Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. (toliau – pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas R. A. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas 2014 m. gruodžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. pagal ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu R. A. už pažeidimų, numatytų ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d., padarymą buvo paskirta 2000 Lt bauda su gautų iš neteisėtos veiklos pajamų – 1500 Lt konfiskavimu.

R. A. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini), privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) eksperimentinės-mokamosios miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. A., R. A. organizavo ir vykdė medžių iškirtimo ir išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miškų ūkio paskirties žemėje. Nukirstų medžių bendras tūris yra 84,6 m3. Medienos vietoje nerasta. Šiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 ir 6 d., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 ir 8 p., Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 ir 11 p. reikalavimus

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė R. A. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo, nustatęs, jog nutarimas teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismas nustatė, jog ATPK 301 str. nustato, jog teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagristu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į šią įstatymo normą. Teismas į bylos faktines aplinkybes neįsigilino, bylos išsamiai neišnagrinėjo, t. y., kad 8,80 ha žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), o būtent iš jo yra 1,50 ha miško, tačiau iš šio miško ploto, 2014 m. pavasarį, miškas nebuvo pjaunamas. Buvo šalinami iš žemės ūkio paskirties jauni medeliai (savaiminukai - patys savaime užsisėję). Šias aplinkybes patvirtino ir pats Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Be to, kaip R. A. posėdžio metu ir sakė, kad jo mama 2004 metais dar laikė gyvulius (karves), kur šalia šio miško ganydavo, rišdavo karves, pjaudavo žolę. Tačiau nuo 2005 m. gyvulių jau niekas nelaikė, tad ir žemė, esanti prie miško, pradėjo savaime užsisėdinėti medeliais. Atsižvelgiant į tai, teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas neatsižvelgė į šias faktines bylos aplinkybes, kurios įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimais.

Skunde nurodoma, kad nėra būtinų sąlygų administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi nėra tariamo pažeidimo objekto. Valstybinės miškų tarnybos 2014-12-22 nutarime nurodyta, kad R. A. organizavo ir vykdė medžių pjovimo ir išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miškų ūkio paskirties žemėje. Pažymima, kad tas žemės plotas yra ne miškų ūkio paskirties žemė, bet žemės ūkio paskirties žemė, kur šias aplinkybes įrodo Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-12-28 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono valdybos 1994-03-31 d. potvarkis (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“, bei Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2004-09-17 parengtas žemės sklypo planas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo numeris plane - (duomenys neskelbtini). Apelianto mamai grąžintos žemės ūkio paskirties žemėje niekada nebuvo keičiamas pats plotas ir jo paskirtis (statusas). O ATPK 62¹ str. bei 62² str. normose nustatyta administracinė atsakomybė dėl savavališkai iškirstų medžių miško žemėje.

Skunde taip pat nurodoma, kad nėra būtinosios sąlygos administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi nėra tariamo pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. 2014-12-22 nutarimo nenustatytas (nenurodytas) neigiamas poveikis aplinkai (kokios pasekmės, padariniai); nenustatytas veikos padarymo būdas, priemonės, laikas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nepagrįstai nutarė, jog tariamo pažeidimo objektyvioji pusė yra nustatyta.

Skundo autoriaus teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiaiškino visų faktinių aplinkybių, tuo pagrindu šį nutarimą priėmė šališkai, neobjektyviai ir formaliai. Konstatuotina, kad Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. P. reikšmingų šiai bylai aplinkybių nenustatinėjo, priimdamas nutarimą nesivadovavo įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, o būtent, kad tokiems atliktiems pareiškėjo kirtimams leidimo nereikia. Todėl R. A. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties. Priimant 2015-04-17 nutarimą teismas nesilaikė visapusiškumo ir objektyvumo principų. Tiek teismo 2015-04-17, tiek Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014-12-22 nutarimai, grindžiami prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Visos prielaidos, spėjimai yra aiškinamos pažeidėjo naudai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Z. atsiliepime prašo, palikti Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį nepakeistą.

Apeliacinis R. A. skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. A. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Apylinkės teismas patikrino byloje surinktus duomenis, savo išvadas grindė byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. A. padarė jam inkriminuotus pirmiau nurodytus teisės pažeidimus, o apeliaciniame skunde dar kartą pakartojama versija, kad jis iškirto medžius ne miško žemėje, o žemės ūkio paskirties žemėje yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl vertinama tik kaip apelianto bandymas išvengti atsakomybės. Vien tai, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados netenkina apelianto norų bei jo interesų, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas, o priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jokių konkrečių duomenų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, byloje nėra, jų nenurodo ir apeliantas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. A. kaltė, padarius ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, veikos kvalifikuotos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties bei Institucijos nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo.

ATPK 62¹ str. 2 d. inter alia numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų. Pagal ATPK 62² str. 2 d., savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų.

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d. numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.6 p.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. A. tiek pirminio paaiškinimo metu, tiek nagrinėjant jo skundą Kauno apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde neginčija, jog jis organizavo medžių iškirtimą, tačiau nurodo, jog ne iš miško ploto buvo šalinami jauni medeliai, o iš žemės ūkio paskirties žemės, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – objekto. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, o iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas išsamiai ir teisingai paneigė šiuos R. A. argumentus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta natūra 8,80 ha, iš šio ploto 1,50 ha mišku apaugusi žemė. Šie duomenys registruoti ir Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 1994-03-31). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemė (1,4 ha plotas), kurioje buvo iškirsti žali medžiai (15 metų amžiaus pušys), priskirta miško žemei. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos).

Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą - objektą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. nuostatomis, kad Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose (15 str. 1 d.); kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika (15 str. 2 d.); Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 34-40 p.

Apelianto teiginiai, jog nėra administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių, nes nenustatyti padariniai, veikos padarymo būdas ir priemonės, laikas yra atmetami, kaip nepagrįsti. Objektyviosios pusės elementai Institucijos nutarime nurodyti tinkamai, taip pat pakartotinai aptarti skundžiamojoje nutartyje, byloje taip pat yra pateikti išsamūs duomenys apie pažeidimų aplinkybes. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo matyti, jog jame yra nurodyta, kad 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje padarytas pažeidimas R. A. organizavus ir vykdžius medžių pjovimo bei išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miško ūkio paskirties žemėje, nukirstų medžių bendras tūris – 84,6 m³, iš šios veiklos R. A. gavo 1500 Lt pajamų. Byloje nustatyta, kad padaryta žala aplinkai yra 3384 Lt, ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. A.. kaltė dėl ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. nustatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, minėtų pažeidimų tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai nustatyti tinkamai.

Apygardos teismo vertinimu faktinės pažeidimų aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl R. A. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo sutikti su skundo argumentais ir tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti R. A. skundą apygardos teismas neturi pagrindo, todėl jis netenkinamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.