Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-06-17 · Byla Nr. TS-48-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
TS-48-1058/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-48-1058/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. (R. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-105, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir R. G. nustatyta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. liepos 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 12 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės R. G. atliko 2018 m. lapkričio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 23 d. – 1 metai 9 mėnesiai 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d nutarimu Nr. 59-105 nutarta netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 70 balų, 2 balais padidėjusius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, tik iš dalies įvykdytas Komisijos teiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, ankstesnių teistumų skaičių, būdingą nusikaltimų modelį, gyvenimo stilių ir draugus, į tai, kad R. G. žinodamas savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos minimizavimą (daugumą savo nusikaltimų, taip pat ir smurtinių (plėšimus), yra įvykdęs apsvaigęs nuo alkoholio, yra baustas už vairavimą esant neblaiviam), emocinės gerovės problemas - jausmų slopinimą, galios jausmo palaikymą asocialia veikla, priklausomumo tendencijas, mąstymą ir elgesį (būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka), neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymą, jų nekoregavimą, nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (3 kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, visos nuobaudos galioja), oficialios darbo patirties stoką, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, Komisija padarė išvadą, kad R. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 59-105 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą nesivadovavo tais kriterijais, kuriais turėjo. Komisija posėdžio metu nagrinėjo aplinkybes, susijusias su jo praeitimi, t. y. jo padarytus nusikaltimus, piktnaudžiavimą alkoholiu, darbo vietų keitimą, tačiau nenagrinėjo jo tikslų bei ateities. Pabrėžė, kad Komisija turi vertinti nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, už kurią yra nuteistas ir atlieka bausmę negali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nes šios aplinkybės jau buvo vertinamos priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, atsisakė senų draugų kompanijos, nori sukurti pilnavertę šeimą, turi gyvenamąją vietą, susirado darbą, atliko daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau turi tris galiojančias nuobaudas. Nuobaudos yra gyvenimiškos, jos nereiškia, kad jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo R. G. skundą nepateikė.

Nuteistojo R. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-105 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad R. G. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. G. Komisijai buvo pristatomas antrą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 14 metų, anksčiau teistas 10 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis - vagystės. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose R. G. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Paskutiniu nuosprendžiu R. G. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei. R. G. teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis (daromos analogiškos nusikalstamos veikos) bei jų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam teistumui neabejotinai liudija apie didesnį R. G. asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei spręsti apie jo galimybes integruotis į visuomenę.

Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą R. G. nuteistas paskutiniu nuosprendžiu padarytos bendrininkų grupėje, kas tik dar labiau didina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei leidžia teigti, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. G. praeityje įtakos turėjo asocialios grupės. Nuteistasis suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu ir išsako lūkesčius laisvėje atsiriboti nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo savivertė yra žema, saviveiksmingumas prastas, jis linkęs galios jausmą, savivaizdį palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą impulsyviu, asocialiu elgesiu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pasirengimu gyventi laisvėje, nepasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai ir nenusikalsti. Emocinės gerovės problemos siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų jo nusikalstamumo riziką ateityje.

R. G. anksčiau ne kartą yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeisdavo, po taikyto bausmės vykdymo atidėjimo toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šias abejones sustiprina ir nuteistojo požiūris į savo veiksmus. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. G. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nuteistasis menkina ir savo alkoholio vartojimo problematiką, nors pripažįsta, kad daugumą savo nusikaltimų, taip pat ir smurtinių (plėšimus), yra įvykdęs apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota alkoholio vartojimo atveju, taip pat nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys. Tačiau R. G. nusikalstama veikla sietina su impulsų, emocijų kontrolės sunkumais, ko pasėkoje atsiranda alkoholį vartojantis bei agresyvus elgesys. Buvęs nuteistojo žalingas alkoholio vartojimas sietinas su jo nusikalstama veikla, tolesnis jo tęsimas, nesigydymas nuo žalingo alkoholio vartojimo didintų pakartotino nusikalstamumo riziką ateityje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. G. baigė psichoedukacinę programą „Įžanginę grupę“ skirtą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programą, lankė AA užsiėmimus, ką teismas neabejotinai vertina teigiamai. Kita vertus, iki suėmimo R. G. nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo ar kreiptis dėl to pagalbos, kas leidžia abejoti, kad R. G. turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.

Vertinant nuteistojo galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo darbinę patirtį. R. G. yra pripažinęs, jog pinigų jis užsidirbdavo iš savo nelegalaus darbo bei iš nusikalstamos veiklos. Iki nuteisimo jis oficialiai nedirbo, anksčiau yra oficialiai dirbęs tik pakankamai trumpais laikotarpiais. Pats nuteistasis nurodė, kad iš darbo yra išėjęs savo noru, kadangi antstoliai iš jo išskaičiuodavo dideles sumas baudų padengimui. Vėliau jis ilgą laiką iki suėmimo dirbo nesudarydamas darbo sutarčių. Taigi nuteistasis vengė oficialaus darbo, siekdamas išvengti priteistų baudų mokėjimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis tam tikrais laikotarpiais dirbo, iš darbo išeidavo pats savo noru, kas taip pat patvirtina nuteistojo darbinių santykių nepastovumą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, jis šiuo metu moka pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus sudaro 4 181,23 EUR. R. G. turi skolų, neapmokėtų teismo išlaidų, baudų ir, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, yra maža tikimybė, kad jis jas apmokės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog dažniau ar rečiau R. G. išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, leidžia manyti, jog R. G. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius bei spręsti finansines problemas, tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.

Pagal OASys vertinimo metodiką R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 70 balų. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo išvadai, jog matyti R. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kalbėti apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį. Atlikus pakartotinį R. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas rodiklis ne sumažėjo, o priešingai yra dviem balais didesnis nei ankstesnio vertinimo metu (anksčiau buvo 68 balai). Nuteistasis po pirmojo vertinimo Komisijoje tik iš dalies įvykdė Komisijos rekomendacijas. R. G. dalyvavo pasiūlytoje socialinės reabilitacijos priemonėje (2019 m. kovo 21 d. gavo padėką už dalyvavimą šaškių turnyre), taip pat atliko gerbūvio darbą, tačiau nesilankė pas įstaigos psichologę iki pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis 2017 m. spalio 25 d. skatintas už gerą darbą, nuo 2018 m. gegužės 24 d. jam buvo suteikta teisė dirbti be sargybos, tačiau 2019 m. vasario 7 d. teisė dirbti be sargybos priežiūros jam panaikinta dėl režimo reikalavimų pažeidimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis net 3 kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas, visos nuobaudos galioja. Nuteistojo pažeidimai yra itin šiurkštūs, du kartus jis baustas už draudžiamų daiktų turėjimą, paskutinį kartą baustas už tai, kad savavališkai palikto darbo vietą. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistajam iškyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, jis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Paskutinė nuobauda skirta jau po prieš tai priimto galutinio teismo sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taigi šiuo atveju negalima kalbėti apie teigiamą nuteistojo elgesio progresą. Nuteistojo požiūris į padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, kuriuos jis savo skunde įvardina kaip „gyvenimiškus“, leidžia spręsti, jog nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, jis linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nuteistojo sunkumai laikytis nustatytų taisyklių sietini su jo nusikalstama veikla, požiūrio nekeitimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo mąstymas konkretus, jis stokoja problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, mokinimosi iš savo patirties, kitų žmonių poreikių suvokimo, įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo į alkoholio vartojimą.

Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, jo tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimis, sugyventine, dukra ir sūnumi, yra lankomas pasimatymų metu, tam tikrais laikotarpiais atlikdamas bausmę dirbo, išėjęs į laisvę taip pat planuoja įsidarbinti (yra gautas raštas, kad lygtinio paleidimo atveju jam bus suteikta darbo vieta), lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas tėvą (gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, darbo vietos laisvėje turėjimas, dalyvavimas įvairiuose pataisos programose, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 59-105 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, šiuo metu nestebimą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-105, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė