Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Lukšienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., R. B. (buv. Gelumbauskienė) ir E. G., dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0140/02/00009, užvestoje pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998-07-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV-251/1998 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos R. B. (buv. Gelumbauskienės) naudai vaikų E. G., gim. 1987-03-05, ir D. G., gim. 1989-03-27, išlaikymui. E. G. šiuo metu yra pilnametis, todėl jo motina R. B. (buv. Gelumbauskienė) yra netekusi uzufrukto teise tvarkyti vaikų turto – šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad E. G. yra pateikęs prašymą dėl teisių perėmimo į išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d.).

Remiantis CPK 593 str. 3 d. pareiškimus dėl klausimų, kylančių vykdymo procese, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 str. 1 d. 3 p. tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.). E. G. visiškas civilinis veiksnumas atsirado 2005-03-05, t.y. sulaukus pilnametystės.

Byloje esamais duomenis nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju, E. G. materialinis išlaikymas priteistas jo motinos R. B. (buv. Gelumbauskienės) naudai kaip įstatyminei nepilnamečio atstovei ir turto administratorei tuo metu. Kadangi vykdomoji byla dar nėra užbaigta, todėl galimas ir procesinių teisių perėmimas. E. G. sulaukus pilnametystės, t.y. įgijus visišką civilinį veiksnumą, materialiniam išlaikymui skirtos lėšos susidariusios iki pilnametystės, išieškotinos pačiam E. G., todėl antstolės pareiškimas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 596 str. 1 d., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0140/02/00009 išieškotoją R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nauju išieškotoju E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) šiam sulaukus pilnametystės.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.