Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-14 · Administracinė byla Nr. I-3103-437/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-14
Bylos Nr.
I-3103-437/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01221-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Advokatai
Algimantas Medelis
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3103-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01221-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 15.2.3.2.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, atsakovių atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. padavė teismui skundą (b. l. 1–18), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2012-04-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti VRM ateityje mokėti jam nustatyto dydžio pareigūnų ir karių pensiją; 3) priteisti iš VRM neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos VRM, neturtinę žalą 2 500 Lt; 5) priteisti iš VRM palūkanas, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str. ir konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Pareiškėjas nesutinka su jam nuo 2010 m. sumažintos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžiu – 1255,37 Lt. Nurodė, kad jam nuo 2009 m. buvo mokama 1544,50 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Pareiškėjo teigimu, pensija sumažinta neteisėtai, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 priedo formulę. Pareiškėjo nuomone, minėtu teisiniu reguliavimu jis yra diskriminuojamas kaip vienos pensijų rūšies gavėjas ir negali laisvai dirbti, nes tuomet pensija būtų dar labiau sumažinta. Pareiškėjas abejoja Laikinojo įstatymo 15 str. galiojimo pratęsimo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 atitiktimi Konstitucijai, kadangi pagal šio įstatymo nuostatas paskirtų valstybinių pensijų sumažinimas, nenumatant patirtų praradimų kompensavimo, diskriminuoja dirbančius pensininkus.

2009 m. priimtame Laikinajame įstatyme buvo nustatyta, kad teisinis reguliavimas taikomas laikinai, vėliau buvo pratęstas iki 2011-12-31 ir iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodo, kad ribinio pensijų dydžio neviršijančios valstybinės ir socialinio draudimo pensijos negali būti mažinamos net ir susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, tačiau įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas tik vienai pensijų rūšies gavėjų grupei. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 29 str., 48 str. 1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas buvo priverstas rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir gauti valstybinę pensiją, kuri mokama ir kitiems nedirbantiems šių pensijų gavėjams. Seimas, priimdamas 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, nesirėmė lygiateisiškumo principu, dėl ko pareiškėjas buvo diskriminuojamas ir patyrė žalą. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-10-26) prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d., atitinkamai išlieka prieštaravimas ir 2010-02-11 redakcijoje. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., teisinės valstybės principui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. tiek, kiek nėra siūloma parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 str., teisinės valstybės principui, Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., teisinės valstybės principui. Šis nutarimas įsigaliojo 2010-11-16. Nuo šio laiko minėtas teisinis reguliavimas panaikintas ir negali būti taikomas, tačiau vis tiek buvo taikomas pareiškėjui, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu. Pratęsiant Laikinojo įstatymo nuostatas dar vieneriems metams, buvo pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su socialinėmis žmogaus teisėmis.

Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, nes laiko, jog yra Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų auka, patyrė šoką dėl neteisėto Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir jo pratęsimo galiojimo, dvasiškai išgyveno. Teigia, kad valstybės institucijų padaryti neteisėti veiksmai buvo itin intensyvūs. Mano, kad valstybė, keisdama teisės aktus ir atidėdama negautos pensijų dalies grąžinimą, netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, kaskart paneigia jo teisėtus lūkesčius, tokie veiksmai sukuria teisinį netikrumą ir nesaugumą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta senatvės pensijos dalis ir tai daroma kiekvieną mėnesį.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė VRM su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl mano, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012-04-11 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas reikalaudamas iš Vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu būtų galima logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Teisėjų kolegijai abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjo prašymo netenkina.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn., neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas Rinktinės „Vytis“ 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1998-01-01 (b. l. 40). Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija (1544,50 Lt) perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Remiantis 2012 m. spalio 3 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 40 171,84 Lt (b. l. 71), nors turėjo būti išmokėta 49 424,00 Lt. 2012 m. kovo 16 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį ir mokėti visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 53). Vidaus reikalų ministerija 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėdama, kad neturi teisinio pagrindo pareiškėjui mokėti 1544,50 Lt dydžio pensiją (b. l. 19–20, 51–52).

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8128), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino nuo 1544,50 iki 1255,37 Lt (1544,50 Lt × 0,8128).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas 2012-09-21 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.

Kaip anksčiau minėta, Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovė teisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinių reikalavimų dėl neturtinės žalos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjas neturi teisės iš kitos šalies gauti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo E. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusLiuda ArlauskienėLiudmila Zaborovska