Komisija, analizuodama Pareiškėjos prašymą ir visus susijusius dokumentus, vertino, ar kitas darbas nesukels privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarys prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos valstybės tarnybos autoriteto, nekliudys valstybės tarnautojai tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nebus susijęs su darbu tokioje bendrovėje, kurios atžvilgiu Pareiškėja turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jos veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus bendrovės atžvilgiu, nebus kitų aplinkybių, dėl kurių Pareiškėja negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
3.2. Pažymi, kad Komisija analizuodama Pareiškėjos prašymą ir visus su juo susijusius Komisijoje gautus dokumentus, nustatė, jog Pareiškėja eina VMI Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos pareigas ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-137 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (toliau – įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo Nr. V-137) Pareiškėja pasirašo: sprendimus dėl kontrolės veiksmo atidėjimo, mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumu pašalinimo termino pratęsimo (1.2.2.6 papunktis); dokumentų ar kitos informacijos, reikalingos kontrolės veiksmui atlikti, pateikimo termino pratęsimo, taip pat įvairaus pobūdžio lydraščius (pvz., mokesčių mokėtojams siunčiamų mokesčių administratoriaus nurodymų lydraščius ir sprendimus dėl mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (1.2.2.3 papunktis); mokesčių mokėtojams siunčiamų mokestinių patikrinimų pavedimų ir jų priedų, mokestinio tyrimo užduočių ir jų priedų lydraščius (1.2.2.7 papunktis); mokesčių mokėtojams siunčiamų patikrinimo aktų, sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo, patikrinimo pažymų, pranešimų apie atliktus mokestinius tyrimus, operatyvių patikrinimų pažymų, priešpriešinės informacijos surinkimo pažymų lydraščius (1.2.2.8 papunktis)).
3.3. Komisija savo pasiūlyme padarė išvadą, kad ne tik Pareiškėjos funkcijos pagal jos pareigybės aprašymą yra susijusios su galima bendrovės kontrole ir atitinkamu sprendimų priėmimu dėl bendrovės ar jos kontrahentų, tai taip pat lemia, kad kitas darbas Pareiškėjai kliudytų ir tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes poreikis nušalinti Pareiškėją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimu tikrintinu bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis, o tai reikštų, jog Pareiškėja išvis nebegalėtų tinkamai vykdyti jos pareigybės aprašyme nurodytų pagrindinių funkcijų ir tuo pačiu tinkamai vadovauti savo skyriaus darbui. Pažymėjo, jog pradedant ūkio subjekto patikrinimą galimi tikrintini kontrahentai – nėra žinomi ir gali paaiškėti tik tikrinimo metu. Taigi tikrinimo metu galima situacija, kad Pareiškėjos vadovaujamo skyriaus valstybės tarnautojui atliekant atitinkamo vieno ūkio subjekto patikrinimą, atsiras poreikis tikrinti jo kontrahentą — bendrovę, kurioje pageidauja dirbi Pareiškėja.
3.4. VMI nuomone, Komisija savo išvadoje aiškiai ir išsamiai išdėstė, kuo vadovaujantis Pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Tai yra, Komisijos išvadoje remtasi VTĮ 18 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių analize, taip pat remtasi Valstybės tarnybos įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Kartu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-985 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyta galimybė kreiptis į VTEK, pasiremta iš jos gauta rekomendacija pateikiant analizę dėl galimo kilti viešųjų ir privačių interesų konflikto Pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį. Pažymėjo, kad Komisijos išvadoje pateikta, kokiais konkrečiais atvejais Pareiškėja gali panaudoti jai suteiktus prisijungimus prie informacinių sistemų ir taikomųjų programinių įrangų privačių interesų tenkinimui, atsižvelgiant į skyriaus veiklos ir kitų su mokesčių mokėtojų kontrole susijusių administracijos padalinių specifiką, išvadoje paaiškinta, kodėl Pareiškėjai atitinkamais atvejais nusišalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo neužtikrintų galimybės išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir kodėl poreikis nušalinti valstybės tarnautoją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis. Komisijos išvadoje išsamiai pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Konstitucinio Teismo praktika, kuri patvirtina išvadoje išdėstytus argumentus dėl leidimo dirbti kitą darbą neišdavimo. Todėl Komisijos išvada su pateiktu siūlymu, kurios pagrindu priimtas ginčo įsakymas, yra pagrįsta ir motyvuota bei atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
3.5. Teismo posėdyje VMI atstovės prašė Pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai neišduotas leidimas dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje direktorės pareigose, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino VMI 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą, kuriuo Pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas dirbti pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, įpareigojo VMI Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 12 d. pateiktą prašymą iš naujo, konstatuodamas, kad savaime pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų išvardijimas negali būti laikomas pagrindžiančiu atsakovės išvadą neišduoti leidimo dirbti kitą darbą, Komisija turėjo individualizuoti, kokių konkrečių funkcijų atlikimas kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
6. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas įsakymas neteisėtas, nepagrįstas, diskriminuojantis, priimtas Komisijos, viršijusios savo įgaliojimus sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo pagrindu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, pažeidžiant jos teisėtus interesus dirbti kitą darbą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas negali sutikti su Pareiškėjos teiginiais, palaiko VMI pozicija, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje numatytus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams; valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. Pagal VTĮ 18 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad joje nurodytų išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti dirbti kitą darbą) sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertintinos individualiai kiekvienai konkrečiai situacijai, kai valstybės tarnautojo prašoma išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Taip pat pažymėtina, kad šioje normoje įvardintos (atskleistos) tokio leidimo išdavimo sąlygos (nesukėlimas viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarymas prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskreditavimas valstybės tarnybos autoriteto, nekliudymas asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) suformuluotos hipotetiškai. O tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl aptariamos teisės normos taikymo nurodytų sąlygų nustatymo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitame darbe“ yra požymiai, atitinkantys minėtas sąlygas, ar šie požymiai gali būti vertinami kaip atsitiktiniai (t. y. gali atsirasti situacijose, iš esmės nebūdingose atliekant „kitą darbą“), ar jie turi sisteminį pobūdį (t. y. gali atsirasti periodiškai dėl „kito darbo“ specifikos) (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-185/2008, Nr. A438-914/2009, Nr. A662-108/2011).
8.2. Todėl taikydama nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus šioje byloje nagrinėjamajai situacijai, teismas pažymi, kad VMI yra speciali valstybės institucija – viešojo administravimo biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis įgyvendinti mokesčių administravimo politiką mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo rizikos nustatymo ir atrankos kontrolės veiksmams srityse. VMI savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nešališkumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais. Šie principai įgyvendinami per kiekvieno konkretaus valstybės tarnautojo atliekamas tarnybines pareigas. Visuomenės požiūriu, bet kokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas abejonėms dėl valstybės tarnybos principų pažeidimo, egzistavimas, gali diskredituoti valstybės tarnybos autoritetą.
8.5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad Komisija savo pasiūlyme aiškiai ir išsamiai išdėstė, kuo vadovaujantis Pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Komisijos pasiūlyme įstaigos vadovui buvo vertinamos visos aplinkybės, t. y. Pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės paaiškinimai, skyriaus, kuriam vadovauja Pareiškėja nuostatai, pareigybės aprašymas, Bendrovės vykdoma veikla, įvertinta VTEK išvada, kurioje atkreiptas dėmesys dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimo Pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį. Komisijos pasiūlyme išanalizuoti konkretūs Pareiškėjai suteikti įgaliojimai, atsižvelgus į skyriaus veiklos pobūdį, funkcijas, kurių atlikimas parodo, kad Pareiškėja dalyvauja kontroles veiksmų vykdyme atliekant mokesčių mokėtojų patikrinimus ir tyrimus. Komisija konstatavo, kad Pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų priėmimą mokesčių mokėtojams. Šiame pasiūlyme aiškiai išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais Pareiškėja gali panaudoti jai suteiktus prisijungimus prie informacinių sistemų ir taikomųjų programinių įrangų privačių interesų tenkinimui, atsižvelgus į skyriaus veiklos ir kitų su mokesčių mokėtojų kontrole susijusių administracijos padalinių specifiką, paaiškinta, kodėl Pareiškėjai atitinkamais atvejais nusišalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo neužtikrintų galimybės išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir kodėl poreikis nušalinti valstybės tarnautoją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis. Pasiūlyme aiškiai konstatuota Pareiškėjos darbo veiklos specifika, kuri sąlygoja galimą institucijos ir valstybės tarnybos vardo diskreditavimą, jeigu būtų išduotas leidimas Pareiškėjai dirbti kitą darbą. Komisijos pasiūlyme išsamiai pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, kuri patvirtina pasiūlyme išdėstytus argumentus dėl leidimo dirbti kitą darbą neišdavimo.
8.6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. S-943(2.5) VMI viršininkei išdėstė savo nuomonę, kad nagrinėtinu atveju susidaro regimybė, jog Pareiškėjai einant pareigas valstybinėje tarnyboje ir papildomai dirbant akcinėje bendrovėje, kurios veiklą tikrina ir kontroliuoja VMI, galėtų kilti nuolatinis interesų konfliktas bei atsirastų galimybė asmeninei veiklai naudotis tarnybiniais įgaliojimais bei viešai neskelbiama VMI bazėse esančia informacija. Taip pat pažymėjo, jog, jei valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklos pobūdis, darbas ar funkcijos jam kelia nuolatinį interesų konfliktą ir šis konfliktas jau negali būti išsprendžiamas nušalinant jį nuo interesų konfliktą keliančių užduočių, rekomenduotina svarstyti darbuotojo galimybę dirbti darbą, keliantį jam interesų konfliktą ar spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į kitas pareigas ar kitaip iš esmės panaikinti jam interesų konfliktą keliančias priežastis.
8.7. Taigi teismas įvertinęs situaciją, kurioje Pareiškėjai (valstybės tarnautojai) neišduotas leidimas dirbti kitą darbą dėl jos funkcijų, kurios pagal pareigybės aprašymą buvo susijusios su pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų kontrole, o Bendrovė, kurioje Pareiškėja siekia įsidarbinti, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra registruota tos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos teritorijoje, kurioje Pareiškėja dirba. Todėl jos, kaip valstybės tarnautojos, pareigos yra (arba gali būti) susijusios su minėtos Bendrovės kontrole, veiklos priežiūra ar kokių nors kitų sprendimų dėl Bendrovės priėmimu, kas lemia, kad Pareiškėjos darbas šioje Bendrovėje kliudytų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tai aiškiai susiję su institucijos pasitikėjimu. Taigi šiuo atveju Pareiškėjai išdavus leidimą dirbti kitą darbą, VMI, kaip mokesčių administratorius sudarytų sąlygas galimam VTĮ ir MAĮ įtvirtintų principų nesilaikymui, sudarytų prielaidas galimam valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniams tikslams. Todėl išdavus leidimą Pareiškėjai dirbti kitą darbą, atsižvelgus į jos vykdomas funkcijas, galimai būtų diskredituotas ir pačios institucijos, kaip vykdančios mokesčių mokėtojų kontrolę, vardas bei valstybės tarnybos autoritetas, nes VMI veikla susijusi su nuolatine mokesčių mokėtojų kontrole ir skaidrumo mokesčių sistemoje užtikrinimu.
8.8. Taigi VMI Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija turėjo pagrindą nuspręsti, kad leidimas dirbti kitą darbą Pareiškėjai kaip VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjai kliudys tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Todėl vadovaujantis šia komisijos išvada VMI viršininkė 2019 m. kovo 20 d. įsakymu pagrįstai Pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą dirbti pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigose, nes Pareiškėjos, kaip VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos darbas pagal darbo sutartį bendrovėje gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams, trukdyti jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituoti VMI autoritetą ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Pažymėtina, kad Pareiškėja Kontrolės departamente užima atsakingas vadovaujančias pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo kontrole, turi valdingus įgaliojimus ir kontroliuoja, prižiūri įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, priima jų atžvilgiu sprendimus, bendrovė bei jos kontrahentai bet kada gali būti priskirti prie skyriaus tikrintinų mokesčių mokėtojų.
9. Pareiškėjos teigimu, VMI išdavė leidimus dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis kitiems VMI valstybės tarnautojams, nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo ir pateisinimo nevienodai traktuoti skyriaus vedėjo, vyriausiojo specialisto, patarėjo ar departamento direktoriaus pateiktą prašymą dėl leidimo dirbti kitą dabą ir nurodo, kad šiuo atveju VMI egzistuoja dvigubi standartai išduodant leidimus dirbti kitą darbą.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas negali sutikti su šiais teiginiais, nes kiekvienas atvejis yra individualus, todėl institucija, atsižvelgdama į konkretaus valstybės tarnautojo funkcijas, visą surinktą informaciją privalo įvertinti, ar konkretus darbas negali sukelti (nesukelia), nesudarys prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje likimui, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimui, asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Pareiškėjos, kaip VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos darbas pagal darbo sutartį bendrovėje (duomenys neskelbtini) gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams, trukdyti jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituoti VMI autoritetą ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.
9.2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais būtų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų.
9.3. Todėl šiuo atveju Komisija, pasiūlymu dėl leidimo neišdavimo Pareiškėjai, būtent ir vertino visas aplinkybes bei gautą informaciją, vadovavosi teisės aktais, vertino ir tai, ar nėra prielaidų, kurių pagrindu valstybės tarnyba būtų panaudota asmeniniais interesais ir objektyviai pateikė atitinkamą siūlymą VMI viršininkei dėl Pareiškėjos pateikto prašymo. Teismo posėdyje VMI atstovės paaiškino, kad VMI neegzistuoja dvigubi standartai išduodant leidimus dirbti kitą darbą. Pareiškėjos minėti atvejai neatitinka tikrovės, nes minėtoms darbuotojoms leidimai dirbti išduoti, esant joms vaiko priežiūros atostogose, kai jos neatliko tiesioginių pareigų institucijoje.
10. Pažymėtina, kad LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo Įsakymo ir Komisijos pasiūlymo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
11. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-357, todėl jis paliekamas nepakeistas, Pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.