Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjai V. I. S., pareiškėjų atstovams advokatams Ramunei Dulevičienei ir Alvydui Gineičiui, atsakovų atstovams Vitalijui Augliui, Robertui Klovui, Emai Būtėnienei, Gediminui Ratkevičiui, Arūnui Butrimavičiui, Aldonai Giedraitienei, Virgilijui Pruskui ir Algirdui Cibulskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Jurijui Valiūnui, Romai Džiovėnaitei, Vygandui Kastanauskui, Gabrielei Vazniokaitei, Julianui Vidutai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal teismo nutartimi sujungtus skundus – pareiškėjų asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“, V. I. S. ir G. V. G. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys - UAB „VAATC“, Šalčininkų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, dėl sprendimų panaikinimo ir asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“ kartu su pareiškėjo G. G. paduotu skundu atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „VAATC“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

asociacija „Kazokiškių bendruomenė“, V.I.S. ir G.V.G. skundu ir jo 2006-05-10 patikslinimu (papildymu) prašo panaikinti: 1) Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą; 2) Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti; 3) Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimą Nr.55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“; 4) Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.04-27; 5) Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti; 6) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956 (I t., b.l.5-20, II t., b.l.1-19).

Paaiškina, jog ginčijami aktai sudaro teisinį pagrindą Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno statybai ir nurodo tokius sąvartyno detaliojo plano patvirtinimo akto, detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadų bei sąlygų detaliajam planui parengti (1,2,3 ir 4 reikalavimai) panaikinimo motyvus: 1) prieš detaliojo plano patvirtinimą privalėjo būti atliktas galutinis poveikio aplinkai įvertinimas įvairiais aspektais, sanitarinė apsaugos zona turėjo būti nustatyta išsamios analizės pagrindu, tačiau tai nepadaryta. Patikrinimo akto išvada, jog sąvartyno detalusis planas tvirtinamas su sąlyga, kad jis įsigalios, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sąvartyno vietos ir veiklos leistinumo, yra neteisėta, nes tokia sąlyginė išvada negalima, turėjo būti konstatuotas detaliojo plano trūkumas ir reikalaujama jį ištaisyti; 2) detaliajame plane negalėjo atsispindėti sprendiniai, kurių pagrįstumas nebuvo vertintas, būtent - sanitarinės apsaugos zonos dydis, o teiginys neva nustatytoji atitinka Sanitarinės apsaugos zonos tvarkoje numatytą visiems sąvartynams standartinę zoną- 500 metrų, yra nepagrįstas, nes pagal minėtos tvarkos 9, 9.6, 11 punktus matyti, jog turėjo būti atsižvelgiama į tvarkos priede nurodytus orientacinius dydžius ir į realią taršą; 3) padaryti grubūs pažeidimai visuomenės informavimo srityje. Pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusius Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatus detaliojo plano organizatorius informuoja visuomenę apie rengiamą detalųjį planą trimis etapais: pirma, skelbiama apie numatomą rengti projektą; antra, konsultuojamasi dėl rengiamų sprendinių; trečia, aptariamas parengtas projektas. Pirmame etape padaryti esminiai pažeidimai, atėmę galimybę pareiškėjams ir kitiems visuomenės nariams reikšti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo projekto: sprendimas dėl detaliojo plano rengimo buvo priimtas 1999-05-12, laikraštyje paskelbta tik 2002-02-15, nors minėtų nuostatų 8 punktas numato, jog tai turi būti padaryta per 10 dienų; skelbimo turinys neatitinka nuostatų reikalavimų ir iš esmės yra klaidinantis; skelbimas pagal nuostatų 9.2 punktą turi būti paskelbtas bent dviejose informavimo priemonėse, tuo tarpu šiuo atveju skelbta tik laikraštyje „Elektrėnų žinios“. Nurodo, jog antrasis viešo svarstymo etapas iš viso nevykdytas, nors pagal nuostatų 11 punktą jis privalomas, gi, įgyvendindamas trečiąjį etapą, plano organizatorius laikraštyje „Elektrėnų žinios“ 2002-02-23 įdėjo skelbimą apie detaliojo plano parengimą, kuriame taip pat nėra visos būtinos informacijos, numatytos nuostatų 14.3, 14.4 punktuose, o pats skelbimas - pavėluotas. Pagal nuostatų 15 punktą raštu turėjo būti informuoti nekilnojamojo turto savininkai, kurių turto būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį numatoma pakeisti, panašaus pobūdžio pranešimai išsiuntinėti gerokai pavėluotai- išsiųsti net 16 dienų vėliau, taip šiurkščiai pažeidus reikalavimus bei įvertinus, jog detalusis planas iš viso buvo svarstytas tik mėnesį; 4) nei 2000-09-11 išvada, nei 2000-09-11 išduotos sąlygos neužtikrino, jog detaliojo plano sprendiniai būtų parengti be pažeidimų, be to, išvadoje pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės - nenurodytas poveikio žmonių sveikatai bei kultūros paveldo išsaugojimui aspektas. Analogiškas pažeidimas padarytas ir sąlygose, kuriose netinkamai suformuluotas detaliojo plano pavadinimas, nes neatspindi, kad detalusis planas ruošiamas naujam sąvartynui; 5) sąvartyno projektavimo sąlygų sąvadą išdavė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų, o sąvartyno projektui, be savivaldybės 2004-05-12 išvadoje nurodytų sąlygų, turėjo būti taikomos ir kitos sąlygos - priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos, taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimo gavimas.

Prašymą (5 reikalavimas) panaikinti statybos leidimą pareiškėjai motyvuoja taip: 1) statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą sprendžiančios institucijos, nepriklausomai nuo ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą atlikusių institucijų išvadų, pačios savarankiškai turi įvertinti, ar projektas bei būsimas statinys atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus kriterijus ir tam sudaroma Nuolatinė statybos komisija. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes sąvartynas kenks ir darys žalą pareiškėjų ir Kazokiškių kaimo gyventojų sveikatai, turtui ir t.t., o Sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė parengė pažymą, kurioje konstatuota daugybė pažeidimų, parenkant sąvartyno vietą. Trūkumus nustatė ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras, Sveikatos apsaugos ministerija (2005-08-15 raštas), Valstybinė paminklosaugos komisija 2004-12-17 sprendime Nr.107, UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatas (2003-11-24 raštas); 2) statybos leidimą išdavė Elektrėnų savivaldybės administracija, nors pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6.1 punktą tai padaryti galėjo Vilniaus apskrities viršininko administracija; 3) statybos leidimas išduotas statyti valstybinėje žemėje, kuri yra išnuomota statytojui-UAB „VAATC“, tačiau statytojas nėra gavęs nuomotojo leidimo statyti šiame žemės sklype, o pagal Civilinio kodekso 4.163 straipsnį užstatymo teisė atsiranda tik žemės savininkui susitarimu suteikus tokią teisę, atitinkamai CK 6.557 str. 2 dalis numato, jog, jeigu statinys yra pastatytas išnuomotame žemės sklype, bet nenumatytas žemės nuomos sutartyje, tai nuomininkas privalo tokį statinį nugriauti; 4) nors Nuolatinės statybos komisijos išvada yra rekomendacinė, tačiau tokia išvada yra privaloma statybos leidimo išdavimo procese. Iš Komisijos protokolo matyti, jog ji nepateikė nei teigiamos, nei neigiamos išvados, priimant sprendimą nedalyvavo dauguma narių, kai kurios institucijos projektą suderino gerokai po posėdžio, taip pažeidus Komisijos darbo reglamento 5, 7, 8 punktų reikalavimus; 5) nėra kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos pritarimo leidimo sąvartyno statybai išdavimui; 6) žemės sklypui, kuriame numatoma statyba, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, viena kurių – elektros linijų apsaugos zona. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.4 punktą elektros linijų apsaugos zonoje draudžiama įrengti sąvartynus, taigi, statybos leidimas ir dėl šios priežasties negalėjo būti išduotas; 7) statybos leidimą išdavė neįgaliotas asmuo, nes Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus yra pasibaigę, pagal CK 2.142 str. 1 dalį, nesant konkretaus galiojimo termino, įgaliojimas galioja vienerius metus.

Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti 2005-05-13 išvadą (6 reikalavimas), nes Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo teisės pritarti sprendiniams, neatitinkantiems aplinkosauginių reikalavimų: nėra įvertinta foninės aplinkos oro tarša, PAV ataskaitoje neteisingai nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė – 500 mg/m³, neįvertintas sausų komunalinių nuotekų valymo dumblo šalinimas, neišnagrinėtas poveikis vandens kokybei, nepagrįstai ir neteisingai apibrėžta sąvartyno 500 metrų sanitarinė zona (II t., b.l.2-19).

Pareiškėjai - asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ ir G.G. - 2006-05-23 skundu, kuris pavadintas prevenciniu ieškiniu ir sujungtas su aukščiau aprašytuoju, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau-AM) 2002-06-12 sprendimą Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ (7 reikalavimas). AM, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų reikalavimais, prieš priimdama sprendimą, turėjo visapusiškai įvertinti, ar sąvartynas nedarys žalos visuomenės sveikatai, materialinėms vertybėms ir gamtos elementams, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai ir sudarė prielaidas žalai atsirasti (II t., b.l.46-52). Taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui dėl Aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 panaikinimo paduoti, paaiškina, kad pagal JTO Konvencijos dėl teisės gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimą bei teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 str. 1 dalį visuomenei garantuojama teisė į teismą kreiptis pakartotinai (V t., b.l.50-51).

Atsakovės - Elektrėnų savivaldybės taryba ir administracija- su reikalavimais nesutinka, nes: 1) asociaciją „Kazokiškių bendruomenė“ savo privačių interesų gynybai įkūrė ne Kazokiškių kaimo gyventojai, o tik labai nedidelė jų dalis, abejoja, ar asociacija yra įgaliojusi jos pirmininką atstovauti bendruomenės interesams šioje byloje, todėl daro išvadą, jog trijų pareiškėjų privatūs interesai priešpastatomi 850,1 tūkstančių Vilniaus apskrities gyventojų interesams, t.y. viešajam interesui; 2) apskųsti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimu Nr.55 patvirtintą detalųjį planą ir su juo susijusius dokumentus yra praleistas terminas. Pareiškėjai patys pateikė vietinės spaudos 2002m. skelbimų kopijas, kuriuose visuomenė informuojama apie ginčijamo detaliojo plano rengimą, svarstymą ir parengimą, taip pat detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2002-03-28 ataskaitą, taigi, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę laiku kreiptis į atitinkamas institucijas dėl savo interesų gynybos, tačiau to nepadarė. Teigia, jog pareiškėjai klaidina teismą, neva detaliojo plano viešo svarstymo metu manę, kad jis rengiamas senojo Kazokiškių sąvartyno statybai. Iš informacijos 2003m. vietinėje spaudoje aiškiai matyti, jog kalbama apie Vilniaus regiono atliekų sąvartyną. Vievio vidurinėje mokykloje vykusiam susirinkimui sekretoriavo Kazokiškių bendruomenės pirmininkas P.V., jame pasisakė V.S.; 3) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami aktai ir dokumentai pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus. Projektuose numatyto sąvartyno 500 metrų sanitarinėje apsaugos zonoje tėra tik vienam iš pareiškėjų V.G.G. priklausantis žemės sklypas, kurį jis įsigijo 2004-09-23, kai iš 2002 metais vykusio viešo detaliojo plano svarstymo žinojo, kokį perka sklypą, kita vertus, jeigu pareiškėjui perkamo sklypo trūkumai nebuvo žinomi, tai pretenzijas pagal CK 6.334 straipsnį jis gali reikšti pardavėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog sąvartynas tikrai darys žalą skunde nurodytiems objektams - pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojams, gamtai ir t.t.; 4) pareiškėjų minimas Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos 3 punktas nieko bendro su išsakytais skunde teiginiais neturi, o išsami PAV ataskaita buvo parengta Danijos kompanijos „RAMBOL“ ir Lietuvos, Danijos ir Švedijos UAB „Baltijos konsultacinė grupė“; 5) dėl statybos leidimą išdavusio neva nekompetentingo subjekto atsako, jog UAB „VAATC“ nėra Elektrėnų savivaldybės kontroliuojama įmonė, savivaldybei priklauso tik 3,33 % jos akcijų, todėl savivaldybės administracija pagrįstai išdavė leidimą pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6.4 punktą (II t., b.l.130, V t., b.l.92-95).

Atsakovas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau-VRAAD) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškina, jog jis dėl 2005-05-13 išvados Nr.1.7-956 panaikinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, nes pareiškėjų atstovams 2006-02-14 raštu Nr.07-949 buvo siųstas Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-20 posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, jog šia išvada buvo suderintas naujo Vilniaus regioninio sąvartyno techninis projektas. Pareiškėjų atstovai 2006-04-06 kreipėsi į VRAAD su prašymu pateikti minėtą išvadą, todėl mano, jog pareiškėjams iki 2006-04-06 buvo žinoma apie skundžiamą sprendimą. Be to, išvada atitinka materialinės teisės reikalavimus, nes priimta remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-27 įsakymu Nr.V-63 sudarytos darbo grupės pažyma, tačiau ši darbo grupė nenagrinėjo sąvartyno techninio projekto aplinkos apsaugos dalies. Dėl neva išvada neįvertintos aplinkybės, kad sąvartyne numatoma šalinti sausą komunalinių nuotekų valymo itin nemalonaus kvapo dumblą, tai toks dumblas nebus šalinamas, nes jis sąvartyne nenumatytas ir nėra leidžiamas. Taip pat nepagrįstai teigiama, jog nebuvo išnagrinėtas poveikis vandens kokybei. Sąvartyno techninio projekto Aplinkos apsaugos dalies 4 skyriuje „Vanduo“ įvertintas galimas neigiamas poveikis vandeniui ir konstatuota, jog sąvartynas nedarys jokio hidrologinio bei žymesnio hidrogeologinio poveikio gamtinei aplinkai, tiek paviršinių, tiek požeminių vandenų tarša praktiškai negalima. Elektrėnų savivaldybės mero 2005-12-07 potvarkiu Nr.01V-105 sudarytos komisijos 2005-12-09 posėdžio protokole fiksuota, jog poveikis Alesninkų kaimo ir Kazokiškių gyventojų geriamojo vandens kokybei įvertintas poveikio aplinkai vertinimo (toliau-PAV) ataskaitoje, projekte numatyti požeminiai vandens stebėsenos gręžiniai, stebėsenos programa yra pateikta projekto technologinėje dalyje. Dėl teiginio, kad nebuvo vertinta foninė aplinkos oro tarša, atsikerta, kad pagal STR 1.05.05:2004 1 priedo 5 skyrių statiniams, kuriuose planuojama įrengti < 0,12 MW šiluminio našumo stacionarius degimo įrenginius, foninė aplinkos oro tarša nevertinama. Gi sąvartynų sanitarinių zonų nustatymas nėra VRAAD kompetencijos klausimas, jas, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, nustato įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sąvartyno įrengimas atitinka visuomenės interesus bei Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.519 patvirtintą Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (II t., b.l.151-153).

Atsakovė LR AM prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno PAV programa buvo parengta 2002m. kovo mėnesį, gautos PAV subjektų išvados. Apie planuojamą įrengti sąvartyną visuomenė buvo informuota skelbimu 2002-03-23 dienos laikraštyje „Elektrėnų žinios“, nurodžius, kur galima susipažinti su parengta PAV programa ir kam teikti pastabas, pasiūlymus, tačiau pasiūlymų programos rengimo etape dėl planuojamos ūkinės veiklos ir PAV programos negauta. Kazokiškių kaime 2002-03-06 buvo iškabintas skelbimas „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo“, apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą supažindinimą buvo paskelbta 2002-05-11 dienos laikraštyje „Elektrėnų žinios“, o Kazokiškių gyventojai 2002-05-21 sueigoje buvo informuoti apie projektą bei suformulavo klausimus projekto rengėjams, tą pačią dieną įvyko viešas PAV ataskaitos svarstymas. Konstatavus, jog motyvuotų prieštaravimų įrengti sąvartyną Kazokiškėse nėra, nutarta pritarti PAV ataskaitai, kas įforminta skundžiamu 2002-06-12 sprendimu Nr.01-24-3257. Informacija apie priimtą sprendimą paskelbta AM tinklalapyje bei leidinio „Valstybės žinios“ 2002-06-27 priede „Informaciniai pranešimai“. Atsižvelgę į tai, mano, jog apie planuojamą ūkinę veiklą ir Kazokiškių sąvartyno PAV visuomenė buvo informuota laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant JTO 1998m. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais reikalavimų. PAV dokumentus nagrinėjo ir savo išvadas teikė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, pritaręs sąvartyno įrengimui Kazokiškėse, ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras, 2002-05-13 raštu suderinęs sąvartyno įrengimo PAV ataskaitą be pastabų. Sanitarinės apsaugos zonos klausimas buvo nagrinėjamas rengiant techninį projektą, tačiau buvo konstatuota, jog 500 metrų zona yra teisingai apibrėžta ir jos keisti nėra pagrindo. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nenumato galimybės reikalauti, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius atliktų papildomą ar naują planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kai sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo požiūriu jau yra priimtas ir atitinka galiojančius reikalavimus. Pagal Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr.D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau-TIPK) išduodamas prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdyti ūkinę veiklą, todėl suinteresuoti asmenys dar turės galimybę pareikšti savo siūlymus bei pastabas dėl TIPK leidimo sąlygų, taip pat ginčyti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą dėl TIPK leidimo išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2004-11-18 nutartyje konstatavo, jog Kazokiškių bendruomenė į administracinį teismą dėl 2002-06-12 sprendimo kreipėsi, praleidusi įstatymo nustatytą terminą, neatskleidė ir išsamiai neišdėstė aplinkybių, kada jai tapo žinoma apie skundžiamą sprendimą, todėl terminą skundui paduoti atnaujinti atsisakė (II t., b.l.154-157).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, reikšdama nuomonę į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, jog, jos manymu, išduodami statybos dokumentus Elektrėnų savivaldybės ir Aplinkos ministerijos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidė, todėl jų priimtų aktų naikinti nėra pagrindo (V t., b.l.104).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, reikšdama nuomonę į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2002-04-05 sprendimo Nr.55 panaikinimo, nes sąvartyno detaliojo plano rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3 d. numatė, jog visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo, kas reiškia, jog pareiškėjams jau 2002m. galėjo žinoti apie ginčijamo detaliojo plano patvirtinimą. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog sąvartynui nustatyta 500 metrų sanitarinės apsaugos zona per maža, nes ji nustatyta remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, kurios nė viena norma nenumato, jog jos priede nurodyti dydžiai yra tik orientaciniai, kaip teigia pareiškėjai. Pastarieji taip pat tvirtina, jog prieš detaliojo plano tvirtinimą privalėjo būti atliktas galutinis poveikio aplinkai vertinimas ir išsamios analizės pagrindu nustatyta sanitarinės apsaugos zona, tačiau minėta tvarka tokios pareigos nenumato, o Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 4 d. įtvirtina, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto parengimą, bet ne iki detaliojo plano patvirtinimo. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog detaliojo plano patikrinimo akte buvo pateikta neigiama išvada. Formuluotė „planas tvirtinamas su sąlyga, kad detalusis įsigalios, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sąvartyno vietos ir veiklos leistinumo“ reiškia, jog teritorijų planavimo priežiūros institucija nenustatė pažeidimų, o tik numatė sąlygą. Skunde nurodoma, jog pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą, tačiau jau patys su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo atliktos visos reikalingos procedūros. Dėl skundo argumento, jog pareiškėjai nežinojo, kad detalusis planas rengiamas naujam regioniniam sąvartynui pasisako, jog visą reikiamą informaciją buvo galima gauti ir telefonu, todėl daro išvadą, jog patys pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs. Pažymi, jog pareiškėjai teisės aktų nustatytu laiku jokių pastabų ir siūlymų detaliojo plano rengimo metu nereiškė, todėl visi teiginiai dėl detaliojo plano panaikinimo atmestini. Taip pat atmestini skundo argumentai dėl 2000-09-11 išvados ir sąlygų panaikinimo, nes pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, nenurodo teisės aktų normų, kurios pagrįstų jų teiginį, kad išvadose ir sąlygose pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės. Į reikalavimą panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą dėl to, jog į jį nepateko kai kurie sveikatos apsaugos srities reikalavimai atsikerta, jog nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos nebuvo įtrauktos į sąvadą bei kokiomis konkrečiomis teisės normomis remiantis tokios sąlygos privalo būti įtrauktos. Be to, sanitarinių reikalavimų specialiąsias projektavimo sąlygas išdavė Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras, kuris pagal Statybos įstatymo 20 str. 12 d. ir yra atsakingas už statinio projektavimo sąlygų ir įstatymų bei kitų teisės aktų atitikimą. Taigi, pareiškėjai manydami, jog tam tikri sveikatos apsaugos srities reikalavimai nebuvo įtraukti į sąvadą, atsakovu turėjo patraukti ir šias sąlygas išdavusią instituciją. Nurodo, jog atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2005-11-02 rašto teiginius, darytina pagrįsta išvada, jog sąvartyno techninis projektas buvo suderintas su už priešgaisrinį saugumą atsakinga institucija. Taip pat nepagrįstas pareiškėjų teiginys dėl TIPK leidimo gavimo, kaip projektavimo sąlygos įvykdymo, nes TIPK leidimas išduodamas, kai jau yra vykdoma tam tikra veikla, o ne statybai. Klaidingas ir teiginys, jog sąvadą išdavė asmuo neturintis tam įgaliojimų. Pagal Statybos įstatymo 20 str., reglamento STR 1.05.07:2002 6 punktą statinio projektavimo sąlygų sąvadą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas), kas šiuo atveju ir padaryta, t.y. sąlygų sąvadas išduotas Elektrėnų savivaldybės vyr. architekto A.B.. Pareiškėjai, teigdami, jog ir statybos leidimas išduotas neteisėtai, remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-27 įsakymu Nr.V-63 sudarytos darbo grupės parengta pažyma, kuri šiuo atveju nėra leistinas įrodymas, galintis patvirtinti pažeidimus, susijusius su PAV ataskaita, nes nėra aišku, kokie asmenys dalyvavo darbo grupėje, ar jie kompetentingi, o institucija, koordinuojantis PAV procesą yra Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Pažymi, jog pareiškėjų teiginys, kad sąvadas, sąvartyno techninis projektas buvo ruošiami bei derinami neišsiaiškinus atliekų, kurios bus talpinamos sąvartyne, realių kiekių, nepagrįstas, nes atliekų kiekiai nurodyti PAV programos II tomo 164 puslapyje ir PAV ataskaitos III tomo 8 ir 22 puslapiuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kazokiškėse statomas sąvartynas nepatenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Nurodo, jog Elektrėnų savivaldybei priklauso tik 3,33 % UAB „VAATC“ akcijų, todėl statybos leidimą pagrįstai išdavė savivaldybės administracija. Taip pat teigia, jog 2005-09-19 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.18 4 punkte numatyta, jog naujų statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą, kas reiškia, jog Vilniaus apskrities viršininkas, kuris yra valstybinės žemės nuomotojas, žinojo apie planuojamą sąvartyno įrengimą ir išreiškė savo sutikimą dėl sąvartyno statybos, todėl šiuo atveju joks papildomas sutikimas, kaip mano pareiškėjai, nėra būtinas. Tvirtina, jog nepagrįsti ir visi pareiškėjų teiginiai, susiję su Nuolatine statybos komisija, o naikinti statybos leidimą vien dėl to, jog komisijos protokole nesuformuluota išvada, ar komisija rekomenduoja išduoti ar ne leidimo, nėra pagrindo, nes visų posėdyje dalyvavusių institucijų atstovai pritarė sąvartyno projektui ir neteikė pastabų. Pažymi, jog nėra pagrindo naikinti ir ginčijamą 2005-05-13 išvadą, nes jos naikinimo pagrindai buvo paneigti šiame atsiliepime anksčiau išdėstytais argumentais, o dėl 2002-06-12 sprendimo panaikinimo pasisako, jog jam apskųsti yra praleistas vieno mėnesio terminas (VI t., b.l.1-10).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjų skundo motyvai dėl aktų panaikinimo yra formalūs, o skundo esmę sudaro pareiškėjų nenoras, kad toje teritorijoje apskritai būtų statomas regioninis sąvartynas. Paaiškina, jog, neįgyvendinus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano 2006-2016m. priemonių - nepastačius sąvartyno Kazokiškėse, iš esmės bus sugriauta Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistema, o Vilniaus miestui grės ekologinė katastrofa. Teiginiais, kad sąvartynas kelia grėsmę UNESCO saugomam objektui – Kernavės kultūriniam rezervatui, nepagrįstai spekuliuojama, nes Kernavė nuo sąvartyno yra už 9 km. Skundu siekiama ginti tam tikros grupės asmenų, įgijusių žemę prie sąvartyno, interesus, visos bendruomenės sąskaita, o sąvartyno įrengimas Kazokiškėse - optimaliausiai parinktoje tiek gamtosauginiu, tiek teritoriniu požiūriu vietoje, patenkintų viešąjį interesą (V t., b.l.104-108).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ paaiškina, jog vyko ne vienas susitikimas su Kazokiškių bendruomene ir paskutiniame- 2006-01-31 dieną - gyventojai buvo informuoti, jog nuo 2006-02-01 oficialiai prasideda sąvartyno statyba. Nurodo, jog galimas poveikis gyventojams ir aplinkai buvo nagrinėtas PAV ataskaitoje, kuria paneigtas galimas neigiamas poveikis. Pareiškėjo G.G. pretenzija dėl investicijų apsaugos nepagrįsta, nes sklypas įsigytas jau patvirtintus detalųjį planą, todėl gretimo sklypo paskirtis jam turėjo būti žinoma, juolab, kad Elektrėnų savivaldybė iš prieš tai buvusio sklypo savininko V.R. 2004-09-09 buvo gavusi preliminarų sutikimą perduoti sklypą visuomenės poreikiams. Dėl reikalavimo panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą pasisako, jog techninis projektas suderintas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, o TIPK leidimas neturi nieko bendro su techninio projekto rengimu. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nustatyta, kad didžiausia teršalų koncentracija nebus viršyta nei nagrinėjant teršalus atskirai, nei sumacijos grupėse; ataskaitoje nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė nurodyta ne miligramais kubiniame metre, kaip teigia pareiškėjai, o mikrogramais kubiniame metre, todėl dydžiai neviršija normatyvų; sąvartyne dumblas nebus šalinamas; sąvartyno galimas poveikis požeminiam vandeniui buvo nagrinėtas PAV ataskaitoje ir konstatuota, jog teršalai nekelia realios grėsmės; tiesioginis poveikis gyventojų sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos negalimas; numatoma perkelti arčiausiai sąvartyno esančio Vidugirio kaimo gyventojus, o UAB „VAATC“ verslo plane, patvirtintame valdybos 2005-08-29 posėdyje, numatyta kasmet kompensacinėms priemonėms skirti po 400 000 Lt; Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centras 2004-06-16 raštu Nr.12-157 patvirtino 500 metrų sanitarinės apsaugos zoną; sąvartynas yra už 8 km nuo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato, todėl jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jam neturės; Elektrėnų savivaldybė turi tik 3,33 % UAB „VAATC“ akcijų, todėl įmonė nelaikytina savivaldybės kontroliuojama įmone; valstybinės žemės nuomos 2005-09-19 sutartyje Nr.18 pateiktos statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą, o elektros linijos tvarkytos pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Vilniaus elektros tinklų Trakų skyriaus išduotas technines sąlygas Nr.04/83“KT“, tai numatyta sąvartyno techniniame projekte, kuris su sąlygas išdavusia institucija suderintas (IV t., b.l.123-125, V t., b.l.132-138).

Pareiškėja ir pareiškėjų atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, dėl 500 m sanitarinės zonos papildomai paaiškino, kad sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymas Nr.10 šių zonų nustatymo regioniniams sąvartynams nereglamentavo, reikėjo taikyti specialias normas, bent du kartus didesnę zoną, ant pačios zonos ribos stovi gyvenamasis namas; kilus abejonėms, pagal įstatymą turėjo būti inicijuotas pakartotinis PA vertinimas, sveikatos institucijų pritarimai šiai zonai negauti. Visuomenė apie projektavimą gali ir buvo informuota, bet grubiausiais pažeidimas- kad ji nebuvo įtraukta dalyvauti svarstyme, kaip to reikalauja Konvencija ir ES teisės aktai (1975 m. Direktyva dėl atliekų), Teisingumo Teisme jau yra tokių bylų, kur bendruomenės laimėjo procesus dėl jų neįtraukimo į dalyvavimą panašių projektų rengime (2004 ir 2005 m. bylos).

Atsakovių - Elektrėnų savivaldybės tarybos ir administracijos - atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad statybos leidimo išdavimui CK numatytas vienerių metų įgaliojimo terminas netaikomas; savivaldybė „VAATC“ turi tik 3,33 proc. akcijų, tad gauti leidimą statybai iš apskrities nebuvo privalu. Yra gauta VAVA išvada, liečianti ir apsaugos zoną, ji nenuginčyta.

Atsakovo - VRAAD - atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad teisės aktai neskiria sąvokų regioninis ar vietinis sąvartynas, 500m zona gali būti tiek sumažinta, tiek padidinta, šiuo atveju pasirinkta optimaliausia.

Atsakovės - LR AM - atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, prieštaravo, kad pagal Konvenciją tą patį ginčą teisme galima nagrinėti pakartotinai, turima omenyje, kad nesusitarus ikiteismine tvarka, ginčas pakartotinai nagrinėjamas teisme. Steigiamame sąvartyne nebus saugomos pavojingos atliekos, tai komunalinių atliekų sąvartynas, sausas dumblas iš nuotekų taip pat nebus vežamas, deginimo atsisakyta kaip nepriimtino, vieno iš blogiausių būdų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai skundus prašė atmesti jų atsiliepimų argumentais.

Kolegija, išnagrinėjusi skundų bei atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog byla dalyse dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimo Nr.55 panaikinimo (3 reikalavimas) bei pagal 2006-05-23 skundą, pavadintą prevenciniu ieškiniu (7 reikalavimas), nutrauktina, likę 2006-05-10 skundo reikalavimai atmestini.

Nustatytosios faktinės bylos aplinkybės.

Asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ įsteigta 2002-07-02 ir vienija Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius ar gyvenusius Kazokiškių ir aplinkiniuose kaimuose Kazokiškių seniūnijoje, tarp kurios tikslų jos įstatuose numatyta: vykdyti prevencinę ir savitarpio pagalbos veiklą sprendžiant socialines problemas; ginti aplinkosaugos interesus, padėti spręsti aplinkosaugos problemas, ginti visuomenės sveikatos apsaugos interesus, kultūros paveldo interesus, socialinės gerovės interesus; ginti bendruomenės narių, rėmėjų, o taip pat Kazokiškių kaimo bei aplinkinių kaimų gyventojų teises ir teisėtus interesus, įskaitant jų, kaip vartotojų teises (II t., b.l.127, V t., b.l.1-11).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tuometinė Trakų rajono savivaldybės vykdomoji institucija - Trakų rajono valdyba - 1999-05-12 sprendimu Nr.149 nusprendė rengti Kazokiškių sąvartyno detalų planą, o Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000-08-30 sprendimu Nr.56 nuspręsta patvirtinti Kazokiškių sąvartyno detalaus plano rengimo sutartį Nr.001 (I t., b.l.32-33). Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2000-09-11 surašė Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą, o meras tą pačią dieną patvirtino Sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (I t., b.l.34-36). Elektrėnų savivaldybės valdybos 2001-12-22 sprendimu Nr.237 pritarta paruoštai Kazokiškių sąvartyno detaliojo plano raidos programai (I t., b.l.37). Iš šios programos matyti, kad buvo planuojama pirmaisiais eksploatavimo metais sąvartyną naudoti Elektrėnų savivaldybės reikmėms, nuo 2006m.- Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajono reikmėms, nuo 2010 metų, ES reikalavimu uždarius netinkamus Vilniaus apskrities vietinius sąvartynus,- Vilniaus apskrities reikmėms (t.1,b.l.41-43).

Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerijos užsakymu bendrovė „Baltijos konsultacinė grupė“ kartu su Danijos kompanija RAMBOLL parengė Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo programą, kurią AM 2002-04-04 raštu Nr.01-24-1771 patvirtino (II t.,b.l.160-209).

Vyriausybė 2002-04-12 nutarimu Nr.519 patvirtino Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, kurio 18 punktu nustatė, jog būtent savivaldybės institucijos yra pagrindinė grandis, organizuojanti komunalinių atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą. Jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o esantys savivaldybių teritorijose gyventojai ir ūkio subjektai (įmonės, įstaigos ir organizacijos) privalo naudotis šia sistema (...), gi siekiant didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, savivaldybėms rekomenduojama išvien kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas (19 punktas).

Visuomenė apie detaliojo plano rengimą informuota 2002-02-15 skelbimu laikraštyje „Elektrėnų žinios“, apie galimybes susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir teikti dėl jo pastabas, pasiūlymus bei įvyksiantį viešo svarstymo susirinkimą paskelbta 2002-02-23 laikraštyje „Elektrėnų žinios“ (I t., b.l.47-48), žemės sklypų, esančių planuojamo sąvartyno sanitarinės apsaugos zonoje, savininkai apie galimybę susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir pateikti dėl jo pastabas, pasiūlymus informuoti registruotais laiškais (I t., b.l.49-51). Viešo svarstymo susirinkimas įvyko 2002-03-26 Elektrėnų savivaldybės patalpose (V t., b.l.36). Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas 2002-03-28 surašė Kazokiškių sąvartyno detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, nurodęs, jog per nustatytą susipažinimo su detaliuoju planu laikotarpį visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta, viešo svarstymo susirinkime motyvuotų (pagrįstų) pasiūlymų detaliajam planui visuomenės atstovai nepateikė (I t., b.l.46).

VAVA Regioninės plėtros departamento direktorius 2002-04-05 patvirtino Teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr.103, nurodžius, jog projektas „Kazokiškių sąvartyno sklypo detalusis planas“ tvirtintinas su sąlyga, kad detalusis planas įsigalios, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sąvartyno vietos ir veiklos leistinumo, o Elektrėnų savivaldybės taryba 2002-04-05 sprendimu Nr.55 patvirtino Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą (I t., b.l.54-55).

2002m. gegužės mėnesį bendrovė „Baltijos konsultacinė grupė“ kartu su Danijos kompanija RAMBOLL parengė Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (III t., b.l.1-202, IV t., b.l.1-116), kurią išnagrinėjusi, AM 2002-06-12 sprendimu Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ pritarė Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimui Kazokiškėse pagal pateiktą PAV ataskaitą (II t., b.l.64-67). Elektrėnų bei Širvintų rajonų savivaldybių administracijos vietinėse informavimo priemonėse 2002-03-23 paskelbė, kad yra parengta Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo programa, nurodė, kur galima su ja susipažinti ir pasiūlė dėl šios jos pateikti pasiūlymus bei pastabas (II t, b.l.203-204). „Elektrėnų žinių“ 2002-05-11 numeryje Nr.19(99) buvo paskelbta ataskaitos svarstymo data- 2002-05-21, laikas ir vieta, be to, Kazokiškų seniūnas šiame kaime 2002-05-06 patalpino skelbimą apie šios ataskaitos svarstymą su visuomene (III t., b.l.153-154). Iš Elektrėnuose įvykusio aptarimo 2002-05-21 protokolo matyti, kad šiai ataskaitai buvo pritarta (III t., b.l.155-158), o tą pačią dieną vykusi Kazokiškių seniūnijos gyventojų sueiga tik suformulavo klausimus ataskaitos rengėjams ir savivaldybės ekologą V.P. įgaliojo juos pateikti ataskaitą svarstant Elektrėnų savivaldybėje, pastabos ir pasiūlymai įvertinti (t.3,b.l.159-164). Analogiškai ataskaitos aptarimai vyko ir Širvintų rajono savivaldybėje (III t., b.l.165-180).

Lietuvos Respublikos Seimas 2002-10-29 nutarimu Nr.IX-1154 patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, iš kurio: pirma, Gamtinio karkaso brėžinio (nutarimo 2 priedas, b.l.150) matyti, jog vietovė, kurioje steigiamas Kazokiškių sąvartynas (vieta nustatyta pagal PAV ataskaitoje esančias koordinates), priskiriama gamtinio karkaso teritorijoms, kuriose kraštovaizdis formuojamas kryptimi išlaikyti ir saugoti esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį; antra, Kultūros paveldo teritorijų brėžinio (nutarimo 3 priedas, b.l.151) bei I skyriaus 2 skirsnio 20 punkto matyti, jog aptariama vietovė nepakliūva nei į ypač svarbių paveldo vertybių apsaugos arealą, nei į svarbių paveldo vertybių arealą; trečia, Rekreacinės teritorijos brėžinio (nutarimo 6 priedas, b.l.152) matyti, kad vietovė yra rekreaciniame areale, kurio rekursinis potencialas mažas, o rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo žemiausias (II skyriaus 4 skirsnio 1 p. trečia pastraipa); ketvirta, iš bendrojo plano aprašomosios dalies II skyriaus 5 skirsnio 30 p. matyti, jog „numatoma įrengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sąvartynus visuose šalies regionuose. Taip pat tikslinga pertvarkyti ir miestų bei miestelių atliekų surinkimo ir gabenimo sistemas įdiegiant integruotą ir veiksmingą tvarkymą, įskaitant atliekų surinkimą, rūšiavimą, laikiną saugojimą (prireikus), gabenimą, utilizavimą ir perdirbimą. Siūlomos preliminarios regioninių sąvartynų vietos yra pateiktos kartoschemoje (žiūr. brėž. Nr. 7. Techninė infrastruktūra) bei 5.1-13 lentelėje“. Šios lentelėje nurodyta, kad Vilniaus apskrityje numatoma įrengti 2 sąvartynus, vieną – prie Vilniaus miesto, antrą – prie Ukmergės miesto.

UAB „Vilniaus atliekų tvarkymo centras“ Elektrėnų savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2004-03-09 pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, jos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius tokį sąvadą Nr.04-27, patvirtintą savivaldybės vyr. architekto, išdavė 2004-05-12 dieną (II t., b.l.134-147).

VRAAD, išnagrinėjusi naujo Vilniaus regioninio sąvartyno techninio projekto Aplinkos apsaugos dalį, kurioje įvertintos AM 2002-06-12 sprendime nurodytos sąlygos, jos sprendiniams 2005-05-13 Išvada techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956 pritarė (II t., b.l.21). Elektrėnų savivaldybės mero 2005-12-07 potvarkiu Nr.01V-105 sudaryta komisija, 2005-12-09 posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus regioninio buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškių seniūnijoje techninį projektą, nusprendė, kad į pastabas bei pasiūlymus atsižvelgta, todėl sąvartyno I etapo techninis projektas atitinka Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro 2004-03-19 rašto Nr.12-65 specialiąsias sąlygas (I t., b.l.67-68).

Vilniaus apskrities viršininkas 2005-09-07 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje nuomos UAB „VAATC“ Nr.2.3-7818-42 išnuomojo bendrovei 23 metams 301638 kv.m. ploto kitos paskirties (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) žemės sklypą, esantį Kazokiškių kaime, ir įpareigojo ją laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VI, XXVI, XXVII ir L skyriaus reikalavimų, savivaldybės ir kitų institucijų nustatytų naudojimosi sąlygų ir apribojimų (I t., b.l.28-29), tokia žemės sklypo paskirtis- atliekų saugojimas ir utilizacija- įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre (I t., b.l.26-27). Vykdydamas VAV įsakymą, Elektrėnų žemėtvarkos skyrius valstybės vardu 2005-09-19 su bendrove sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.18 (I t., b.l.30-31).

UAB „VAATC“ Elektrėnų savivaldybės administracijai 2005-09-15 pateikė prašymą išduoti statybos leidimą Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartyno Kazokiškių seniūnijoje I statybų etapui (I t., b.l.61-62). Iš Nuolatinės statybos komisijos, tikrinusios kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2005-09-20 posėdžio protokolo Nr.05-73 matyti, jog atitinkamų institucijų atstovai, pagal kompetenciją patikrinę dokumentus, savo išvadas patvirtino parašais (I t., b.l.69-70). Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius UAB „VAATC“ 2006-01-24 išdavė statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno statybai (II t., b.l.148-149).

Kilus visuomenėje diskusijoms dėl sąvartyno statybos, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete ne tik tarpžinybiniu, bet ir visuomeniniu mastu svarstytas Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektas Nr.ZP-1580. 2006-12-06 surašyta Aplinkos apsaugos komiteto (Pagrindinio komiteto) išvada, iš kurios matyti, jog projektą vertino, pasiūlymus ir išvadas teikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto susivienijimas „Labora“, Kazokiškių bendruomenės iniciatyvinė grupė, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vilniaus regiono plėtros taryba, Kaimo reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galutinis Aplinkos apsaugos komiteto (Pagrindinio komiteto) sprendimas (balsavimo rezultatu atmesti projektą „už“ – 5, „prieš“ – 2) Seimo nutarimo projektą „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ atmesti (V t., b.l.133-141).

Dėl skundo padavimo termino LR AM 2002-06-12 sprendimui Nr.01-24-3257, 2005-05-13 išvadai Nr.1.7-956, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimui Nr.55 apskųsti.

Pareiškėjai - asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ ir G.G. - prašo panaikinti LR AM 2002-06-12 sprendimą Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“, kuriuo nuspręsta pritarti Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimui Kazokiškėse (Elektrėnų sav.) pagal pateiktą PAV ataskaitą (7 reikalavimas). Pagal sprendimo priėmimo metu galiojusios Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcijos 10 str. 1 dalį atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje. Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta tvarka praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikia galimybę su juo susipažinti (10 str. 5 d.). Taigi matyti, jog šiuo atveju 2002-06-12 sprendimui skųsti taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 33 str. 1 d. nuostatos, numatančios, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Teismas, vykdydamas ABTĮ 10 str. įtvirtintą teisių ir pareigų išaiškinimo proceso dalyviams pareigą, 2006-10-10 lydraščiu pasiūlė pareiškėjams pateikti duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, kada su minėtu aktu jie buvo supažindinti ir tuo atveju, jeigu terminas skundui būtų praleistas – pateikti motyvuotą prašymą jam atnaujinti (IV t., b.l.132). Tokia galimybe pareiškėjai pasinaudojo, 2006-11-20 pateikdami prašymą praleistam terminui atnaujinti ir kaip svarbią priežastį jam atnaujinti nurodydami Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog kiekvienam asmeniui yra garantuota teisė kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme, jeigu asmuo mano, kad jo teisės gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, buvo pažeista (V t., b.l.50-51).

Šiuo atveju pasakytina, jog toks argumentas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes: pirma, pareiškėjų cituojamos konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje, institucijoje, įsteigtoje įstatymų nustatyta tvarka, jei asmuo mano, kad jo prašymas suteikti informaciją pagal 4 straipsnį nebuvo nagrinėtas, buvo neteisėtai atmestas, buvo iš dalies ar visiškai atsisakyta pateikti informaciją arba kitais atvejais, kai į prašymą nebuvo deramai atsižvelgta pagal nurodyto straipsnio nuostatas. Taigi matyti, jog ši nuostata taikytina tais atvejais, kai kokiu nors būdu atsisakyta suteikti informaciją pagal asmens paklausimą, beje, konvencijos dalis, liečianti teisę gauti informaciją apie aplinką, iš esmės ir reglamentuoja šalių pareigas atsakant į prašymus suteikti informaciją apie aplinką, ko šiuo atveju nėra, todėl konvencijos normos šiuo atveju netaikytinos; antra, skundžiamas 2002-06-12 sprendimas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbtas 2002-06-27, pareiškėjai prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodo, kokios priežastys jiems trukdė susipažinti su skundžiamu aktu ir nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos, teismas tokių kliūčių taip pat nenustatė; trečia, atsakovė – LR AM – teisi, teigdama, jog dėl sprendimo 2002-06-12 Nr.01-24-3257 panaikinimo pareiškėja jau kreipėsi su skundu į teismą, ir pastarasis skundą priimti atsisakė. Iš prijungtos administracinės bylos Nr.AS5-508-04 matyti, jog skundą su aptariamu reikalavimu (kartu prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti) Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti 2004-10-20 nutartimi, kurią LVAT 2004-11-18 nutartimi paliko galioti, išaiškindamas, kokios priežastys laikytinos svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti ir kokios aplinkybės tokiais atvejais turi būti atskleistos teismui. Nepaisant to, pakartotinai į teismą pareiškėjai kreipiasi tik 2006-05-23 skundu, nei jame, nei prašyme nenurodydami, kada objektyviai jiems tapo žinoma apie skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pareiškėjų pasirinkto elgesio modelio, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, byla pagal šį (7-jį) reikalavimą nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu. ABTĮ 101 str. 2 punktas, numatantis bylos nutraukimo pagrindą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šiuo atveju netaikytinas, nes nėra būtino šiam pagrindui taikyti elemento – šalių tapatumo.

Pareiškėjai 2006-05-10 teisme gautu patikslintu skundu, teismo priimtu 2006-07-12 nutartimi (II t., b.l.117), prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956. VRAAD, atsikirsdamas į skundą nurodo, jog skundas dėl šio reikalavimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, nes: pirma, pareiškėjų atstovams 2006-02-14 raštu Nr.07-949 buvo siųstas Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-20 posėdžio protokolas, kuriame buvo nurodyta, kad 2005-05-13 išvada Nr.1.7-956 buvo suderintas naujo Vilniaus regioninio sąvartyno techninis projektas; antra, pareiškėjų atstovai 2006-04-06 kreipėsi į VRAAD su prašymu pateikti minėtą išvadą, kas rodo, jog pareiškėjams jau iki 2006-04-06 buvo žinoma apie skundžiamą sprendimą. Šiuo atveju pasakytina, jog išvadai apskųsti taikytini bendri ABTĮ 33 str. 1 d. numatyti terminai, tačiau, turint omeny tai, jog skundžiamas aktas adresuotas ne pareiškėjams, o terminas su skundu kreiptis į teismą yra gana trumpas, būtinoji sąlyga termino eigos pradžiai yra skundžiamo akto įteikimas, o ne tik informavimas apie jo priėmimą, kaip mano VRAAD, nes tik tokiu būdu sudaromos protingos ir pagrįstos teisės kreiptis į teismą demokratinėje valstybėje prielaidos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skundžiama 2005-05-13 išvada pareiškėjų atstovams siųsta tik 2006-04-20 raštu Nr.1.7-1104 (II t., b.l.20), su skundu į teismą pareiškėjai kreipėsi 2006-05-10, todėl nesant kitų duomenų, pagrindžiančių ankstesnį skundžiamo akto įteikimą, teismas konstatuoja, jog skundas dėl aptariamo reikalavimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, todėl atsakovo - VRAAD - argumentai dėl jo praleidimo atmestini.

Atsakovės - Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų savivaldybės taryba, atsikirsdamos į skundą, nurodo, jog pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytus terminus Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimui Nr.55 ir su juo susijusiems dokumentams apskųsti. Šiuo aspektu pasakytina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-03-03 nutartimi buvo atsisakęs priimti pareiškėjų skundą dalyje dėl Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintos Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados, Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintų Sąlygų bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti bei Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimo Nr.55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Nutartis buvo apskųsta LVAT, kuris 2006-06-22 nutartimi VAAT nutartį panaikino konstatavęs, jog 2000-09-11 išvadoms ir 2000-09-11 sąlygoms apskųsti privaloma ikiteisminė tvarka, kaip nurodė VAAT, nebuvo būtina, o terminas 2002-04-05 sprendimui Nr.55 apskųsti nustatytinas ir skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie tokį aktą momento (I t., b.l.1-2, 153-156). Teismas, gavęs papildomos informacijos, mano, kad šis momentas yra maždaug 2004m. sausio 26 diena, kuomet bendruomenė (t.y. šioje byloje pareiškėja) gavo Seimo kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės pažymą Nr.4D-2003/3-1631. Nors bendruomenė (skundą pasirašė jos iniciatyvinė grupė, atstovaujama šešių narių, tarp jų - ir pareiškėjos I.V.S., tačiau veikusi 1600 bendruomenės narių vardu) į kontrolierę kreipėsi sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos klausimais, minėtoje pažymoje labai detaliai išdėstyta sąvartyno projektavimo, statybos pradžios chronologija, etapai ir priimti sprendimai, tarp jų - ir visa informacija apie detaliojo plano rengimą bei tvirtinimą su bendruomenei reikšminga informacija, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimu Nr.55 buvo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas (VI t., b.l.156-166). Įvertinusi tai, kas išdėstyta šio sprendimo skyriuje „Nustatytosios faktinės bylos aplinkybės“ apie bendruomenės informavimą aptariant detalaus plano projektą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kolegija mano, kad pareiškėjai praleido terminą 2002-04-05 sprendimui apskųsti, todėl byla ir šio reikalavimo dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str.6 dalis).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados:

1) Kolegija, įvertinusi teiginius, išdėstytus sprendimo dalyje „Nustatytosios faktinės aplinkybės“, liečiančius nacionalinio lygio institucijų sprendimus, daro išvadą, kad parinktoji Kazokiškių sąvartyno įrengimo vieta iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr.IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui ir atitinka Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, todėl šiame ginčo etape nebekvestionuotina. Lietuvos Respublikos Seime organizuotu tarpžinybiniu ir visuomeniniu mastu apsvarstytam Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektui buvo nepritarta.

2) Dėl reikalavimų panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 suderintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą (1 reikalavimas) bei Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (2 reikalavimas):

Minėta, kad pareiškėjai šių reikalavimų pagrįstumą argumentuoja taip: nei 2000-09-11 išvada, nei 2000-09-11 išduotos sąlygos neužtikrino, jog detaliojo plano sprendiniai būtų parengti be pažeidimų, be to, išvadoje pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės- nenurodytas poveikio žmonių sveikatai bei kultūros paveldo išsaugojimui aspektas. Analogiškas pažeidimas padarytas ir sąlygose, kuriose netinkamai suformuluotas detaliojo plano pavadinimas, nes neatspindi, kad detalusis planas ruošiamas naujam sąvartynui; sąvartyno projektavimo sąlygų sąvadą išdavė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų, o sąvartyno projektui, be išvadoje nurodytų sąlygų, turėjo būti taikomos ir kitos sąlygos - priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos, taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimo gavimas. Teisinių šių aktų panaikinimo pagrindų pareiškėjai nenurodo.

Teritorijų planavimo teisinius pagrindus bei pagrindines procedūras reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, tačiau jis sprendime minimų (skundžiamų) išvados ir sąlygų apibrėžimo neduoda. Šių teritorijų planavimo dokumentų vieta planavimo procese ir jų išdavimo procedūra yra numatyta jų išdavimo metu galiojusiose Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintose Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklėse, pagal kurių 3 punktą sąlygos detaliesiems planams yra nustatyta tvarka patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų, galiojančių normų, taisyklių, standartų ir kiti reikalavimai, paremti norma ar dokumentu, taikomi rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o pagal 37 bei 38 punktus - sąlygas detaliesiems planams parengia ir išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje rengiamas detalusis planas, vyriausiasis architektas arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis rajono arba miesto savivaldybės teritorijos bendraisiais planais, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais; sąlygas detaliesiems planams, kurių planavimo organizatorius yra savivaldybė, parengtas 37 punkte nustatyta tvarka, tvirtina savivaldybės valdyba (meras).

Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintose Detaliųjų planų taisyklėse (27 punktas) numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, prieš rengdami detalųjį planą, kreipiasi į savivaldos administracijos pareigūną - vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų ir procedūros. Planavimo organizatoriaus prašymas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos ir pateikiama išvada raštu. Išvadoje nurodomas detaliojo planavimo proceso teritorijų planavimo etapų skaičius (2 arba 3) detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo tvarka (bendroji arba supaprastinta), sprendinių vertinimo aspektai bei savivaldybės infrastruktūros plėtojimo būtinumas (28 punktas). Planavimo organizatoriui sutikus su išvada dėl planavimo proceso ir procedūros, išduodamos planavimo sąlygos.

Sulyginus cituojamą reglamentavimą su išduotų išvados bei sąlygų turiniu, matyti, kad jie formalių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia, išduoti kompetentingų asmenų, be to, kolegijos nuomone, šie dokumentai nėra tie, kurie pareiškėjams galėjo sukelti ar sukėlė tas neigiamas pasekmes (teisių pažeidimą), dėl kurių šioje byloje keliamas ginčas. Antra vertus, reikalavimų išvadai bei sąlygoms apimties pakankamumas iš esmės yra tikrinamas per paties detaliojo plano rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo, patikrinimo bei tvirtinimo procedūras. Įvertinus pasakytą, kolegija daro išvadą, kad reikalavimai panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 suderintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą bei Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti skunde nurodytais pagrindais negali būti tenkinami.

3). Reikalavimą panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.04-27 (4 reikalavimas) pareiškėjai grindžia tuo, jog 1) jį išdavė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų, 2) sąvartyno projektui, be savivaldybės 2004-05-12 išvadoje nurodytų sąlygų, turėjo būti taikomos ir kitos sąlygos - priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos, gautas taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimo gavimas.

Santykius, susijusius su visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiais reikalavimais, statybos techninio normavimu, statybinių tyrinėjimu, statinių projektavimu, naujų statinių statyba, rekonstravimu, remontu, jų pripažinimu tinkamais naudoti, statinių naudojimu ir priežiūra, nugriovimu bei visos šios veiklos priežiūros tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veikla, reglamentuoja ir principus šioje srityje nustato Statybos įstatymas (SĮ). SĮ 2 str. 33 dalyje įvardinta, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Analogiška nuostata perkelta į Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.215 (su vėlesniais pakeitimas, galiojusiais sąvado išdavimo metu) patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 punktą. Minėta, kad skundžiamą sąvadą, patvirtintą savivaldybės vyriausiojo architekto, parengė ir išdavė savivaldybės administracijos specializuotas padalinys - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, taigi įgaliotas subjektas, kuris ir pagal Elektrėnų savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatų 2.1 punktą (nuostatai skelbti savivaldybės interneto svetainėje) tokią funkciją įpareigotas atlikti.

Pareiškėjai mano, jog sąvartynui turėjo būti taikomos ir kitos sąlygos, o būtent - priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos. Pažymėtina, jog SĮ pateiktas neišsamus projektavimų sąlygų sąrašas, tačiau tiek šioje normoje, tiek STR 1.05.07:2002 37 punkte yra pasakyta, jog kitų statinio projektavimo sąlygų, kurios SĮ 2 straipsnio 32 dalyje įvardytos kaip „kitų įstatymų nustatyti reikalavimai“ privalomumą bei jų sudėtį nustato tie įstatymai ir jų pagrindu parengti teisės aktai. 2002-03-19 priimtas STR 1.05.03:1997 „Statinio projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, kurio 3.12 punkte numatyta, jog projektavimo specialiosios sąlygos - valstybinių institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų specialiuosius reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai priklauso nuo statinio ir jo statybos sklypo vietos ir jo aplinkos. Kai yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, jame nustatyti teritorijos režimo reikalavimai kartu yra ir specialiosios sąlygos, o jei tie reikalavimai nepakankami statinio projektui rengti, specialiosios sąlygos nustatomos pagal šio reglamento reikalavimus. Šiuo atveju yra patvirtintas detalusis planas, taigi ir priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos būtinumo nėra, o pagal STR 1.05.03:1997 8.1.1. punktą projektavimo specialiosios sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais ir specialiųjų reikalavimų normatyviniais dokumentais. Jose prie kiekvieno reikalavimo turi būti nurodytas teisinis pagrindas (konkretus teisės aktas, normatyvinis dokumentas). Be to, Organizaciniame tvarkomajame techniniame reglamente STR 1.09.01:1996 „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka“, į kurį nukreipia jau minėtas 3.12 p., numatyta, jog projektavimo specialiosios sąlygos nustato tik esminius pagrįstus specialius reikalavimus, o išimties tvarka specialiosios sąlygos statinio projektui rengti nustatomos tik šiais atvejais: kai nėra parengto teritorijos detaliojo plano; kai teritorijos detalusis planas parengtas nepilnoje apimtyje (pagal normatyvinius dokumentus, parengtus iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo) (5.2.2-5.2.3 p.). Taigi matyti, jog pareiškėjai savo pozicijos dėl priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos nepagrindė, o teismas tam įstatyminių pagrindų nenustatė.

Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusių LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5 punktas numatė, jog TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus (...), kas leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šį dokumentą statytojas privalo gauti statinio pridavimo eksploatuoti etape.

4). Dėl reikalavimo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti (5 reikalavimas).

Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusi SĮ redakcija numatė, jog statybos leidimą išduoda: 1) statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms (įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities viršininko administracija; 2) kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) (23 str. 5 d.). Šios nuostatos perkeltos ir detalizuotos LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, kurio 6 punkte numatyta, jog statybos leidimą, įskaitant statybos leidimą griauti statinį, išduoda: statiniui, išdėstytam kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė (jos institucija, savivaldybės kontroliuojama įmonė, kiti savivaldybės administravimo subjektai) – apskrities viršininko administracija (6.1 p.); statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms, įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą – apskrities viršininko administracija Vyriausybės nustatyta tvarka (6.2 p.); statiniui pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje (išskyrus Kuršių nerijoje esančias gyvenvietes) – apskrities viršininko administracija savivaldybės vykdomosios institucijos siūlymu, Aplinkos ministerijos teikimu ir Vyriausybės nutarimu (6.3 p.); bet kuriam kitam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos tarnautojas (toliau – Savivaldybės administracijos subjektas) (6.4. p.).

Pareiškėjai kaip vieną iš statybos leidimo panaikinimo pagrindų nurodo jo išdavimą netinkamo subjekto, t.y., teigia, jog leidimas išduotas savivaldybės administracijos, tačiau šiuo atveju leidimą galėjo išduoti tik Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal STR 1.07.01:2002 6.1 punktą, nes statytojas UAB „VAATC“ (leidimo gavėjas) yra savivaldybių kontroliuojama įmonė. Taip pat nurodo, jog leidimą išdavė neįgaliotas asmuo, nes Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus yra pasibaigę. Šiuo atveju pasakytina, jog STR 1.07.01:2002 6.1 numato, jog statybos leidimą išduoda apskrities viršininkas, kai statytojas yra savivaldybė, jos institucija, savivaldybės kontroliuojama įmonė, kiti savivaldybės administravimo subjektai. Savivaldybės kontroliuojamos įmonės sąvoka atskleista Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, kurio 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė - įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Iš į bylą pateiktos UAB „VAATC“ vertybinių popierių sąskaitos išrašo matyti, jog leidimo išdavimo dienai Elektrėnų savivaldybė reikiamo akcijų kiekio neturėjo (IV t., b.l.128-129). Teismui nenustačius kitų išimtinų atvejų, kai statybos leidimą išduoda ne savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos tarnautojas, daro išvadą, jog skundžiamą statybos leidimą išdavė kompetentingas subjektas. Dėl skundo argumento, jog skundžiamo akto išdavimo metu Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus buvo pasibaigę konstatuotina, jog tiek pagal SĮ, tiek pagal STR 1.07.01:2002 nuostatas leidimą šiuo atveju galėjo išduoti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos tarnautojas, o nagrinėjamu atveju tai atliko Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A. B., todėl mero įgaliojimai statybos leidimo išdavimo tvarkai jokios įtakos neturi.

Kaip kitus statybos leidimo naikinimo pagrindus pareiškėjai nurodo ir tai, jog: Nuolatinė statybos komisija nepateikė nei teigiamos, nei neigiamos išvados, priimant sprendimą nedalyvavo dauguma narių, kai kurios institucijos projektą suderino gerokai po posėdžio, taip pažeidžiant Komisijos darbo reglamento 5, 7, 8 punktų reikalavimus; nėra kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos pritarimo leidimo sąvartyno statybai išdavimui; UAB „VAATC“ (statytojas) nėra gavęs nuomotojo leidimo statyti šiame žemės sklype; pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.4 punktą elektros linijų apsaugos zonoje draudžiama įrengti sąvartynus.

SĮ 23 str. 9 dalyje numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. SĮ 23 str. 10 dalis numato, jog nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų (naudotojų), institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Komisijos pavyzdinius nuostatus parengia Vyriausybės įgaliota institucija. Iš LR Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr.D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau-Pavyzdinių nuostatų) matyti, jog komisijos darbo forma yra posėdžiai, kurie rengiami Komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka (8 p.), komisijos narių – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjekto), rengusio (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusio (dalyvavusio nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, gali iki Komisijos posėdžio pradžios raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą (13 p.).

Komisijos pagrindinis uždavinys statybos leidimo išdavimo procese yra patikrinti ir nustatyti, ar: statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį; atlikta projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos (Pavyzdinių nuostatų 19.1-19.3 p.). Komisija protokolu įformina statybos leidimui gauti pateiktų dokumentų patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti arba neišduoti statybos leidimą, jei Komisija dėl patikrinto statinio projekto turi pastabų, jos įrašomos į protokolą ir statybos leidimas išduodamas tik pataisius projektą pagal šias pastabas (22-23 p.). Komisijos protokolą pasirašo visi dalyvavusieji posėdyje Komisijos nariai. Komisijos rekomendacija išduoti statybos leidimą priimama visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių pritarimu. Kai visų Komisijos narių pritarimo nėra, nepritarimo motyvai išdėstomi protokole (pateikiamos konkrečios neišdavimo priežastys, pagrindžiamos nuorodomis į konkrečius teisės aktų punktus) (24 p.).

Pagal į bylą pateiktą Elektrėnų savivaldybės mero 2002-08-21 potvarkį Nr.01.V-435 „Dėl nuolatinės statybos komisijos sudarymo“ į šią komisiją įeina, be pirmininko, mažiausiai trylika narių (VI t., b.l.90). Pagal Elektrėnų savivaldybės mero patvirtintą Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos darbo reglamento 5 punktą komisijos nariai iki posėdžio pabaigos pateikia savo išvadas dėl jiems pateiktų dokumentų ir dėl statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo, protokolas pildomas posėdžio metu ir jį pasirašo visi nariai iki posėdžio pabaigos (7, 8 p. – VI t., b.l.91). Iš byloje esančio Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005-09-20 posėdžio protokolo (I t., b.l.69-70) matyti, jog jame dalyvavo pirmininkas ir dar keturi nariai, kurie, kaip galima spręsti iš konkrečių datų nenurodymo, protokolo išvadose pasirašė tą pačią dieną, o Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro direktorius V.S. nurodė posėdžio datą, kuomet buvo svarstytas 2005-12-01 raštas „Dėl planuojamo Kazokiškių regiono sąvartyno techninio projekto derinimo“ ir nutarta, jog sąvartyno I etapo techninis projektas atitinka Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro 2004-03-19 Nr.12-65 specialiąsias sąlygas (I t., b.l.67-68). Iš čia darytina išvada, jog pareiškėjos teiginiai, kad institucijos projektą suderino gerokai po posėdžio nepagrįsti. Tai, jog 2005-09-20 komisijos posėdžio protokolas nepilnai užpildytas (neišbraukti nereikalingi žodžiai), nedaro jo niekiniu, nes jokių pastabų, pagal kurias reiktų taisyti statinio projektą, nenurodyta. Dėl pareiškėjų teiginio, jog nedalyvavo dauguma narių, pasakytina, jog pagal Pavyzdinių nuostatų 13 punktą Komisijos posėdžiuose privaloma dalyvauti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijų, nustačiusių (dalyvavusių nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotiems atstovams, o pagal 24 punktą - Komisijos protokolą pasirašo visi dalyvavusieji posėdyje asmenys. Taigi, pagrindo teigti, kad skundžiamas komisijos sprendimas neteisėtas dėl kvorumo trūkumų-nepagrįstas.

Dėl teiginio, jog UAB „VAATC“ nėra gavusi nuomotojo leidimo statyti žemės sklype, pasakytina, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2005-09-07 įsakymu išnuomojo bendrovei 23 metams 301638 kv.m. ploto kitos paskirties (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) žemės sklypą, esantį Kazokiškių kaime (I t., b.l.28-29), žemės sklypo paskirtis - atliekų saugojimas ir utilizacija - įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre (I t., b.l.26-27), o 2005-09-19 sudarytoje su bendrove valstybinėje žemės nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog naujų statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą (I t., b.l.30-31).

5). Reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956 (6 reikalavimas) pareiškėjai grindžia tokiais argumentais: VRAAD neturėjo teisės pritarti sprendiniams, nes jie neatitinka aplinkosauginių reikalavimų, t.y. nėra įvertinta foninės aplinkos oro tarša, PAV ataskaitoje neteisingai nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė – 500 mg/m³, neįvertintas sausų komunalinių nuotekų valymo dumblo šalinimas, neišnagrinėtas poveikis vandens kokybei, nepagrįstai ir neteisingai apibrėžta sąvartyno 500 metrų sanitarinė zona.

Išvados priėmimo metu galiojusio Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.701 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 14 punkte įtvirtinta, jog statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis nurodyta šio Reglamento 1 priede ir tokios apimties statinio projekto aplinkos apsaugos dalis turi būti rengiama, jei statinyje planuojama ūkinė veikla darys poveikį visiems aplinkos komponentams (vandeniui, orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui), skleisdama į aplinką cheminę, fizikinę ir biologinę taršą. Reglamento 1 priedo 5 skyriuje „ Aplinkos oras“ nurodyta, jog šis skyrius rengiamas projektuojant statinius, susijusius su ūkine veikla, dėl kurios į aplinkos orą išmetami teršalai, ir statinius, kuriuose planuojama įrengti > 0,12 MW šiluminio našumo stacionarius degimo įrenginius.

PAV ataskaitoje nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė nurodyta ne miligramais kubiniame metre, kaip teigia pareiškėjai, o mikrogramais kubiniame metre (mikrogramas lygus 0.000006g – III t., b.l.33), todėl dydžiai neviršija normatyvų. Dumblo šalinimas sąvartyne nenumatytas ir nėra leidžiamas, o pareiškėjai tokio teiginio bylos medžiaga nepagrindė. Poveikis vandens kokybei išnagrinėtas PAV ataskaitoje, iš kurios matyti, jog sąvartynas nedarys jokio žymesnio hidrogeologinio poveikio gamtinei aplinkai, valymo įrenginių pajėgumo rezervas pakankamas sąvartyno nuotekoms valyti, numatytos įgyvendintinos techninės priemonės (III t., b.l.22-27, 120-123), kas, be to, fiksuota ir Elektrėnų savivaldybės mero 2005-12-07 potvarkiu Nr.01V-105 sudarytos komisijos 2005-12-09 posėdyje (I t., b.l.67-68).

Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, pasakytina, jog pagal teritorijų planavimo dokumento rengimo metu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos 7 punktą SAZ dydis turi būti toks, kad cheminės, fizikinės, biologinės taršos sukeltas neigiamas poveikis neviršytų visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų gyvenamajai aplinkai nustatytų reikalavimų. Įgaliotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdydamos statybos specialiųjų reikalavimų ir poveikio gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai valstybinės priežiūros, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, subjekto funkcijas patikrina, ar bendrojo teritorijos plano preliminarūs sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus, ar specialiųjų, detaliųjų teritorijų planų sprendiniai dėl SAZ atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams (8.2 p.), nustatyta tvarka vertina planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą, teikia išvadas dėl SAZ dydžio pagrįstumo (8.4 p.). Pagal 12 punktą SAZ dydį ir SAZ teritorijos panaudojimo ūkinei veiklai reikalavimus pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Pagal tvarkos priedą buitinių atliekų sąvartynui (koks šiuo atveju ir yra aptariamasis) SAZ dydis 500 metrų, kadangi kitokie SAZ dydžiai tvarkoje nenumatyti, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad ji būtų dvigubai ar trigubai didesnė.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, kolegija daro išvadą, jog pagrindo naikinti aktus skundo argumentais nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 101 str. 6 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

prašymą atnaujinti praleistą terminą - atmesti ir bylą dalyse pagal 2006-05-23 skundą (pavadintą prevenciniu ieškiniu) dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ panaikinimo bei pagal 2006-05-10 skundą dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimo Nr.55 panaikinimo nutraukti, likusius 2006-05-10 skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.