Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo A. G. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pradeti privataus kaltinimo bylos procesa pagal nuteistojo A. G. skunda del baudžiamosios bylos iškelimo Lukiškiu tardymo izoliatoriaus kalejimo prižiuretojams I. L. bei A. L. pagal LR BK 154 str. 1 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme 2009 m. lapkricio 3 d. gautas nuteistojo A. G. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma iškelti Lukiškiu tardymo izoliatoriaus kalejimo prižiuretojams: I. L. ir A. L. baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dali.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakyta pradeti privataus kaltinimo bylos procesa pagal nuteistojo A. G. skunda, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ( b. l. 52 ).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinejus pareiškejo A. G. skunda bei teismui pateikta medžiaga, daroma išvada, jog A. G. skundas nepagristas ir atmetamas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagristai atsisake pradeti privataus kaltinimo bylos procesa pagal nuteistojo A. G. skunda, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymiu ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ). Tai viena iš Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytu aplinkybiu, del kuriu baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas.

Tokia išvada leidžia daryti skundo medžiagoje surinktu dokumentu bei nuteistojo skundo argumentu analize. Todel Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje skundo atmetimo motyvai del esminiu aplinkybiu yra teisingi ir pagristi, ju argumentacija pakankama.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleide apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Taigi, pagal BK 154 str. 1 d., už šmeižima atsako asmuo, kuris paskleides žmogu diskredituojancias prasimanytas ar klaidingas žinias, suprato, kad ši informacija neatitinka tikroves ir gali paniekinti ar pažeminti asmeni, pakirsti pasitikejima juo. Tuo tarpu tokiu aplinkybiu nenustatyta.

Iš teismui pateiktos skundo medžiagos analizes matyti, jog ivykio vietoje, del kurio pareiškejas prašo iškelti privataus kaltinimo byla ir kalejimo prižiuretojus patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 154 str. 1 d., buvo tik trys asmenys : prižiuretoja I. L., vyr. prižiuretojas A. L. ir pats nuteistasis. Taciau situacija, kilusia tarp prižiuretojos I. L. ir nuteistojo A. G., pareigunai bei nuteistasis komentuoja skirtingai. I. L. bei A. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog nuteistasis A. G., eidamas koridoriumi, netiketai priejo prie stovincios šalia prižiuretojos I. L. ir bande pagriebti ja už krutines, o prižiuretoja atstume ji nuo saves. Tuo tarpu nuteistasis A. G. teigia, kad noredamas pavaišinti I. L. saldainiais, ištiese ranka link jos, taciau ji, pamaciusi tiesiama ranka, grubiai atsake „Eik tik tai“. Kitu duomenu, kurie paneigtu pareigunu bei patvirtintu nuteistojo nurodytas aplinkybes, nera. Pareiškejo skunde minimas vaizdo irašas neišliko ( b. l. 41 ), tuo tarpu, A. G. nurodomi asmenys - P. S. ir M. K., nebuvo betarpiški šio ivykio liudytojai ir tu veiksmu, apie kuriuos skunde rašo nuteistasis, ivykio vietoje nemate. Kita vertus, net ir iš nuteistojo A. G. skundo matyti, kad pastarasis, nepriklausomai nuo motyvo, netiketai ištieses ranka prižiuretojos I. L. link, padare netoleruotina gesta, kuri pareigune suprato ir ivertino neigiamai, t. y. kaip siekima pagriebti ja už krutines. Tokia išvada leidžia daryti paties nuteistojo nurodyta I. L. reakcija i tai, t. y. A. G. adresu pasakyti žodžiai „Eik tik tai“.

Gi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., butinas požymis, kaip jau buvo mineta, yra tai, kad asmuo, paskleides apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, siektu paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo. Tuo tarpu, ivertinus I. L. reakcija, tolimesni pareigunu elgesi – buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, matyti, kad I. L. ir A. L. nuteistojo veiksmus suprato, kaip kesinimasi pagriebti prižiuretoja už krutines ir tai užfiksavo.

Kita vertus, net ir tikint nuteistojo iškelta versija, t. y. tuo, kad pastarasis visgi norejo pavaišinti prižiuretoja saldainiais, pareigunu tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybes taipogi nebutu galima vertinti kaip tycinio nusikaltimo - šmeižimo, nes LR BK 154 str. 1 d. sudeciai, kaip jau aukšciau buvo mineta, yra reikalingas asmens suvokimas, kad jo skleidžiama informacija neatitinka tikroves. Tuo tarpu nagrinejamu atveju, t. y. del A. G. staigaus ir pareigunes atžvilgiu atlikto nederamo gesto, ištiesiant ranka link I. L., pastarieji, suklyde ar ne, bet butent taip ir suprato, kad A. G. norejo I. L. pagriebti už krutines.

Taigi, nesant I. L. ir A. L. veiksmuose butinu nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., sudeties požymiu, nuteistojo A. G. skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejo nuteistojo A. G. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.