Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį, atsakovui A. S., valstybės institucijai Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutarimu iš atsakovo A. S. buvo priteistas išlaikymas jų nepilnamečiam sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiaus 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu padidėjo vaiko poreikiai, nes jis auga, mokosi mokykloje, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, mokykliniai reikmenys. Edvardas lanko sportinių šokių būrelį, o tam reikalinga šokių apranga ir apavas, taip pat reikia mokėti už būrelio lankymą. Be to pažymėjo, kad sūnus turi sveikatos problemų jam diagnozuota egzogeninė bronchinė astma, todėl sūnui reikalingos reguliarios gydytojų konsultacijos, vitaminai, maisto papildai. Vartojami medikamentai sūnui sukelia alergiją, todėl tenka atidžiai rinktis ne tik medikamentus, bet ir maistą. Dėl išdėstyto prašė pakeisti 1999 m. liepos 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 litų kasmėnesines periodines išmokas iki jo pilnametystės. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai į ankščiau išdėstytus kriterijus teigė, kad sutiktų, jog išlaikymo dydis būtų padidintas iki 250 litų kasmėnesinių išmokų. Taip pat nurodė, jog būtina įvertinti ir tai, kad jis padeda savo sugyventinės vaikams, taip pat išlaiko kitą savo sūnų U. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybės institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga tenkinti ieškovės ieškinį (b.l. 22).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina (ieškove). Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiaus 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) kas mėnesį. Tačiau nepaisant to nustatyta, kad atsakovas paprastai teikdavo tik 1 MGL dydžio išmokas, kurios buvo priteistos Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutarimu (b.l. 9). Tačiau ši suma (1MGL), teismo nuomone šiuo metu neužtikrina vaiko poreikių atsižvelgiant į nūdienos kainas. Ieškovė teigė, kad po to kai buvo nustatytas šis išlaikymas ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai. Nes, jis mokosi mokykloje, be to daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, mokyklinės reikmenys, laisvalaikio poreikiai. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. ). Be to byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad E. S., diagnozuota egzogeninė bronchinė astma (b.l. 11). Taip pat nustatyta, kad ieškovė ilgą laiką buvo bedarbė (b.l. 12). Todėl teismas mano, kad šios naujos aplinkybės, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį įrodytos (CPK 185,197 str.). LR Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti jau priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to pagal to paties straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ir kt. ). Ieškovė prašė pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį ir nustatyti (priteisti) iš atsakovo 400 litų dydžio išlaikymą. Vienok CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad atsakovas kelerius metus dirbo Norvegijos karalystėje (b.l. 18,37-38). Tai pripažino ir pats atsakovas. Paprastai dirbti į užsienį išvažiuojama, kai darbo užmokestis toje šalyje yra ženkliai didesnis nei šalyje, kurioje asmuo gyvena. Tai, kad Norvegijos karalystėje vidutinis arba minimalus atlyginimai yra didesni nei vidutiniai ar minimalus atlyginimai Lietuvos Respublikoje taip pat yra visiems žinoma aplinkybė. Teismas per atsakovo atstovą buvo įpareigojęs pateikti duomenys apie atsakovo gautą atlyginimą Norvegijos karalystėje. Tačiau atsakovas faktiškai ignoravo teismo įpareigojimą pateikti paminėtus duomenis. Tiksliau pateikė tik vieną pažymą apie jo darbą pas ūkininką, tačiau ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Todėl teismas jos nepriėmė. Tuo atsakovas apsunkino galimybę įvertinti jo turtinę padėtį ir spręsti ar jis gali, mokėti ieškovės prašoma išlaikymą. Tačiau kaip minėta paprastai užsienyje atlyginimai yra ženkliai didesni nei Lietuvoje. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi dar ir kitą išlaikytinį, t.y. sūnų U. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32). Įvertinus tai teismas mano, jog iš gaunamo atlyginimo atsakovas galėtų mokėti 3 MGL dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Šiuo metu ši suma sudarytų 390 litų. Pažymėtina, kad šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka pačius minimaliausius vaiko poreikius (įskaitant ir valstybės teikiamą išlaikymą). Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2008 m. liepos 22 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str. ).

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Advokato pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad už ieškinio surašymą bei atstovavimą ieškovė sumokėjo 820 litų. Šios išlaidos nėra didelės, todėl iš esmės patenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylos vedimo išlaidos, 76 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista pagal įstatymą ir 38,25 Lt teismo turėtos pašto išlaidos, viso priteistina 114,25 Lt ( CPK 80, 83, 85 str. 1 d. 3 p. 96 str., 88 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 27 d. nutarimu priteistą išlaikymą ir nustatyti, kad nuo 2008 m. liepos 22 d. atsakovas A. S. sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui privalo mokėti kasmėnesines periodines išmokas po 3 MGL iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną J. S..

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės J. S. naudai aštuonis šimtus dvidešimt (820 Lt) litų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą 76 Lt žyminį mokestį ir 38,25 Lt pašto išlaidas, viso išieškoti 114,25 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.