Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs; nedirbantis, registruotas užregistruotas užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai gailisi. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Pripažįsta, kad 2024 m. birželio 25 d., būdamas namuose dienos metu jis išgėrė apytiksliai 3 po 1 litro talpos 5 laipsnių stiprumo alaus. Jis susiginčijo su savo sutuoktine, dėl to apie 14 val., jam nuosavybės teise priklausančiu Honda CR-V, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą jis išvažiavo pas savo draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kur kartu su draugu per pusę išgėrė vieną 0,7 l talpos degtinės butelį. Pabuvęs su draugu apie 17-17:30 val. savo automobiliu Honda CR-V jis išvyko namų link. Važiuodamas namo jis galimai nepasirinko saugaus greičio, nors jam atrodė, kad važiavo negreitai, kelio vingyje jis nesuvaldė Honda automobilio, ko pasekoje jis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Jis išlipo iš automobilio, nes nepavyko iš griovio išvažiuoti, todėl jis nusprendė eiti namų link. Jam einant namų link prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Policijos pareigūnams jis prisipažino, kad jis vairavo Honda automobilį. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, buvo nustatytas girtumas, alkotesterio parodymų jis tiksliai nepamena. Jis žino, kad transporto priemonę vairuoti neblaiviam yra draudžiama. Tačiau jam būnant namuose žmona jį išvedė iš kantrybės, dėl to būdamas afekto būsenoje jis sėdo už automobilio Honda vairo ir išvažiavo. Nuo jo iki draugo namų yra maždaug 1 km., atstumas. Jis galėjo nueiti pėsčiomis, bet kaip ir minėjo jis buvo labai suirzęs ir apie tai nepagalvojo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi. Anksčiau jis neteistas, administracinių galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu yra nedirbantis, dėl to pagal galimybes prašė baudos jam neskirti, kadangi šeimoje jis augina 3 mažamečius vaikus, sutuoktinė taip pat nedirbanti, ji yra namų šeimininkė, dėl to šiuo metu jų finansinė padėtis yra sunki ir paskirta bauda dar labiau ją apsunkintų. Vairuotojo pažymėjimo šiai dienai jis pateikti negali, kadangi jį yra palikęs namuose, įsipareigojo vairuotojo pažymėjimą atvežti kitą dieną tyrėjai. Jis sutinka su minėtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, bet prašė pagal galimybes jam skirti trumpesnį vairuotojo teisių atėmimo terminą iki 2 metų, kadangi jų šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, jis gyvena užmiestyje ir yra vienintelis vairuotojas jų šeimoje, kadangi jo žmona N. R. automobilio nevairuoja. Jis prašė į tai atsižvelgti dėl jo šeimos gėrovės. Žmona yra nedirbanti, šiuo metu gyvena iš vaikų pašalpų, kuriuos sudaro apytiksliai 400 eurų. Paskirta bauda apsunkintu jų ir taip sunkia finansinę šeimos situacija. Jeigu ir jam paskirtu bauda, negalėtų juos tiesiog apmokėti. Sutiktų, kad vietoj baudos jam skirtu areštą su atidėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VŠĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio HONDA CR-V, kaina Lietuvoje yra 3 670 eurų.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog V. P. 2024 m. birželio 25 d., apie 17:23 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Honda valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, alkotesterio duomenimis, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktais, įvykio apžiūros protokolais, vaizdo įrašais. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. V. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, turi šeimą, augina mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, gyvena iš vaikų pašalpų. Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo prašymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus areštą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. yra faktinis automobilio HONDA CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, šis automobilis iš V. P. konfiskuotinas.

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. P. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.43 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais V. P. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju V. P. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog V. P., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – 2 metai yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 12 d.

VII. Kiti klausimai

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. P. į automobilį HONDA CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. (V. P.) skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. P. (V. P.) paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti keturiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo gyvenamosios vietos, pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei paskirti įpareigojimus:

- visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

- uždrausti visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. P. (V. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį HONDA CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. P. (V. P.) į automobilį HONDA CR-V valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

V. P. (V. P.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.