Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-97/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2008-02-25
Bylos Nr.
2A-97/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Kauno futbolo mokyklos
Ieškovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Stasė Kazlauskienė, Linas Bajorūnas
Kategorijos
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–97/2008Procesinio sprendimo kategorija 121.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Stasei Kazlauskienei,atsakovo atstovams L. B. , advokatui Linui Bajorūnui ,trečiojo asmens atstovei J. B. ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno futbolo mokyklos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-590-395/2007 pagal ieškovo Lietuvos futbolo federacijos ieškinį atsakovui Kauno futbolo mokyklai, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos futbolo federacija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno futbolo mokyklai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 121 530 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovui kaip savarankiškam juridiniam asmeniui, tenkinant jo 2004m. liepos 1d. rašte Nr. SV – 62 pareikštą prašymą, laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 15 d. buvo nuomojamos dengto futbolo maniežo patalpos. Kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai bei užsakymo priėmimo, jo vykdymo bei apmokėjimo už patalpų nuomą aplinkybės, kaip tą nustato CK 6.192 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsakovas neginčijo paslaugos ir teikiamų paslaugų įkainių ir mokėjo už dengto futbolo maniežo nuomą pagal patvirtintos formos žurnaluose atsakovo trenerių pasirašytas iš anksto tarp šalių suderintas maniežo nuomos atžymas. Ginčas tarp šalių dėl nesumokėto įsiskolinimo už dengto futbolo maniežo nuomą kilo po to, kai atsakovas vienašališkai nuo 2004 m. lapkričio mėnesio atsisakė mokėti nuomą. Atsakovas ieškovui už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio iki 2005 m. balandžio mėnesius imtinai yra skolingas 121 530 Lt ir į raginimus gera valia sumokėti šią skolą nereaguoja.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš Kauno futbolo mokyklos ieškovui 121 530 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 6 451 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 20,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta faktinė dengto futbolo maniežo įrenginių ir futbolo aikštės nuomos sutartis, kurią šalys vykdė (CK 6.192 str. 3 d.), nes užsakymo priėmimas, objekto išnuomavimas ir apmokėjimas už suteiktas paslaugas sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu neprieštaravo įstatymams ir atitiko šalių valią. Teismas sprendė, kad Kauno futbolo mokykla yra tinkamas atsakovas byloje ir tiek sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu turėjo pilną civilinį teisinį subjektiškumą, ką be šalių paaiškinimų patvirtina Kauno futbolo mokyklos nuostatai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vienašališkai atsisakydamas mokėti ieškovui už futbolo maniežo nuomą, netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, todėl įsiskolinimas, kurio dydį patvirtina sąskaitų – faktūrų duomenys, turi būti priteistinas iš atsakovo ieškovui.

Šalies argumentai

Atsakovas Kauno futbolo mokykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžią šiais argumentais:

Teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovas reikalavimus grindė 2004 m. liepos 1 d. raštu Nr. SV-62, kuriame atsakovas prašė laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 15 d. leisti naudotis futbolo maniežu. Teigia, kad minėtame rašte pateiktas pasiūlymas sudaryti dvišalę panaudos, o ne nuomos sutartį. Būtent panaudos sutarties sudarymui atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą - atsakovo steigėjui Kauno m. savivaldybės tarybai nuosavybės teisėmis priklausė 13/100 dalių dengto futbolo maniežo, o Kauno m. savivaldybės kontrolieriaus tarnybai atlikus patikrinimą ir konstatavus, kad Lietuvos futbolo federacija vienašališkai nuomoja turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, salės nuomos įkainiai sudaryti vienašališkai ir nepagrįstai, atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu kaip bendraturčiams leisti naudotis ir savivaldybės tarybai priklausančiu turtu pagal panaudos sutartį. Tai buvo daroma turint tikslą mieste išugdyti kuo daugiau būsimų futbolo sporto specialistų. Byloje yra 2001 m. lapkričio 14 d. advokatės S. Tuzikaitės oficialus paaiškinimas, kad vaikų futbolo treniruotėms, užsiėmimams nuomos kainą sudaro tik komunalinės kainos, t. y. sąskaitos vandeniui, elektrai, dujoms. Kitos išlaidos į nuomos kainą nėra įskaitytos ir, kad maniežo panaudos atveju nuomos mokesčio nebus. Pridėtuose dengto futbolo maniežo sporto salės nuomos įkainiuose yra pastaba, kad į nuomos mokestį vaikų futbolo treniruotėms įskaičiuotos tik komunalinės paslaugos. Tai patvirtina teiginį, kad nuo 2002 m. buvo sudaroma ne nuomos, o panaudos sutartis, 2004 m. birželio 11 d. Kauno m. kontrolieriaus tarnybos nutarimu Nr. AB-48 atsakovui buvo uždrausta sudaryti maniežo nuomos sutartį, todėl jis to ir nedarė, todėl pasiūlė sudaryti panaudos sutartį. Teismas šių argumentų nevertino ir nepagrįstai priteisė ieškovo vienasmeniškai nustatytą nuomos mokestį, kurio dydžio pagrindimo jis nepateikė. Be to, teismas nesiaiškino, kokios sąnaudos už naudojimąsi patalpomis į mokestį įskaičiuotos ir kokią sąnaudų dalį atsakovas, kaip bendrasavininkis, turi apmokėti. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kiek valandų, kokiomis dienomis minėtu laikotarpiu maniežo paslaugos buvo naudojamos futbolo mokyklos auklėtinių veiklai.

Kauno miesto savivaldybė prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas iki skolos, kurią teismas priteisė, susidarymo, mokėjo nuomos mokestį. 2001 – 2004 m. ieškovo nustatytuose įkainiuose nurodoma, kad į nuomos mokestį vaikų futbolo treniruotėms įskaičiuotos tik komunalinės paslaugos. Teigia, kad realiai tarp šalių buvo susiklostę panaudos santykiai. Atsakovas, 2005 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipdamasis į ieškovą dėl naujos sutarties sudarymo, pagrįstai tikėjosi, kad vaikų futbolo treniruotėms dengtas maniežas bus suteiktas tik apmokant už komunalines paslaugas, t. y. vėl sudarant panaudos sutartį. Ieškovas apie naujos sutarties sąlygas ir naujus įkainius, kuriuose be komunalinių mokesčių įskaičiuojamas ir nuomos mokestis, neinformavo atsakovo, vienašališkai nustatė įkainius, tuo pažeisdamas sutarčių sudarymo taisykles. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis futbolo maniežo nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei. Todėl jis buvo bendrosios nuosavybės objektas ir turėjo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Tačiau ieškovas vienašališkai nuomojo futbolo maniežą ir nustatė nuomos įkainius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kurių pagrindu atsakovas nuo 2004 m. spalio 20 d. bei iki 2005 m. balandžio 15 d. naudojosi dengto futbolo maniežo patalpomis, teisinis kvalifikavimas.

Patenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta faktinė dengto futbolo maniežo nuomos sutartis, kurią šalys vykdė (CK 6.192 str. 3 d.).

Tačiau skundžiamas sprendimas, kolegijos nuomone, buvo priimtas neišsiaiškinus visų bylai turinčių reikšmę aplinkybių, o tuo pačiu neatskleidus bylos esmės. Tokia išvada daroma todėl, kad aiškinantis tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, nebuvo nustatyta, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį siekė ir kaip suderino savo valią. Taip pat nebuvo atsižvelgta į šalių tarpusavio santykių praktiką bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės aiškinant sutartis (CK 6.193 str.).

Taip, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ieškovo maniežu naudojosi kiekvienu rudens-žiemos sezonu, pradedant nuo 2002 metų, t. y. kaip iki ginčo laikotarpio (2004 m. spalis – 2005 m. balandis), taip ir po jo. Kokia forma atsakovui buvo suteikiama teisė naudotis maniežu kaip iki, taip ir po ginčo laikotarpio, byloje duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalių atstovai teigė, kad iki ginčo laikotarpio šalys dėl kiekvieno atskiro sezono sudarydavo atskiras rašytines sutartis. Daryti kategorišką išvadą apie šalių tarpusavio praktiką dėl maniežo naudojimosi teisinio pagrindo kaip iki, taip ir po ginčo laikotarpio, nesant pateiktų rašytinių įrodymų, negalima, nes ieškovas šias sutartis įvardijo kaip nuomos, o atsakovas – kaip panaudos (t. 2, b. l. 22. 27). Tuo tarpu, jeigu paaiškėtų, kad šalys savo santykius įformindavo sudarydamos maniežo nuomos sutartis, kiltų klausimas, kodėl tokia sutartis nebuvo sudaryta ginčo laikotarpiui.

Kaip jau minėta sprendžiant dėl šalių teisinių santykių pobūdžio, svarbu yra ir šalių tikroji valia. Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, kad nuomos santykius patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai bei užsakymo priėmimo bei vykdymo aplinkybės. Tačiau teikdamas prašymą dėl leidimo naudotis maniežu nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2005 m. balandžio 15 d., atsakovas, kad jis nori šias patalpas išsinuomoti, nenurodė, be to neapmokėjo nei vienos ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros. Be to, aiškinantis atsakovo ketinimus bei jo valią svarbu yra ir tai, kad ginčo laikotarpyje dengto maniežo bendrasavininku buvo Kauno miesto savivaldybė, kuri prieštaravo dėl maniežo nuomos sutarčių sudarymo (t. 1, b. l. 86, 87, 97). Ar esant šioms aplinkybėms Kauno futbolo mokykla, būdama Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikdama prašymą dėl leidimo naudotis maniežu ginčo laikotarpiu galėjo turėti ketinimą jį išsinuomoti, byloje liko neišaiškinta.

Visos išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasDonatas Šernas