- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-159-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01211-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. P. administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu K. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį 1 300 Eur dydžio bauda su daikto – transporto priemonės (lengvojo automobilio) konfiskavimu bei specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 24 mėnesiams, už tai, kad 2021 m. liepos 29 d. 22 val., būdamas medžiotojas, dalyvavo neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojime ir gabenime, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.3 papunktį.
2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu tenkintas K. P. skundas ir panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimas – administracinio nusižengimo teisena K. P. nutraukta. Nutarimui įsiteisėjus, grąžintinas K. P. 2021 m. liepos 30 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimtas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja A. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
3.1. Apeliantės nuomone, K. P. pirminės apklausos parodymai buvo visiškai adekvatūs. Pažymima, kad pats K. P. sugebėjo tiksliai nurodyti šias faktines aplinkybes: l) nelegalaus laimikio dorojimo vietą miške ir tamsoje, 2) pareigūnui M. S. parodė, kur padėtas nuluptos stirnos kailis, kur buvo tiksliai pakabintas žvėris dorojimo metu. Todėl apeliantė daro išvadą, kad asmuo, nebuvęs šioje vietoje ir nedalyvavęs dorojime, tiesiog negalėtų tiksliai nurodyti išvardintų aplinkybių. Pareigūno M. S. klausimai nebuvo spaudimo priemonė, o tik padedantys nustatyti tikslias nelegalios medžioklės ir nelegalaus laimikio dorojimo aplinkybes. Taip pat pažymima, kad kitą dieną paskambinęs pareigūnui M. S., K. P. atsiprašė už savo netinkamą elgesį ir pareiškė, kad jam nėra gaila konfiskuoto automobilio, pripažino jam inkriminuotą nusižengimą. Versija apie jo nedalyvavimą tiek neteisėtoje medžioklėje, tiek laimikio dorojime pateikta tik Departamento nutarimo priėmimo dieną, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po nusižengimo padarymo, ir šią aplinkybę apeliantė vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir A. Š. parodymus, kadangi pagal liudytojo A. Š. pranešimą Pranešimų priėmimo tarnybai buvo atvykęs policijos ekipažas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą K. P. dėl nelegalaus šaudmenų laikymo, dėl šio pranešimo buvo iškviesti aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie pradėjo tyrimą dėl surastos išdorotos stirnos skerdienos įsigijimo teisėtumo ir nustatė administracinį nusižengimą dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatų pažeidimų, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas administracinio nusižengimo nutarimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas K. P. prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu, kuriuo V. B. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ir kuris yra įsiteisėjęs, nustatyta, kad medžioklės lapas buvo negaliojantis, o neteisėtos medžioklės metu V. B. jam priklausančiu legaliai laikomu graižtviniu šautuvu „CZ 517, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 29 d. 22 val., neteisėtai nušovė stirnos patiną, t. y. šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu K. P. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 29 d. 22 val., būdamas medžiotojas, dalyvavo neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojime ir gabenime, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 papunktį.
9. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 papunktį draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
10. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. tvirtino, kad V. B. atėjo pas jį nešinas kuprine ir ginklu dėkle bei paprašė, kad jis nuvežtų jį į pamiškę pamedžioti. Jis V. B. nuvežė į pamiškės plotą šalia bebryno. Atvykus į minėtą vietą, V. B. išlipo ir pasidėjo kuprinę prie medžio. Pažymėjo, kad prie to medžio jis yra kelis kartus lupęs sumedžiotus bebrus. V. B. pasakė, kad jam paskambintų, kai reiks jį paimti iš medžioklės vietos, o pats grįžo namo. Apie 22.30 val. kieme išgirdo šuns lojimą ir pamatė, kad į kiemą nešinas kuprine įėjo V. B.. Pastarasis iš kuprinės išėmė skerdieną ir pasakė, kad sumedžiojo stirnos patiną, kad sumedžiotą žvėrį nulupo ant to paties medžio šakos, prie kurio buvo pasidėjęs kuprinę, skerdienos atliekas išmėtė žolėse, esančiose aplink medį. V. B. parneštą skerdieną iškratė į vonelę prie šulinio, užpylė ant jos vandens, likusią dalį skerdienos sudėjo į baltos spalvos plastmasinį kibirą. Kadangi V. B. jam davė dalį skerdienos, pastarajam pasiūlė išgerti, po to pasiėmė butelį, o V. B. plastmasinį kibirą su skerdiena, ir išėjo pas V. B..
11. Teismo posėdyje V. B. buvo apklaustas ne kaip liudytojas, bet kaip asmuo, kuriam jau yra priimtas įsiteisėjęs nutarimas. Iš jo paaiškinimų nustatyta, kad jis atvažiavo pas K. P. išsirašyti medžioklės lapo, tačiau K. P. medžioklės lapo neturėjo, nes buvo pasibaigęs. Tada nuvažiavo pas kitą medžiotoją išsirašyti medžioklės lapo, tačiau jo nerado namuose ir, palikęs automobilį savo kieme, pasiėmęs ginklą, pėsčiomis grįžo pas K. P. ir paprašė, kad jis jį nuvežtų į medžioklės plotus pamedžioti. K. P. jį nuvežė savo automobiliu ir paliko. Sumedžiojęs stirniną, jį nusilupo pamiškėje ant drebulės šakos. Toje pamiškėje pavasarį su K. P. lupdavo bebrus, todėl K. P. šią vietą žinojo. Užtruko gal valandą ar pusę valandos. Sudorojo apie 20 kg skerdienos ir ją kuprinėje parsinešė tiesiai pas K. P.. Dalį skerdienos davė K. P. ir dalį pasiėmė sau. K. P. pasiėmė butelį degtinės ir išėjo pas jį gerti.
12. Tačiau nagrinėjamu atveju teismo posėdyje duoti V. B. paaiškinimai dėl to, kad K. P. nedalyvavo neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojime ir gabenime, prieštarauja jo paties paaiškinimams tiriant jo administracinio nusižengimo bylą ir įsiteisėjusiame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. nutarime nustatytoms aplinkybėms, kurio jis net neskundė, kur V. B. iš pradžių neigė dalyvavimą medžioklėje, tačiau negalėdamas pateikti atsakymų į klausimus, pripažino, kad 2021 m. liepos 29 d. vakare, kartu su K. P. dalyvavo medžioklėje, medžioklės lapas buvo negaliojantis, todėl neteisėtos medžioklės metu jis jam priklausančiu legaliai laikomu graižtviniu šautuvu „CZ 517, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nušovė stirnos patiną, kurį kartu su K. P. išdarinėjo pamiškėje. Vėliau išdarinėta skerdiena buvo surasta pas V. B. ir K. P. (b. l. 58).
13. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia to, kad liudytojas J. Ž. galėjo matyti pas K. P. kieme V. B., tačiau jo parodymai nei paneigia, nei patvirtina pačią aplinkybę dėl neteisėtai sumedžioto stirnino dorojimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina teismo posėdyje duotų liudytojo A. Š. parodymų dėl to, kad stirniną nušovė K. P., kadangi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 d. 22 val., neteisėtos medžioklės metu neteisėtai nušovė stirnos patiną V. B., jam priklausančiu legaliai laikomu graižtviniu šautuvu „CZ 517, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog liudytojas A. Š. įvykio vakare matė K. P. automobilį netoli tos vietos kur buvo neteisėtai sumedžiotas ir dorojamas stirninas, būtent pagal A. Š. pranešimą buvo nustatytas neteisėtas medžioklės, gyvūno dorojimo ir jo gabenimo faktas.
14. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S. parodymų nustatyta, kad budėjimo namuose metu gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime pas asmenį namuose policija surado galbūt neteisėtai sumedžiotos mėsos. Su kolega nuvyko į įvykio vietą. K. P. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. K. P. jam neatrodė neblaivus, kadangi normaliai orientavosi, iš policijos pareigūnų automobilio persėdęs į jų automobilį tamsiu paros metu rodė kur važiuoti, kartu nuvyko į mišką. Nurodė, kad važiavo per laukus ir miškus. Pasistačius tarnybinį automobilį, kelis šimtus metrų vedami K. P. nuėjo prie medžio, ant kurio šakos pamatė išdoroto gyvūno liekanas, vidaus organus. Liudytojo nuomone, jei asmuo būtų buvęs visiškai neblaivus, jis būtų nesiorientavęs situacijoje, tačiau K. P. puikiausiai viską aiškino ir rodė, paklausus kur yra kailis, K. P. parodė, kurioje pusėje turėtų būti kailis, o ši informacija pasitvirtino – paėjus keletą metrų buvo surastas kailis. Dėl šių aplinkybių jiems nekilo abejonių, kad asmuo gali teigti klaidingai, tačiau numanė, jog K. P. meluoja ir bando pridengti V. B., kad nebūtų išaiškintas šaulys. Nurodė, kad apžiūrėjus kailį, jame surado šautinę žaizdą. Teigė, kad tuo metu K. P. kategoriškai „šoko į akis“ ir sakė, kad žaizda ne šautinė, kadangi gyvūną jis papjovė peiliu. Išėjus į lauką, K. P. toliau tikino, jog tas gyvūnas buvo papjautas, kad tą lauką šienavo ūkininkas ir nupjovė stirninui kojas. Tačiau liudytojo nuomone, K. P. melavo, kadangi minėta pieva (laukas) buvo nešienauta, apaugusi žole. Surinkus kailius, apžiūrėjus vidaus organus nustatė, kad peršauti gyvūno plaučiai. Nustatė, kad gyvūnas buvo nušautas 223 karabinu. Tačiau K. P. toliau laikėsi savo pozicijos, kad ūkininkas suaugusiam stirninui nupjovė kojas. Liudytojas pažymėjo, kad to padaryti yra neįmanoma, nes gyvūnas yra suaugęs, ir pamatęs transporto priemonę, jis nuo jos bėga. Paaiškino, kad kojas galima nupjauti tik gimusiems stirniukams, kurie yra žolėse, kadangi jie dar nesugeba pabėgti. Tyrimo metu K. P. prasitarė, kad kažkam kaime yra davęs mėsos. Po to buvo nustatyta, kad tą vakarą medžioklėje dalyvavo ir V. B.. V. B. kieme surado kruviną maišą. Iš pradžių V. B. neprisipažino, tačiau vėliau nurodė, kad neteisėtai vykdė medžioklę. Protokolus jis abiem surašė ir įteikė vietoje. Rašytinių paaiškinimų neėmė, pirminis K. P. paaiškinimas užfiksuotas vaizdo ir garso įrašuose. Liudytojo nuomone, jeigu K. P. būtų žinojęs, kad V. B. medžioja teisėtai, apie tai iš karto būtų pasakęs, t. y. kad V. B. medžiojo kartu ir vyko teisėta medžioklė. Teikdamas paaiškinimus dėl transporto priemonės, K. P. jam parodė, kaip atvyko į medžioklę, kur pasiliko automobilį, kaip parsigabeno stirnieną. Kadangi stirninas buvo išdorotas miške ir sudėtas į maišus, automobilyje plaukų ar kraujo rasti galimybės nebuvo. Skundžiamo nutarimo priėmimo dieną K. P. pateikė visai kitą įvykių versiją, kuri prieštaravo visiems įrodymams ir pirminiams jo parodymams.
15. Šiuo atveju teismo posėdyje duotus liudytojo M. S. parodymus dėl to, kad K. P., nors ir buvo neblaivus, tačiau išsamiai parodė visas aplinkybes, susijusias su neteisėtai sumedžioto stirnino dorojimu ir gabenimu, visiškai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš jų nustatyta, kad pats K. P. pasiūlė važiuoti į įvykio vietą, kurioje buvo dorojamas stirninas. Pažymėtina, kad K. P. tamsiu paros metu neabejodamas parodė įvykio vietą, kurioje buvo dorojamas stirninas, aiškiai parodė ir kur numetė stirnino kailį, ragus, vidaus organus, kojas. Atkreiptinas dėmesys, kad K. P. ne šiaip tik parodė pačią vietą, kurioje buvo dorojamas stirninas, nes neva jis anksčiau toje vietoje buvo buvęs ir ją žinojo, bet konkrečiai parodė į kurią pusę numetė kailį, o pareigūnams ieškant, vis tikino, kad tikrai turi būti, kad lapės jo nusinešti dar negalėjo. Ir akcentuotina, kad kailis, taip pat kojos ir vidaus organai buvo surasti būtent K. P. nurodyta kryptimi. K. P. taip pat parodė, kad netoli į žoles numetė ir ragus, ragai buvo nedideli, stirninas buvo praeitų metų, ir nedviprasmiškai pats prisipažino, kad būtent jis dorojo stirniną, parodė ir šaką ant kurios buvo jį pakabinęs. Ir šiuo atveju nekyla jokių abejonių dėl to, kad taip tiksliai nurodyti ne tik pačią vietą, kurioje buvo dorojamas stirninas, bet ir konkrečią vietą, kur buvo numestas kailis, kitos atliekos, galėjo tik asmuo, kuris toje vietoje ir buvo įvykio metu dorojant gyvūną, todėl nekyla net mažiausios abejonės dėl to, kad K. P. dalyvavo neteisėtai sumedžioto stirnino dorojime. Atkreiptinas dėmesys, kad K. P. aiškiai parodė ir kur buvo pasistatęs automobilį, kuriuo parsivežė namo neteisėtai sumedžiotą stirniną. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad kadangi stirninas buvo išdorotas miške ir sudėtas į maišus, automobilyje plaukų ar kraujo ir nebuvo.
16. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė N. B. taip pat patvirtino, kad K. P. pats rodė kur važiuoti, kur buvo dorojamas stirninas, nors jis ir buvo neblaivus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu, kaip teismo posėdyje teigė K. P., jog jam stirnienos atnešė V. B., būnant medžiotoju ir suvokiant neteisėtos medžioklės pasekmes, jam save apkalbėti ir tvirtinti, kad jis pats dorojo stirniną, bei pačiam pasiūlyti nuvežti aplinkos apsaugos pareigūnus į įvykio vietą, jiems net neprašant, būtų net nelogiška. Tačiau, kaip jau aptarta, K. P. labai išsamiai parodė ne tik pačią vietą, kurioje buvo dorojamas stirnino patinas, bet ir tiksliai nurodė, kur numetė kailį, ragus ir kitas gyvūno atliekas, pats akcentavo tokias detales kaip, kad stirnino kailio lapės dar negalėjo nusinešti ir panašiai, kad kailis tikrai turi būti jo nurodyta kryptimi, kur jis ir buvo surastas, t. y. akivaizdu, kad K. P. parodė tik jam vienam žinomas aplinkybes, kurių nebuvęs įvykio vietoje, juolab, tamsiu paros metu, nurodyti nebūtų galėjęs, o kartu, pažymėtina, niekieno nespaudžiamas, pats tvirtino, jog būtent jis dorojo stirniną, pats parodė ir kur stovėjo jo automobilis, kuriuo parsivežė išdorotą gyvūną. Kaip jau aptarta, tiriant V. B. administracinio nusižengimo bylą, V. B. taip pat patvirtino, kad neteisėtai sumedžiotą stirniną pamiškėje išdarinėjo kartu su K. P..
17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. veiksmuose yra ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Priešingai, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir aptarti duomenys neabejotinai patvirtina K. P. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, todėl jis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį pagrįstai ir teisėtai.
18. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu skiriant nuobaudą – baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą, buvo atsižvelgta į K. P. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatyti baudos dydis ir teisės medžioti atėmimo terminas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų. Taip pat pagrįstai bei teisėtai buvo konfiskuota ir transporto priemonė, kuria buvo gabentas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas (ANK 290 straipsnio 17, 18 dalys).
19. Esant nustatytoms ir patartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo K. P. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį 1 300 Eur dydžio bauda su daikto – transporto priemonės (lengvojo automobilio) – konfiskavimu bei specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu 24 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.