Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-221-280/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-11
Bylos Nr.
2A-221-280/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Ieškovas
E. B.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-221-280/2008

teisėja Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija(S)

121.15; 121.21;129.19.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Margaritos Dzelzienės, teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja)

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. Žilinskui, atsakovės atstovei adv. A.Petronytei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės Nijolės Jutkienės apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-754/2008 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams antstolei Nijolei Jutkienei, D. S., tretysis asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas dėl turto iš varžytynių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.78 str., 1.80 str. 1 d., 2 d., 6.227 str., 6.419 str. ir CPK 602 str., 626 str.4 p., 675 str. 2 d., 678 str. 1d.12 p., 681 str. ieškiniu prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.92-1145, 2006-10-24 negaliojančiu; panaikinti buto, esančio, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Valstybės įmonės registrų centre atsakovo D. S. vardu bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2007-02-05 jis gavo iš Anykščių rajono apylinkės teismo pranešimą apie tai, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr.2-197-266/2007 dėl pažeistų teisių, kadangi jo butas yra parduotas iš varžytynių ir naujasis buto savininkas negali jame apsigyventi, nes jame gyvena ieškovas. Iš šio ieškinio jis sužinojo, kad 2006-10-24 antstolė atsakovė Nijolė Jutkienė varžytynėse, kurios įvyko Ukmergėje, Klaipėdos g.7b, varžytynių aktu Nr. 92-1145 pardavė jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 25300 Lt, nors jo turto arešto mastas buvo -7099,80 Lt. Pagal CPK 675 str. 2 d. antstolis negali areštuoti turto daugiau nei jo reikia ieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė areštavo turto tris kartus daugiau, nei priklauso išieškoti. Kad yra realizuojamas jo turtas iš varžytynių jam žinoma nebuvo, nes jis buvo areštuotas Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. l-4-754-2007 dėl įtarimo pagal BK 149 str., o paleistas iš kardomojo sulaikymo (suėmimo) tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo pakeista ši kardomoji priemonė į švelnesnę. Antstolis jam neišaiškino nei apskundimo jo veiksmų tvarkos nei terminų (pažeidė CPK 678 str. 1 d. 12 p. .Turto (buto) įkainavime jis nedalyvavo ir jo nuomonės apie turto kainą antstolis nesiteiravo, kuo antstolis pažeidė CPK 681 str. reikalavimus. Ieškovui nebuvo pranešta apie turto pardavimą iš varžytynių, kas privaloma pagal CPK 706 str.3 d. Jis neturėjo galimybės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kaip nustato CPK 704 straipsnis. Iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. l-4-754-2007, kuri yra Anykščių apylinkės teisme, 2006-06-20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros sprendimu jo butui yra uždėtas turto areštas, dėl ko antstolė Nijolė Jutkienė šio turto negalėjo realizuoti iš varžytynių. Vadovaujantis CPK 626 str. 4 p. ir LR Teisingumo ministro įsakymo Nr.432, 2002-12-31,"Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" 39 str. vykdomoji byla turėjo būti privalomai sustabdyta. Dėl nurodytų aplinkybių ir vadovaujantis CK 1.78 str., 1.80 str. 1, 2 d. ir nurodytų CPK nuostatų, šis sandoris yra negaliojantis, o buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta aukciono būdu nesilaikant CK 6. 419 str., 2 d. reikalavimų, dėl ko varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, o jo pasekmėm taikytina restitucija. Nurodytas aplinkybes ir faktus jis įrodinėjo Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pažymėjimu apie turto arešto akto Nr. 1006001032 įregistravimą turto areštų registre, turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr.92-1145, 2006-10-24, VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjimu Nr.90/3252,2006-12-01, prašė teismo išreikalauti iš antstolės Nijolės Jutkienės vykdomąją bylą Nr.0092/06/01145, kitus įrodymus, apklausti liudytojus.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-03-13 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė pripažinti 2006 m. spalio 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 92-1145, patvirtintą Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo 2006 m. lapkričio 13 d. rezoliucija, negaliojančiu. Taikė dvišalę restituciją ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo D. S. vardu panaikino; priteisė iš atsakovės antstolės Nijolės Jutkienės D. S. 25300,00 Lt. Teismas priteisė iš antstolės Nijolės Jutkienės advokato pagalbos 144,00 Lt, už turto įvertinimą 1180,00 Lt ir 759 Lt žyminio mokesčio, viso 2083 Lt, į valstybės biudžetą.

Sprendime teismas nurodė, kad CPK 675 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nustatyta, kad 2006 05 04 atsakovės antstolės kontoroje iš išieškotojos S. Š. buvo gauti du vykdomieji raštai dėl 4000 Lt ir 200 Lt iš ieškovo išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr.92-3524/2003 dėl alimentų uždėtas areštas ieškovui priklausančiam 5625,00 Lt vertės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau šis žemės sklypas nerealizuotas, alimentų įsiskolinimas padengtas iš varžytinių pardavus tris kitus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausiusius žemės sklypus. Teismas padarė išvadą, kad antstolei nebuvo pagrindo uždėti areštą ir parduoti iš varžytinių ieškovui priklausantį butą, nes 4000 Lt ir 200 Lt įsiskolinimus buvo galima išieškoti iš varžytinių pardavus 2005 02 14 areštuotą 5625,00 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). CPK 675 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolė pažeidė šį įstatymo reikalavimą bei LR teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu Nr.lR-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p., nepagrįstai iš varžytinių pardavė turtą, kuriam baudžiamojoje byloje 2006 06 20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo uždėtas areštas (b.l. 6) ir be prokuroro ar teismo pavedimo bei dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos ir nepriėmus nuosprendžio ar nutarties, savo iniciatyva ir sprendimu šį turto arešto aktą 2006 11 13 išregistravo (b.l. 84). Baudžiamoji byla priimant nuosprendį išnagrinėta 2007 11 05. Teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimą, kad ji iki nagrinėjamos bylos iškėlimo nežinojo apie 2006 06 20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu uždėtą areštą ieškovo butui. Liudytojas J. B. parodė, kad prokurorui areštavus ieškovo butą, jis nuvyko ir apie tai pranešė antstolei bei prašė buto neparduoti, kol ieškovas suimtas. Atsakovė pripažino, kad po liudytojo pranešimo procesinius dokumentus ieškovui ji pradėjo siųsti į Lukiškių TIK. Be to, jau 2006 11 14 vykdomojoje byloje atsakovė turėjo Hipotekos skyriaus pažymėjimo kopiją, kad 2006 06 20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ieškovo butui uždėtas areštas 2006 11-13 antstolės Nijolės Jutkienės sprendimu išregistruotas (vykdomoji byla . 63-64).

CPK 634 str. 2 d. yra imperatyvi teisės norma, numatanti šalių teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimą. Antstolė, parduodama skolininko (ieškovo) nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių vykdymui bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau ieškovo (skolininko) atžvilgiu šios prievolės tinkamai neatliko. CPK 681 str. 3 d. numatyta skolininko ar išieškotojo teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto arešto bei areštuoto turto įkainojimo. Ieškovas neigia iš atsakovės gavęs arešto akto kopiją ir 2006 08 24 Lukiškių TIK pasirašęs pranešimą apie tai. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kad šie procesiniai dokumentai su išaiškinta jų apskundimo teise ir tvarka, buvo ieškovui įteikti kalėjimo administracijos darbuotojo nurodyta antstolio dokumentų gavimo data ir parašas (b.l. 75, vykd. b. 92-1145, b.l. 16). Iš šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovui būnant įkalinimo įstaigoje, buvo suvaržyta reali galimybė pasinaudoti CPK 681 str. 3 d. numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto arešto bei areštuoto turto įkainojimo. Prieštarauti dėl turto pardavimo iš varžytinių ar parduotino turto kainos ieškovas turėjo teisę ir gavęs pranešimą apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą. Be to, jis turėjo teisę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.), tačiau šia teise pasinaudoti ieškovas neturėjo galimybių, nes antstolė įstatymų nustatyta tvarka jam nepranešė apie varžytinių laiką ir vietą. Byloje nepateikta duomenų, kad apie ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą, kaip nustato CPK 706 straipsnis bei sprendimų vykdymo instrukcijos 16 p. nustatyta tvarka būtų paskelbta turto buvimo vietos, t.y. vietiniame Anykščių rajono laikraštyje. Nustatyta, kad toks skelbimas 2006 09 22 buvo išspausdintas tik antstolės darbo vietos laikraštyje "Ukmergė" (vykdomoji byla 92-1145, b.l. 17). Antstolė taip pat neįvykdė CPK 706 str. 2 d. nuostatos, kad, kai parduodamas nekilnojamasis turtas, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto, bei neįvykdė CPK LR CPK 706 str. 3 d. nuostatos, kad apie turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Byloje nustatyta, kad ieškovui nei asmeniškai pasirašytinai, nei registruotu laišku apie varžytinių laiką ir vietą pranešta nebuvo. Pranešimus ieškovui antstolė išsiuntė į Lukiškių TIK, iš suėmimo ieškovas paleistas 2006 09 27, neįteikus jam antstolės pranešimų. Ieškovo gyvenamosios vietos adresu antstolė pranešimų apie varžytinių laiką ir vietą nesiuntė, pati tai patvirtino teismo posėdžio metu. Nepaisant to, kad iš Lukiškių TIK negrįžo pranešimas apie tai, ar ieškovui pranešta apie varžytinių laiką ir vietą, nepaisant to, kad aukščiau išvardintos aplinkybės turėjo kelti abejonių dėl būsimų varžytinių teisėtumo, antstolė nepasinaudojo CPK 703 str. numatyta teise varžytines atšaukti. Lukiškių TIK administracijos pranešimą, kad ieškovui neįteiktas pranešimas apie varžytinių vietą ir laiką, antstolė gavo 2006 11 10, t.y. teisėjui dar nepatvirtinus turto pardavimo iš varžytinių akto, tačiau apie šias svarbias paaiškėjusias aplinkybes antstolė teisėjui nepranešė, turto pardavimo iš varžytinių aktas 2006 11 13 Ukmergės apylinkės teismo teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas. Teismas darė išvadą, kad nesilaikydama CPK 706 str. nuostatų, atsakovė iš esmės pažeidė ieškovo teises ir jo teisėtus interesus. Teismas kritiškai vertino atsakovo D. S. paaiškinimą, kad atvykęs apžiūrėti parduodamo buto, rado ieškovą ir pranešė jam apie varžytinių laiką ir vietą. Ieškovas neigia, kad atsakovas pranešė buto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą, teigia buvus pokalbį apie butų kainas aplamai, nurodė, kad atsakovas jo klausė, ar antstolė iš tiesų ketina parduoti jo butą iš varžytinių, ar jis be varžytinių padengs įsiskolinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rodo, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytinių kaina yra ypač svarbi sąlyga, varžytinėse ji negali būti nustatinėjama šalių susitarimu ar antstolio nuožiūra, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytinėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklausomai nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą. Byloje nustatyta, kad iš ieškovo išieškotina suma varžytinių metu buvo 4200 Lt, o iš varžytinių parduotas visas dviejų kambarių butas už 25 300,00 Lt, kurio reali rinkos kaina varžytinių metu buvo 62 000,00 Lt (b.1.117-137), t.y. parduotas daugiau nei 15 kartų didesnės vertės turtas, nei įsiskolinimo suma. Be to, butas parduotas pustrečio karto mažesne kaina, nei šio buto rinkos kaina. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 p. nustatyta, kad turto vertei nustatyti, kaip ekspertas, kviečiamas turto vertintojas, tačiau antstolė šios nuostatos nevykdė ir ieškovui priklausiusį dviejų kambarių butą įvertino neatsižvelgusi į nuo 2004 m. ženkliai pakilusias nekilnojamojo turto rinkos kainas. Teismas darė išvadą, kad iš varžytinių pardavus 15 kartų brangesnį turtą, nei išieškotina suma, bei pustrečio karto mažesne, nei rinkos kaina, iš esmės pažeisti vienos iš šalių, t.y. ieškovo, įstatymų saugomi interesai. Dėl nustatytų šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad vykdant ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Statybininkų g. 12-40, Anykščiuose, pardavimą iš varžytinių antstolė padarė imperatyvios proceso normos - CPK 634 str. 2 d. pažeidimą, o Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas 2006 m. lapkričio 13 d. be pagrindo 2006 m. spalio 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.92-1145 patvirtino, todėl šis aktas pripažintinas negaliojančiu.

Pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad turto įgijėjas atsakovas pripažino, jog nekilnojamojo turto pirkimas yra jo verslas. Teismo nuomone, jis nekilnojamąjį turtą varžytinėse yra pirkęs, todėl, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti, kad jo perkamo turto vertė neatitinka realios, pustrečio karto didesnės nei varžytinių, rinkos kainos. Teismas, tenkindamas ieškinį, atitinkamai nusprendė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 88 str. 1 d. 7 p., 96 str). Nurodė, kad iš atsakovės ieškovui už advokato pagalbą priteistina 144,00 Lt (b.l. 16), už turto įvertinimą 1180,00 Lt (b.l. 158), bei 759 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Šalies argumentai

Atsakovė antstolė Nijolė Jutkienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008 m. kovo mėn. 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl faktinių bylos aplinkybių:

Atsakovu šioje civilinėje byloje patraukta antstolė N.Jutkienė, 2006-05-03 gavusi iš S. Š., kuri į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta net ir trečiojo asmens teisėmis, vykdomąjį raštą Nr. 1-75-723 dėl 4000 Lt. skolos išieškojimo iš ieškovo E. B., vadovaudamasi CPK 657-660 str., o taip pat Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau — instrukcija), išsiuntė skolininkui (ieškovui) E. B. raginimą įvykdyti sprendimą geruoju registruotu laišku (b.1.2-3 vykdomoji byla Nr.92-1145-2006) Raginimas grįžo neįteiktas, todėl 2006-05-15 buvo surašytas turto arešto aktas (b.1.7-9 v/b Nr.92-1145-2006) ir jis buvo įregistruotas Arešto aktų registre (b.1.10-12 v/b Nr.92-1145-2006). Apie tai buvo paskelbta Anykščių rajone leidžiamame laikraštyje „Šilelis" (b.1.13 v/b Nr.92-1145-2006). Taigi, įstatymo nustatytomis priemonėmis antstolė N.Jutkienė tinkamai pranešė skolininkui (ieškovui) E. B. apie jo buto areštą, o sužinojusi, kad skolininkas yra suimtas iš laikomas Lukiškių TIK, papildomai apie tai pranešė ir pačiam skolininkui (b.1.15-16 v/b Nr.92-1145-2006), kartu išsiųsdama jam ir raginimą, ir turto arešto aktą (2006-08-17 lydraščio Nr.92-1145 priedai - 5 lapai).

Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, nes be jokio pagrindo laikė, kad skolininkui apie jo turto areštą išsiunčiant jam ir arešto aktą, kuriame buvo nurodyta areštuoto buto kaina (30000 Lt.), nebuvo tinkamai pranešta, nes vykdomojoje byloje nėra tokio dokumento gavimo su skolininko parašu atžymos (nors pats skolininkas neginčijo parašo, esančio vykdomojoje byloje (b.1.16 v/b Nr. 92-1145-2006 ). Negavusi jokio skolininko prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar sustabdymo, o taip pat negavusi jokio skolininko skundo dėl arešto turto vertės ar kitokių antstolės veiksmų atlikimo, antstolė N.Jutkienė visiškai pagrįstai ir teisėtai laikė, kad skolininkui yra tinkamai (per spaudą ir papildomai — per suėmimo įstaigos administraciją) pranešta apie atliekamus veiksmus vykdomojoje byloje pagal išieškotojos S. Š. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Apie 2006-10-24 buto varžytines antstolė N.Jutkienė taip pat paskelbė spaudoje tiek Ukmergės rajono leidžiamame laikraštyje „Ukmergė" (b.1.17 v/b Nr.92-1145-2006), tiek ir buto pardavimo vietos laikraštyje (pridedamas Anykščių rajone leidžiamo laikraščio „Šilelis" 13 puslapio su atitinkamo turinio skelbimu nuorašas). Paskelbus apie varžytines, antstolė N.Jutkienė gavo 2006-09-22 antstolės J. Blažienės patvarkymą Nr.86-1460 (b.1.18 v/b Nr.92-1145-2006) apie prisijungimą prie išieškojimo iš skolininko turto Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčio inspekcijos (toliau tekste — „Panevėžio apskrities VMI") naudai bendrai 221,38 Lt. sumai. Taip pat antstolės N.Jutkienės žinioje buvo ir dar viena vykdomoji byla pagal išieškotojos E. Š. pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą (prijungta vykdomoji byla Nr.92-3524-2003), tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir trečiųjų asmenų teisėmis į bylos nagrinėjimą neįtraukė nei E. Š., nei Panevėžio apskrities VMI, nei antstolės J. Blažienės, nors civilinėje byloje yra išreikalauti ir pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad antstolė N.Jutkienė savo kolegės patvarkymą įvykdė ir vykdomasis dokumentas po įvykdymo yra grąžintas išieškotojui.

2006-10-19 raštu Nr.92-1145 antstolė N.Jutkienė, laikydamasi įstatymo reikalavimų pranešė išieškotojoms bei skolininkui apie paskelbtas varžytines (b.1.19 v/b Nr.92-1145-2006), nurodžiusi ir parduodamo varžytinėse buto kainą. Apie tai, kad skolininkas yra paleistas į laisvę, antstolė N.Jutkienė sužinojo tik 2006-11-10 .gavusi 2006-11-08 Lukiškių TIK raštąNr.9-16290 jau po varžytinių (b.1.20 v/b Nr.92-1145-2006. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nes be jokio pagrindo buvo įsitikinęs, kad antstolės N.Jutkienės teisėti veiksmai ir jos skolininkui išsiųstame per Lukiškių TIK raginime išaiškintos skolininko teisės (b.1.2 vykdomojoje byloje Nr.92-1145-2006), turėjo būti kokiu nors teismo nenurodytu būdu papildomai išaiškintos skolininkui, kuris raginimo išsiuntimo metu buvo suimtas, bet kuris iki 2006-10-24 varžytinių buvo vos ne visą mėnesį laisvėje, tačiau savo skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje piktybiškai nevykdė ir nė vieno antstolės veiksmo neskundė, o taip pat jokių prašymų antstolei irgi nerašė nei iš Lukiškių TIK, nei jau būdamas laisvėje. Beje, ieškovas E. B. ir iki šio vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui ir šiuo metu, kada iš jo išieškomos kitos skolos, jokių antstolės N.Jutkienės siųstų raginimų ar kitų dokumentų nepriima, todėl antstolė priversta ir kitose vykdomosiose bylose raginimus skolininkui įteikti per spaudą, tačiau ir paskelbus spaudoje ieškovas antstolės N.Jutkienės veiksmų neskundžia ir jo atžvilgiu užvestomis vykdomosiomis bylomis piktybiškai nesidomi. Antstolė N.Jutkienė po 2006-10-24 įvykusių skolininko (ieškovo) E. B. buto varžytinių perdavė teisėjui (2006-11-13) tvirtinti varžytinių aktą tik po 2 dienų, kada gavo pranešimą iš Lukiškių TIK (2006-11-10), kad skolininkas paleistas į laisvę ir nesulaukusi jokių jo prieštaravimų dėl įvykusių varžytynių. Todėl pirmos instancijos teismo motyvas, kad ir Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas E. Pašilis, patvirtinęs varžytinių aktą, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, yra nepagrįstas, nes aktas buvo patvirtintas tik po 20 dienų nuo įvykusių varžytinių ir praėjus net 2 dienoms po to, kai antstolė N.Jutkienė sužinojo, kad skolininkas yra laisvėje. Pats skolininkas (ieškovas) E. B., būdamas laisvėje jau nuo 2006 m. rugsėjo mėn. 28 d. (civilinės bylos b.l. 164) nesidomėjo byla ir neginčijo antstolės veiksmų, varžytynių iki tol, kol atsakovas D. S. nesikreipė į teismą dėl jo iškeldinimo iš ginčo buto. Visos šios aplinkybės pirmos instancijos teismo buvo aiškinamos labai tendencingai, be pagrindo teigiant, kad antstolė N.Jutkienė netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino skolininko teisių, o antstolės ir kito atsakovo paaiškinimais be jokio pagrindo netikima.

Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros nutarimu buvo laikinai apribotos skolininko (ieškovo) E. B. turtinės teisės į ginčo butą (jos teismas net netyrė, netyrė kuriam laikui tos teisės buvo apribotos, nes byloje nėra jokio prokuratūros nutarimo, kurio pagrindu buvo įregistruotas ginčo buto areštas) jau po to, kai buvo 2006-05-02 įregistruotas antstolės N.Jutkienės surašytas arešto aktas (b.l. 10-12 v/b Nr.92-1145-2006), netrukdė parduoti ginčo buto varžytinėse, nes instrukcijos 13 punkte aiškiai nurodyta, jog antstolis turi teisę areštuotą turtą parduoti, jeigu jis pats tą turtą areštavo, o instrukcijos 15 punkte nurodyta, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo, jeigu nėra teismo nutarties sustabdyti vykdomuosius veiksmus ar atšaukti paskelbtas varžytines arba kitais Lietuvos Respublikos CPK numatytais atvejais. Todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad dėl šios aplinkybės antstolė N.Jutkienė neturėjo teisės parduoti ginčo butą iš varžytinių yra niekuo nepagrįsta ir prieštaraujanti nurodytoms teisės normoms.

Dar kitas teismo motyvas, kad antstolė N.Jutkienė pardavė ginčo butą už ženkliai mažesnę kainą, negu tuo metu galiojo Anykščiuose panašaus parduodamo turto rinkos kainos, abejotinas. Didesnės ginčo buto vertės nustatymas, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas, buvo atliktas ieškovo atstovo iniciatyva, teigdamas, kad varžytinių dieną (2006-10-24) ginčo buto rinkos kaina buvo ne 24000 Lt ar 30000 Lt, bet virš 60000 Lt, tačiau turto vertintojai nenurodė konkretaus turto, kuriuo rėmėsi taip įvertindami ginčo butą.

Dėl restitucijos taikymo ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu ir nusprendė, kad yra taikytina dvišalė restitucija. Tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog antstoliui įvykdžius turto pardavimą iš varžytinių gautos pajamos jau yra paskirstytos pagal patvarkymą (b.1. 59 v/b Nr. 92-1145).

Kaip matyti iš prijungtų vykdomųjų bylų, antstolė N.Jutkienė paskirstė gautas už parduotą butą lėšas ir tik dalis pinigų buvo paskirstyti kaip atlyginimas antstolei bei kitoms vykdomosioms išlaidoms atlyginti, o kiti pinigai buvo pervesti išieškotojams (pridedami rašytiniai įrodymai), dar kita suma pinigų liko antstolės depozite, kaip grąžintini pinigai skolininkui (ieškovui). Teismas priimtame sprendime nepasisakė dėl aukščiau minėtų sumų restitucijos iš nurodytų išieškotojų, o taip pat neįtraukė į teismo procesą S. Š. ir E. Š., kaip trečiųjų šalių nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų apeliantės pusėje. Tokiu būdu teismas iš esmės taikė ne abipusę restituciją, bet iš esmės išsprendė žalos atlyginimo klausimą, nors tokio reikalavimo ieškovas ir nebuvo pareiškęs. Todėl vien šiuo pagrindu ginčijamas pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Taip pat į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisėmis apeliantės pusėje nepatraukta ir draudimo kompanija - UAB DK „PZU Lietuva", su kuria antstolė N.Jutkienė buvo sudariusi profesinės civilinės atsakomybės sutartį, galiojusią 2006 metais atliktų antstolio veiksmų metu, todėl svarstytinas klausimas dėl įtraukimo į procesą ir šio asmens.

Dėl netinkamo ieškovo atstovo

Ieškovą E. B. šioje civilinėje byloje atstovavo advokatas V. Žilinskas, kuris kartu su ieškiniu dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančia pateikė ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste — „Tarnyba") 2007-02-09 sprendimą Nr.(1.2)-SP 1-0169 (b.1.9) dėl jo atstovavimo civilinėje byloje pirmos instancijos teisme, o taip pat tos pačios Tarnybos 2007-03-15 pažymą Nr. 101 (b.1.16), kuria vadovavosi teismas priteisdamas iš atsakovės antstolės N.Jutkienės bylinėjimosi išlaidas (144 Lt.), tačiau abejuose dokumentuose yra nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą teisme advokatas V. Žilinskas suteiks kitoje civilinėje byloje - dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Iš tikrųjų, Anykščių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr.2-197-266/2007 pagal D. S. (šioje byloje jis - atsakovas) ieškinį E. B. dėl jo iškeldinimo iš buto, esančio Statybininkų (duomenys neskelbtini). Ši byla yra sustabdyta iki šiol, nes E. B. pareiškė ieškinį dėl varžytinių akto nuginčijimo.. Be to, abiejuose tarnybos sprendimuose (b.1.9 ir b.l. 156-157) nurodoma, kad antrinė teisinė pagalba teikiama civilinėje byloje dėl E. B. iškeldinimo, bet ne dėl sandorio nuginčijimo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų (motyvų).

Apeliantė nukreipė jo skolos išieškojimą į žemės sklypą (vykdomoji byla Nr.92-1145-2006) (b.l.5), esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr.92-1145-2006), tačiau šio sklypo nerealizavo varžytynių būdu, bet 2006-05-15d. pakeitė turto areštą, į jo buto areštą, (vykdomoji byla Nr.0092/03/03524 b.1.10, civ.byla, b.l., 71-72, 73-74). Taip uždėjo areštą turtui, kurio vertė keturis kartus didesnė už išieškomą skolą, nesilaikydama CPK 675 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2002-12-31 d. įsakymo Nr.432, patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 p. normų reikalavimų. Apeliantė uždėdama areštą butui, prieš jį realizuodama, galėjo suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tačiau antstolė to neatliko, kuo pažeidė jo, kaip skolininko, interesus.

Apeliantė įvertino butą, neatsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos kainas buto arešto ir buto realizavimo metu, kuo pažeidė CPK 681 str. 1 d., ir jo, kaip skolininko interesus. Taip pat tuo pažeidė esminius varžytynių ir vykdymo proceso reikalavimus įtvirtintus CPK VI dalies normose. Antstolė prieš varžytynes privalėjo perkainoti butą, kurio vertė 2006 m. spalio mėnesį padidėjo iki 62000 Lt. CPK 690 str. 1, 2 dalys įpareigoja antstolę prieš atliekant varžytynes patikrinti hipotekos ir nekilnojamojo turto registruose ar nėra realizuojamas turtas įkeistas, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, ar nėra areštuotas, tai daryti antstolį įpareigoja ir LR teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 39 straipsnis. Kad antstolė atliko paminėtus veiksmus antstolio vykdomosiose bylose jokių atžymų apie tai nėra užfiksuota, nors tai įpareigoja CPK 614 str. 1 d. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 626 str. 4 d., ir LR teisingumo ministro 2002-12-31d., įsakymu Nr.432, patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 str., vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo privalėjo sustabdyti, kadangi Anykščių rajono apylinkės prokuratūra, 2006-06-21d., BPK 116, 151, 152 str. pagrindu buvo uždėjusi areštą tam pačiam turtui - jo butui. Apeliantė žinybinei instrukcijai teikia viršenybę prieš įstatymą (CPK 626 str.), teigdama, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 13,15str. leidžia areštuotą turtą realizuoti jei antstolis tą turtą areštavo, kas neatitinka tikrovės. Apeliantės samprotavimai apeliaciniame skunde apie tai, kad skolininkas (ieškovas) nepareiškė jokių skundų, pageidavimų ar neapskundė antstolės veiksmų dėl turto arešto ar įkainavimo varžytynių teisėtumo, nesudaro pagrindo antstolio veiksmus laikyti teisėtais, kadangi buvo pažeisti esminiai varžytynių ir vykdymo proceso reikalavimai išieškant skolą iš jo. Buto įvertinimas (CPK 602 str.6 d.), arešto uždėjimo apimties, kuris nėra adekvatus skolos dydžiui ir vykdymo išlaidoms, buvo privalomas vykdomosios bylos sustabdymas, kai turtas yra areštuojamas baudžiamojoje byloje (CPK 626 str. 4 d.). Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. įpareigoja antstolį vykdant vykdymo procesą imtis visų teisėtų priemonių ne tik tinkamai apginti išieškotojo interesus, bet kartu nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys dėl buto rinkos kainos (vertės) nustatymo neobjektyvumo atmestinas, nes jį atliko UAB "Verslavita" turto vertintojai jo prašymu. Tačiau dėl to jokių prieštaravimų šiuo klausimu apeliantė nereiškė ir nesiūlė kitų turto vertintojų.

Apeliantės samprotavimai dėl restitucijos taikymo nepagrįstumo, kaip ir prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis kitus juridinius ir fizinius asmenis, tarp jų S. Š. ir E. Š., yra nepagrįsti, nes ji tokių prašymų nereiškė teismo posėdyje. Ieškovas atsakovus ir trečiuosius asmenis byloje nurodė tinkamus ir teismas bylą išnagrinėjo. Remiantis LR Vyriausybės patvirtintu, 2002 m. rugsėjo 05 d., nutarimu Nr.1395, „Dėl antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo", 28 str., 33 str.,42, 47 str. apeliantė dėl draudiminio įvykio ir atsakovas D. S. nėra kreipęsis į draudiką dėl žalos atlyginimo teisme, todėl įtraukti trečiuoju asmeniu UAB DK „ PZU Lietuva" yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Restitucija, šioje byloje yra taikyta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų ir laikantis formuojamos Aukščiausiojo Teismo praktikos (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 01 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-861/2002m; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2006, LR v. antstolis V. Drugilas, R.D.). Jis mano, kad parduodamo iš varžytynių buto pradinė kaina akivaizdžiai neatitiko Anykščių mieste, varžytynių metu esamos turto rinkos vertės, kuri galėjo būti objektyviai žinoma ir pirkėjui- antram atsakovui D. S., jeigu jis būtų pakankamai rūpestingas ir apdairus ir jis tokiu asmeniu privalėjo būti. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2004, 2004-09-27 d., ieškovė E. V., atsakovas D. S. buvo pripažintas nesąžiningu turto įgijėju, kas, jo manymu, pripažintina ir šiuo atveju perkant iš varžytynių ieškovo butą. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė restituciją, atsižvelgdamas į apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus, kurie taikytini atsakovui D. S.. Atsakovas D. S. negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju. Restitucijos išlaidas, kai viena iš šalių nėra sąžininga ir restitucija yra taikoma dėl jos kaltės, atlygina kalta šalis. Tai reglamentuoja CK 1.80 str., 6.145 str. l d., 6.152 str., 6.153 str..

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2007 m. vasario 09 d. sprendimu Nr.(1.2) SPl-0169 suteikė ieškovui garantuojamą 100 procentų antrinę teisinę pagalbą dėl jo iškeldinimo iš buto ir susijusioje su iškeldinimu varžytynių akto nuginčijimo byloje, kadangi iškeldinimą buvo galimą nuginčyti tik panaikinus mano buto pardavimo iš varžytynių aktą. Panevėžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, 2005m. sausio 20 d., pakeitimo įstatymo Nr. X-78, 2 str. 3 d.,3 str., 18 str.3 d. 5 p. ir 18 str. 5 d., priimtame sprendime nurodė, tik teisinės pagalbos turinį, nedetalizuodama teisinės pagalbos apimties. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Kad advokatas atstovavo valstybės lėšomis, teismui buvo pateikta 2007-03-15 d. pažyma Nr. 101 (b.l. 16 ), kuria pirmos instancijos teismas ir vadovavosi, priteisiant advokato atstovavimo išlaidas valstybei. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Panevėžio VGTP tarnybos sprendimą Nr.( 1.2)-SPl-0169 baigėsi 2008 m. vasario 12 d. Už atliktą ieškovo buto įvertinimą, apmokėta valstybės lėšomis pagal 2007-12-04 d. pirmos instancijos nutartį (b.l. 101) teisėtai. 2008 m. vasario l2 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SPl-0203 jam buvo pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas 50 procentų dydžiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei CPK 318 str., prašo atmesti apeliantės antstolės Nijolės Jutkienės apeliacinį skundą, paliekant pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovas D. S. atsiliepimu į atsakovės antstolės Nijolės Jutkienės apeliacinį su skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

Pirma, pagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad įstatymo nustatytomis priemonėmis antstolė N.Jutkiene tinkamai pranešė skolininkui E. B. apie jo buto areštą, o sužinojusi, kad skolininkas yra suimtas iš laikomas Lukiškių TIK, papildomai apie tai pranešė ir pačiam skolininkui (b. 1.15-1,6 v/b Nr.92-1145-2006), kartu išsiųsdama jam ir raginimą, ir turto arešto aktą (2006-08-17 lydraščio Nr.92-1145 priedai - 5 lapai). Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., kuri nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad pats skolininkas neginčijo parašo, esančio vykdomojoje byloje (b. 1.16 v/b Nr. 92-1 145-2006 ), iš kurio matyti kad skolininkas pasirašė.

Antra, pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apie varžytines buvo tinkamai pranešta. Apie 2006-10-24 buto varžytines antstolė N.Jutkienė taip pat paskelbė spaudoje tiek Ukmergės rajono leidžiamame laikraštyje „Ukmergė" (b. 1.17 v/b Nr.92-1 145-2006), tiek. ir buto pardavimo vietos laikraštyje (pridedamas Anykščių rajone leidžiamo laikraščio „Šilelis" 13 puslapio su atitinkamo turinio skelbimu nuorašas). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad buvo pažeistas CPK 706 str. yra aiškiai nepagrįstas. Trečia, pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, kad antstolė N.Jutkiene neturėjo teisės parduoti ginčo butą iš varžytinių, nes tuo metu galiojo prokuratūros areštas, yra nepagrįsti ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms, reglamentuojančioms teismo sprendimo vykdymą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai tik laikinas nuosavybės teisių apribojimas įregistruotas po to, kai 2006 gegužės mėn. 2 d. (b.1.10-12 v/b Nr.92-1145-2006) buvo įregistruotas antstolės N. Jutkienės areštas ginčo butui. .CPK 583 str. 1 d. reglamentuoja, kad „Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, o minėtos normos 2 dalis nustato, kad „sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims." Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte aiškiai nurodyta, jog antstolis turi teisę areštuotą turtą parduoti, jeigu jis pats tą turtą areštavo, o instrukcijos 15 punkte nurodyta, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Nepagrįstai sprendime nurodyta, kad antstolė pažeidė LR teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu Nr.lR-352 patvirtintos sprendimu vykdymo instrukcijos 11 p. ir nepagristai iš varžytinių pardavė turtą, kuriam baudžiamojoje byloje 2006 06 20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo uždėtas areštas. Teismas nepagrįstai grindžia savo sprendimą instrukcijos 11 p. reikalavimų pažeidimu, kadangi minėtas punktas reglamentuoja skolininko piniginių lėšų areštą bei jų nurašymą. Minėtas punktas nereglamentuoja turto arešto ir jo realizavimo, kadangi šiuos klausimus reglamentuoja instrukcijos 13-15 punktai.

Ketvirta, pagrįstai apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo argumentai, kad antstolė N.Jutkienė pardavė ginčo butą už ženkliai mažesnę kainą, negu tuo metu galiojo Anykščiuose panašaus parduodamo turto rinkos kainos, nepagrįsti. CPK 681 str. 1 d. nustato, kad „jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš šios normos seka , kad ekspertas neprivalo būti kviečiamas jei antstoliui nekyla abejonių dėl kainos arba nėra gauti prieštaravimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2003m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003 išaiškino, kad „ įkainavimo rezultatai patikrinami varžytinėse pirkėjams siūlant kainą." Tas faktas, kad dalyvavę varžytinėse nepasiūlė didesnės kainos negu 25200 Lt rodo, kad teismo argumentai, kad per žema buvo kaina yra nepagrįsta. Be to, teismo motyvai, kad buvo nustatyta per žema kaina prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004m. spalio mėn. ll d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2004 išaiškinimui, kad „varžytynėse turtas paprastai parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą, nes vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo metu parduodamas turtas yra mažiau paklausus nei parduodamas įprastinėmis pirkimo - pardavimo sutarties sąlygomis". Turto vertinimą reglamentuoja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kurio 1 str. 1 d. reglamentuoja, kad „šis įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims. Minėto įstatymo 6 str. nustato turto vertės nustatymo principus, o 7 str. nurodo vertinimo metodus. Įstatymo 21 str. 3 dalis reglamentuoja, kad vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais. Turto vertinimo metodikos 27 p. nustato, kad „ taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus". Turto ir verslo vertinimo įstatymo 23 str. 1 d. 10 punktas nurodo , kad turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas, o minėto įstatymo 24 str. 1 d. nustato, kad „turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Todėl sutinkamai su šiomis įstatymo nuostatomis teismas negalėjo beatodairiškai vadovautis pateiktu įvertinimu, o turėjo patikrinti ar minėtas įvertinimas atitinka įstatymo reikalavimus. Turto įvertinimas , kuriuo rėmėsi teismas darydamas savo išvadas, neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi nustatyta turto vertė nepagrįsta.

Penkta. Teismas savo sprendime nurodė, kad antstolė pažeidė LR CPK 634 str. 2 d., kadangi nesiėmė visų priemonių ir aktyviai nepadėjo ieškovui ginti jo teises bei įstatymo saugomus interesus. Ši išvada padaryta pažeidžiant CPK 185 str. 1 d. reikalavimus, kadangi teismas tyrė tik antstolės veiksmus, tačiau savo sprendime visai nepasisakė dėl ieškovo veiksmų ir savo pareigų nevykdymo. CPK 644 str. 1 d. 4 p. nustato, kad skolininko pareiga domėtis vykdymo eiga, bet iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas, būdamas laisvėje ir žinodamas apie skolą, nesidomėjo vykdymo veiksmais.Pirmosios instancijos teismas nevertindamas ieškovo kaip skolininko elgesio, to fakto, kad ieškovas kreipėsi į teismą po to, kai buvo užvesta byla dėl jo iškeldinimo bei fakto, kad ieškovas civilinėje byloje dėl iškeldinimo pripažino, kad jam buvo žinoma, kad vyks varžytinės, pažeidė LR CPK 6 str. įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

Šešta, nepagrįsti sprendimo motyvai, kad antstolė areštavo per daug turto. Turto arešto aktu buvo areštuotas, kaip turtas vienas daiktas tai yra butas, todėl negalima laikyti, kad turto buvo areštuota daugiau, o areštuoti dalį buto buvo neįmanoma, kadangi dalies buto būtų buvę negalima realizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. liepos mėn. 3 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-1049/2002 išaiškino, kad „...teismų procesinių sprendimų įvykdymo praktika rodo, kad, areštuojant skolininko turtą, paprastai jo areštuojama didesnei sumai, nei nurodyta teismo procesiniame sprendime, kuris yra vykdomas. Tai yra daroma išieškotojo interesais, nes reali rinkoje parduodamo turto vertė, priklausomai nuo parduodamo objekto specifikos, gali būti ženkliai mažesnė nei nurodyta, pavyzdžiui nekilnojamo turto registro įstaigos pateikiamuose duomenyse ir jos gali nepakakti išieškotojo interesams patenkinti. Todėl areštavimas turto didesnei sumai, nei pagal teismo sprendimą reikalinga išieškoti išieškotojo naudai, yra galimas, nes vykdymo procese dominuojantis yra išieškotojo interesas, jo naudai turi būti išieškomos iš skolininko priteistos sumos ir tuo pašalinami neteisėtų skolininko veiksmų, kurie paprastai būna pagrindu patenkinti išieškotojo piniginį reikalavimą, padariniai. „

Septinta, pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Teismas pripažino turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu ir todėl nusprendė, kad yra taikytina dvišalė restitucija. Tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog antstoliui įvykdžius turto pardavimą iš varžytinių gautos pajamos jau yra paskirstytos pagal patvarkymą (b.l. 59 v/b Nr. 92-1 145). 4340 Lt. buvo pervesta į S. Š. sąskaitą, 3949,80 Lt - į E. Š.. Panaikinus turto pardavimo iš varžytinių aktą neliko teisinio pagrindo, kurio pagrindu išieškotojams buvo pervestos lėšos, todėl iš išieškotojų gali būti pareikalauta grąžinti lėšas kaip be pagrindo įgytas. Dėl to teismo sprendimas gali turėti įtakos išieškotojų teisėms ir pareigoms ir minėti asmenys turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Aštunta, nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad jis, atsakovas, kaip pirkėjas, esąs nesąžiningas įgijėjas ir iš jo galima turtą išreikalauti, kadangi nekilnojamąjį turtą varžytinėse esąs pirkęs, todėl, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti, kad jo perkamo turto vertė neatitinka realios, pustrečio karto didesnės nei varžytinių, rinkos kainos. Šie teismo argumentai padaryti netinkamai taikant CK 4.96 str. 4 d. ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimų.

Varžytinėse įgytas butas negali būti iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, išreikalautas (CK 4.96 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio mėn. 14 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2003 byloje, ieškovas V. Kriščiūnas atsakovas J. B. išaiškino, kad „tiek 1964 m. CK 143 straipsnis, tiek ir 2000 m. CK 4.96 straipsnis draudžia išreikalauti daiktais asmens, įsigijusio jį varžytynėse... Daiktas , įsigytas varžytinėse iš jį įgijusio asmens negali būti išreikalaujamas, nebent įrodoma, jog šis asmuo taip pat atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių varžytinės pripažintos neteisėtomis". Toks pats CK 4.96 str. taikymas yra išaiškintas ir kitose nutartyse: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Ž Kitova v. G. K. ir kt., Nr.3K-3-l096/2000, kat. 42; 2002 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje AB "Lietuvos žemės ūkio bankas" v. Teismo antstolių kontora prie Kauno m. apylinkės teismo, Nr.3K-7-1188, 2002, kat. 120. Kaip matyti iš apylinkės teismo sprendimo, tai teismas nenustatė, kad jis, atsakovas, kaip pirkėjas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismo argumentai, kad kaina neatitinka realios kainos yra nepagrįsti, kadangi varžytinių dalyviai kainos daugiau nekėlė, o tai rodo, kad jo pasiūlyta kaina atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kad jis būtų atlikęs kokius tai neteisėtus veiksmus, todėl varžytinėse įgytas butas negali būti iš jo išreikalautas.

Devinta, teismas nepagrįstai atsakovės antstolės Nijolės Jutkienės ir jo parodymus vertino kritiškai bei pripažino pagrįstais ieškovo ir jo tėvo liudytojo J. B. parodymus, kurie prieštarauja rašytiniams įrodymams. Šiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, suteikdamas vieno iš bylos dalyvių parodymams prioritetą.

Dešimta. Vykdomojoje byloje yra pranešimas su parašu, kuris patvirtina, kad ieškovui įteiktas turto arešto aktas ir raginimas. Ieškovas laikydamas, kad tai yra ne jo parašas, privalėjo tai įrodyti, kaip nustato CPK 178 str. Teismas nurodydamas, kad atsakovai neprašė skirti rašysenos ekspertizės ir todėl nėra neginčijamų įrodymų, kad procesiniai dokumentai įteikti, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, kai tai įrodyti yra ieškovo pareiga.

Vienuolikta, teismas padarė išvadą, kad ieškovui būnant įkalinimo įstaigoje, buvo suvaržyta reali galimybė pasinaudoti CPK 681 str. 3 d. numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto arešto bei areštuoto turto įkainojimo. Ši išvada niekuo nepagrįsta, kadangi įkalinimo įstaigoje nedraudžiama rašyti nei pareiškimų nei prašymų. Procesiniuose dokumentuose yra išaiškintos skolininko teisės, todėl ieškovas turėjo visas galimybes reikšti prieštaravimus dėl kainos, rašyti skundą dėl antstolio veiksmų.

Dvylikta, nepagrįstai sprendime nurodyta, kad skolininkui nebuvo žinoma apie varžytines ir kad antstolė nepagrįstai nesiuntė pranešimo apie varžytines į skolininko gyvenamąją vietą. Šie argumentai prieštarauja CPK 644 str. 1 d. 2 p. Kaip matyti iš bylos medžiagos, varžytinių paskelbimo metu antstolei buvo žinoma, kad skolininkas yra įkalinimo vietoje ir kad skolininko gyvenamojoje vietoje nėra, todėl antstolė pagrįstai siuntė pranešimą pagal žinomą paskutinę skolininko buvimo vietą. CPK 644 str. 1 d. 2 p. numato skolininko pareigą nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos ar buveinė , darbo vietos pasikeitimą, todėl pagal šią nuostatą, ieškovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, turėjo pranešti antstolei, kad sugrįžo į savo gyvenamąją vietą. Dėl pasakyto mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės išaiškinimų, todėl atsakovės antstolės Nijolės Jutkienės apeliacinį skundą per ašo patenkinti. Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo mėn. 13 d. sprendimą ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas ( CPK 326 str. 4 p., CPK 329 str. 2 d. 2 p.; CPK 327 str. 1 d. 2 p.)

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. gera valia nevykdė savo turtinių įsipareigojimų, dėl jo skolų išieškojimo buvo išduoti vykdomieji raštai ir atliekami vykdomieji veiksmai keliose vykdomosiose bylose. Vykdymo veiksmus atliko antstolė atsakovė N. Jutkienė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2006 m. gegužės 4 d. antstolė N. Jutkienė išsiuntė skolininkui E. B. raginimą geruoju įvykdyti Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 4000 Lt skolos. Raginimo ieškovas E. B. neatsiėmė, nes nereagavo į pranešimą apie registruoto laiško jam išsiuntimą. Po to, 2006 m. gegužės 15 d. antstolė turto arešto aktu išieškotojų Š. S. ir E. Š. interesais areštavo ieškovo E. B. butą su rūsiu, bendro 51,66 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama vertę 30000 Lt. 2006 m. gegužės 11 dieną ieškovo E. B. vardu nekilnojamojo turto registre buvo nuo 2004-09-28 įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ¾ dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo areštavusi pati antstolė N. Jutkienė 2005-02-14. Kodėl nenukreiptas skolų išieškojimas į šį turtą, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Teismas tik konstatavo, kad buvo galimybė skolos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, neatsižvelgdamas, kad jis prieš ginčijamas varžytynes jau buvo pardavinėjamas varžytinėse. Pagal duomenis iš vykdomosios bylos, šis žemės sklypas, įvertintas nuo 4500 Lt iki 3375 Lt, buvo pardavinėjamas varžytinėse 2005m. gegužės -birželio mėn. kitoje vykdomojoje byloje (dėl alimentų išieškojimo). 2005-06-07 dienos patvarkymu antstolė paskelbė šio žemės sklypo varžytines neįvykusiomis. Antstolės N. Jutkienė apeliaciniame skunde apie šias aplinkybes nutylima. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje antstolė nedalyvavo, jos atstovė konkrečių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Nėra duomenų, kad šis žemės sklypas grąžintas skolininkui CPK 723 str. tvarka ir buvo galima nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą. CPK 664 str. nustato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę. Iš nekilnojamojo turto išieškojimas vykdomas , jei skolininkas neturi kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, arba įkeisto turto. Iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma tik tuomet, kai nustatoma, kad kito turto skolininkas neturi. Skolininkas E. B. apie žemės sklypų pardavinėjimą varžytinėse irgi nenurodė. Teismas neišaiškino visų aplinkybių dėl to, ar buvo pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus dėl prokuroro BPK 116,151,152 str. pagrindu taikyto arešto ieškovo butui, nes byloje nėra aplinkybes apie turto areštą, baudžiamos bylos išnagrinėjimo rezultatus ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą po to patvirtinančių įrodymų, išskyrus pažymėjimą apie turto arešto akto įregistravimą 2006-06-22 išregistravimą 2006-11-14. Antstolė N. Jutkienė šio arešto akto išregistruoti nepatvarkė (vykd. bylos lapas 58). Tik turint visus įrodymus, galima vertinti varžytinių teisėtumą šiuo aspektu.

Teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovui E. B. apie pradėtą skolų išieškojimą ir su tuo susijusius atliekamus vykdymo veiksmus buvo pranešta tinkamai, nes antstolė procesinius dokumentus ieškovui siuntė pagal vykdomajame rašte nurodytą jo gyvenamąją vietą, kai nepavyko jų įteikti, išsiaiškino skolininko faktinę buvimo vietą, procesiniai dokumentai iki tol, kol ieškovas buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jam dokumentai buvo įteikti. Po ieškovo išleidimo iš Lukiškių TIK, ieškovas antstoliui apie tai nepranešė, vykdymo veiksmais nesidomėjo, nereiškė savo nuomonės dėl konkrečių vykdymo veiksmų, nors pagal CPK 643 str. turi teisę ginčyti turto įkainojimą, reikšti prašymus, o CPK 644 str. įpareigoja domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas antstoliui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, o kai tai nepranešama, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą ( CPK 660 str.). Antstolė nepažeidė ir CPK 706 str. reikalavimų. Kaip matyti, ieškovas savo konkrečiais veiksmais, nesidomėdamas vykdymo procesu, siekė antstolei sukliudyti operatyviai ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus ( CPK 644 str. 1 p.), o po to, kai įvyko jo buto varžytinės, ginčija varžytinių aktą, kaltindamas tik atsakovę antstolę N. Jutkienę.( LAT 2007-03-05 dienos nutartis civilinėje byloje 3K-79/2007) Jis gera valia nevykdo įsipareigojimų skolininkėms E. Š. ir S. Š., nes vykdomieji raštai dėl skolų išieškojimo išduoti 2005-09-27, 2001-12-27. Ieškovo skolos išieškomos ne tik S. Š. ir E. Š., bet prievarta buvo išieškomos baudos, mokesčiai( b.l. 43) 2006-11-03 patvarkymu antstolė išieškotojoms S. Š. ir E. Š. sumokėjo 8289 Lt ( vykd. bylos lapas 59), kas liudija, kad skoloms padengti areštuoto žemės sklypo vertės galėjo nepakakti, nors ieškovas tvirtina atvirkščiai. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino.

Teismas, pripažinęs varžytinių aktą negaliojančiu, ginčo butą grąžino skolininkui ieškovui E. B.. CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo prezumpciją. Asmuo, pirkdamas priverstinai parduodamą daiktą, privalo turėti garantiją, kad įsigytas daiktas nebus iš jo išreikalautas. Dėl to preziumuojama, kad asmuo, nusipirkęs daiktą priverstinio pardavimo tvarka, yra sąžiningas įgijėjas. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Taigi, įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė CK 1.80 str. 3 ir 4 dalis, CK 4.96 str. 4 d., nes tvirtino, kad turtas turi būti grąžintas ieškovui nepriklausomai nuo turto pirkėjo varžytinėse D. S. sąžiningumo, darydamas tik prielaidą, kad jis galėjo būti ir nesąžiningas. Pats ieškovas E. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu atsakovą laikė sąžiningu įgijėju ( b.l. 165)

Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad ginčo buto vertė varžytinių dieną buvo 62000 Lt vertės, remdamasis ieškovo E. B. pateiktu UAB „Verslavita“ atliktu retrospektyviniu ginčo buto rinkos vertės įvertinimu. Šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios prieš kitus byloje esančius įrodymus ir jį reikia vertinti kartu su kitais įrodymais. Nėra visiškai duomenų apie šio buto 2006 m. spalio mėn. rinkos vertę, nustatytą nekilnojamojo turto registre, išskyrus atsakovo D. S. tvirtinimą, nepagrįstą rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad kiti byloje dalyvavę asmenys pripažino, kad parduodamo varžytinėse buto rinkos vertė buvo apie 22000 Lt, kad butas areštuotas 2006 m. gegužės 15 dieną, parduotas 2006 m. spalio 24 dieną, antstolės nurodytos buto vertės nei skolininkas, nei išieškotojos neginčijo, varžytinėse dalyvavo ir daugiau asmenų, iš skirtingų vietovių, butas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. D. S. prieš varžytines buvo pas ieškovą, apžiūrėjo butą, kalbėjo su juo apie buto kainą, ką pripažino ir ieškovas E. B.. CPK 602 str. nustato pagrindus, kuriems esant turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas ieškinį grindė ta aplinkybe, kad jis nežinojo apie turto areštą ir varžytines, todėl negalėjo pasinaudoti teise skųsti antstolio veiksmus, tačiau, kad jis nežinojo apie vykdomuosius veiksmus, vargiai galima sutikti. Pirmosios instancijos teismas pripažino varžytinių aktą negaliojančiu dviem pagrindais: dėl skolininko procesinių teisių pažeidimo ir dėl to, kad turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 681 str. 1 d. tvarka., nes CPK 602 str. 6 punkte nurodyta, varžytinių aktas pripažįstamas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 dalyje, 718 str. str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Parduodamo turto pradinė kaina ( CPK 718 str.) priklauso nuo CPK 681 str. tvarka nustatytos kainos. Ieškovas ginčija pradinės buto kainos nustatymą, jis ieškinyje ( b.l. 14) nurodo aplinkybes, kad pažeistas CPK 681 str., nustatant areštuoto turto kainą bei nurodo aplinkybes dėl CPK 690 str. 2 dalies pažeidimo. Svarstytina, ar buvo pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti , kai nebuvo gautos pretenzijos dėl turto įkainojimo ( CPK 681 str.). Turi būti įvertinta tai, ar teisingai nustatyta ginčo buto rinkos vertė CPK 681 str. tvarka, nes 2006-05-15 dieną nustatyta 30000 Lt vertė pagal 2004-12-23 dienos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko verčių nustatymo įrašą. UAB„ Verslavita“ nustatinėjo kainą ir 2006 m. gegužės mėnesiui, konstatavęs 51000 Lt sumą pagal panašių butų pardavimo kainą. Duomenų apie šių butų įkainavimą VĮ „Registrų centre“ nėra, kaip ir kitų duomenų, išskyrus plotą ir tai, kuriame aukšte parduotas butas už nurodytą kainą. Turi būti aiškinamasi, ar antstolei ir kitiems asmenims buvo pagrindo suabejoti nustatyta turto verte skelbiant jo varžytines.

Kadangi teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, pinigus, gautus už varžytinėse parduotą butą, nusprendė priteisti iš antstolės N. Jutkienės, tai galima daryti išvadą, kad taikė žalos atlyginimo institutą ir šiuo atveju bendraatsakovu turėjo būti patraukta bendrovė, kurioje yra apdrausta antstolės N. Jutkienės atsakomybė (LR Antstolių įstatymo 17 str.) Tai, kad antstolė tokio prašymo nepareiškė pirmos instancijos teisme, nereiškia, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pirmos instancijos teisme antstolė ieškinio nepripažino, o atsakovą nurodė ieškovas, paprašęs taikyti restituciją, bet jos išsprendimo būdo nepasiūlęs. Teismas turėjo pasiūlyti šalims tinkamai spręsti atsakovo klausimą.

Dėl nurodyto apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo Anykščių rajono apylinkės teismui, nes apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėti iš esmės nėra galimybės ( CPK 327 str. 1 d.) dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti visi asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta ir dėl to, kad būtina aiškintis bylos aplinkybes, kurių teismas netyrė ( CPK 159 str. 1 d.), ir kurios turi reikšmės teisingam kilusio ginčo išsprendimui. Joms nustatyti reikalinga rinkti įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 punktu

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 dienos sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teiėjai Margarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėZina Mickevičiūtė