- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-277-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01174-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija „Kas vyksta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl priverstinio mažosios bendrijos nario dalių pardavimo, trečiasis asmuo byloje mažoji bendrija „Kas vyksta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. P. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę R. R. priverstinai parduoti ieškovui turimą 40 proc. nario dalį mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „Kas vyksta“ pagal ekspertų apskaičiuotą ir teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintą MB „Kas vyksta“ nario dalies kainą; įpareigoti atsakovę R. R. per dvi savaites nuo teismo nutarties dėl priverstinai parduodamos 40 proc. MB „Kas vyksta“ nario dalies kainos nustatymo įsiteisėjimo, perduoti šią nario dalį ieškovui; iš atsakovės R. R. ieškovo V. P. naudai priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir R. R. susidarė konfliktinė situacija, kuomet bendrijos narių balsams juridiniame asmenyje pasiskirsčius po lygiai, nepriimami svarbūs bendrijos veiklai sprendimai ir yra pažeidžiami bendrijos ir ieškovo interesai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė per įgaliotus asmenius veikia priešingai bendrijos tikslams ir interesams, yra nesuinteresuota bendrijos veikla ir plėtra, todėl ieškovas, kaip 1/3 bendrijos savininkas, prašo įpareigoti atsakovę R. R. priverstinai parduoti ieškovui jos turimą 40 proc. nario dalį mažojoje bendrijoje.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla pagal šį ieškovo ieškinį, išskyrus balsavimą dėl metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo, uždrausti atsakovei R. R. savarankiškai ar per įgaliotus asmenis balsuoti visuotiniame MB „Kas vyksta“ narių susirinkime visais klausimais, taip pat uždrausti kitiems asmenims perleisti balsavimo teisę balsavimo teisės perleidimo sutartimi; 2) iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla pagal šį ieškovo ieškinį uždrausti atsakovei R. R. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bei disponuoti turima 40 proc. nario dalimi MB „Kas vyksta“, išskyrus šios dalies priverstinį ar savanorišką perleidimą ieškovui; laikinąsias apsaugos priemones atsakovei taikyti skubiai atsakovei nepranešant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė atsakovei R. R. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bei disponuoti turima 40 proc. nario dalimi MB „Kas vyksta“, išskyrus šios dalies priverstinį ar savanorišką perleidimą ieškovui, iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla pagal šį ieškovo ieškinį. Reikalavimo uždrausti atsakovei R. R. savarankiškai ar per įgaliotus asmenis balsuoti visuotiniame MB „Kas vyksta“ narių susirinkime visais klausimais, taip pat uždrausti kitiems asmenims perleisti balsavimo teisę balsavimo teisės perleidimo sutartimi, teismas netenkino, pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas yra pareikštas tik dėl priverstinio dalies pardavimo, o jokie kiti materialieji reikalavimai (dėl netinkamo naudojimosi nario turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis) atsakovei nėra keliami.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti be ieškovo V. P. sutikimo šaukti ir organizuoti mažosios bendrijos „Kas vyksta“ narių susirinkimus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, šiam terminui apribojant visų MB „Kas vyksta“ narių iniciatyvos šaukti bendrijos narių susirinkimus ir balsavimo bendrijos narių susirinkimuose teises ir jų perleidimą, įskaitant, bet neapsiribojant, priimti sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo atšaukimo; uždrausti atsakovei R. R. be ieškovo V. P. sutikimo naudotis jos turimų mažosios bendrijos nario balsų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jas perleisti, įskaitant, teisę inicijuoti ir balsuoti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose.
7. Ieškovas savo prašyme nurodė, kad esant konfliktiškiems santykiams tarp bylos šalių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali turėti neigiamą įtaką tiek bendrijos narių, tiek ir pačios bendrijos interesams. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė atstovo pasirašytą prašymą inicijuoti vadovo V. P. atšaukimo iš pareigų klausimą. Taigi tokiu atveju atsakovė būtų vienintele bendrijos nare, turinčia teisę balsuoti šiuo klausimu, kadangi kiekvienas narys nepriklausomai nuo jam tenkančios dalies turi po 1 balsą (nors ieškovui tenkanti įnašo dalis sudaro 60 proc., o atsakovei – 40 proc.), o bendrijos narys (ieškovas) negali balsuoti dėl su jo asmeniu susijusių klausimų, t. y. ieškovas neturėtų balsavimo teisės tuo klausimu, o atsakovė, be kita ko, galėtų priimti vienašališkai sprendimus, susijusius su ieškovo asmeniu. Atsakovė, naudodamasi neturtinėmis bendrijos nario teisėmis, gali vienašališkai inicijuoti įvairius su V. P. asmeniu susijusius bendrijos narių susirinkimus ir juose vienašališkai balsuoti / priimti vienašališkus sprendimus siekiant daryti neteisėtą įtaką šios bylos nagrinėjimo eigai, inicijuoti įvairius teisminius ir kitus procesus prieš ieškovo asmenį mažosios bendrijos vardu.
8. Papildomai ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų sumažėjus bendrijos dalių vertei, ieškovui palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas neatitiktų jo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, nes būtų įsigytos galimai nemokios mažosios bendrijos nario įnašo dalys. Atsakovei vienašališkai priėmus sprendimą dėl vadovo atšaukimo, mažosios bendrijos veikla taptų neaktyvi, kasdienių klausimų sprendimas taptų neįmanomas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė turi suinteresuotumą, kad ieškovas įsigytų nemokios bendrijos dalį, o nepriimdama (balsuodama prieš, sulaikydama) visais įprastinės veiklos organizavimo klausimais susirinkimuose sprendimų, atšaukus vadovą iš pareigų, atsakovė iš esmės galėtų pakenkti bendrijos veiklai – nebūtų įmanomas jokios veiklos vykdymas. Todėl yra reali grėsmė, kad gali sumažėti akcijų (įnašo dalies) vertė. Be to, atsakovei priėmus bendrijos atžvilgiu nepalankius sprendimus, atsirastų pagrindas juos ginčyti. O apribojus atsakovės balsavimo teises, atsakovės interesai nebūtų pažeisti ir / ar jos teisės suvaržytos daugiau nei būtina sprendimo vykdymo užtikrinimui bei užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ginčo nagrinėjimo metu, kadangi atsakovė tik vienašališkai (vienasmeniškai) negalėtų bendrijos susirinkimuose priimti sprendimų, susijusių su ieškovo asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo V. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo netenkino.
10. Teismas nustatė, kad šioje byloje reikalavimas yra pareikštas tik dėl priverstinio dalių pardavimo, tačiau ne dėl netinkamo mažosios bendrijos valdymo, ne dėl netinkamo naudojimosi savo turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, tokie reikalavimai nėra keliami. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei R. R. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bei disponuoti turima 40 proc. nario dalimi MB „Kas vyksta“, išskyrus šios dalies priverstinį ar savanorišką perleidimą ieškovui, iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla pagal šį ieškovo ieškinį. Atitinkamai teismas sprendė, kad prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribotų mažosios bendrijos veiklą, taip pat neproporcingai ribotų atsakovės teises, šie ribojimai nėra susiję su ieškinio dalyku.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą šioje byloje, pasisakė dėl atsakovės neturtinių teisių suvaržymo, ir nurodė, kad: „byloje iš esmės būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovas siekia teikiamu ieškiniu – ieškovas, naudodamasis jam priklausančiais 60 proc. bendrijos dalių, galėtų vienasmeniškai priimti su jos valdymu susijusius sprendimus. Tai būtų nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, todėl toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas”. Teismo vertinimu, prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas nori apriboti galimybę atsakovei naudotis jos turimomis teisėmis be jo sutikimo, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės prilygtų absoliučiam atsakovės, kaip bendrijos dalių turėtojos, teisių suvaržymui, o tai būtų neproporcinga ir neekonomiška priemonė.
12. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos, o papildomos priemonės būtų perteklinės.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tenkinti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovas iš esmės pakartoja savo prašymo padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą argumentus, pažymi, kad:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nutartis yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl visų ieškovo prašyme nurodytų argumentų ir aplinkybių. Ieškovo vertinimu teismas nepagrįstai ieškovo prašymą vertino kaip tapatų su teiktu kartu su ieškiniu, todėl nepagrįstai atmetė jį formaliai atkartodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytus motyvus.
13.2. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų argumentų, kad jo prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone būtų galima užtikrinti „status quo“ situaciją iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išvengiant papildomų teismo procesų dėl visuotinių susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo ginčijimo, taip pat, nuostolių, susijusių su galimu nesąžiningu ir neatsakingu atsakovės elgesiu dėl vadovo atšaukimo, siekio palikti bendriją be bendrijos vadovo ir atstovo, o visus, įskaitant kasdieninės bendrijos veiklos, klausimus palikti spręsti bendrijos narių susirinkimui balsų dauguma, kai abu nariai turi po 1 balsą, o atsakovei susilaikant ar balsuojant kitaip nei ieškovas bet kokių sprendimų priėmimas būtų neįmanomas.
13.3. Pirmos instancijos teismas nevertino, kad atsakovė naudodamasi savo kaip bendrijos narės susirinkimų šaukimo ir organizavimo teise, siekia sumažinti bendrijos dalių vertę, daryti poveikį ieškovui – priversti jį nupirkti iš atsakovės jos dalį greičiau ir už didesnę kainą, nei reikalaujama nustatyti ieškiniu.
13.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nevertino ieškovo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1220/2010), kurioje teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo kyla tarp dviejų akcininkų (dalininkų), valdančių 40 ir 60 proc. įnašo dalių, teismas turi pagrįstą pagrindą apriboti ne tik disponavimą akcijomis ar dalimis, bet ir naudojimąsi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kad ieškinio pateikimo metu buvusi akcijų vertė nesumažėtų.
13.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo prašyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržys nei vienos iš proceso šalių teisių daugiau, nei būtina jų taikymu siekiamam tikslui įgyvendinti, kadangi ieškovas vienašališkai negalėtų priimti jokių bendrijos narių susirinkimo kompetencijos sprendimų, nes visiems sprendimams būtų reikalinga 1/2 ar 3/4 balsų dauguma, bendrijos narių pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, turinčių teisę balsuoti tokiu susirinkimo klausimu. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pacituota Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis, kad „apribojus atsakovės, kuri turi 40 proc. bendrijos dalių, balsavimo teises, tai bendrijos sprendimų priėmimui įtakos neturės“ nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
13.6. 2021 m. balandžio 15 d. apeliantas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodė, kad patyrė 38 Eur žyminio mokesčio ir 478,99 Eur atskirojo skundo rengimo ir pateikimo teismui išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės R. R..
Atsiliepimas
14. Atsakovė R. R. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovas pateikė iš esmės tapatų prašymą ir atskirąjį skundą, dėl kurio 2020 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020, todėl toks veiksmas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
14.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovės teisė inicijuoti bendrijos narių susirinkimus kelia grėsmę galutinio teismo sprendimo vykdymui, kadangi tokios atsakovės teisės realizavimas priklauso nuo paties ieškovo sprendimų ir valios. Atsakovė pažymi, kad ieškovas yra bendrijos vadovas ir savo vadovo teise aktyviai naudojasi, atmesdamas atsakovės paraiškas dėl bendrijos narių susirinkimo sušaukimo. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovo įvardintų grėsmių ar žalos bendrijai kontrolė ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priklauso išimtinai nuo ieškovo. Todėl atsakovės vertinimu, papildomi teismo ribojimai niekaip nepakeis esamo „status quo“ ir neapsaugos bendrijos interesų ir sprendimo vykdymo labiau, nei ieškovo taikoma kontrolę. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės vertinimu, yra netikslingos.
14.3. Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje apsauga, todėl negali būti taikoma. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog šioje byloje ieškovas nekelia su atsakovės balsavimo teise ar jos naudojimu susijusių reikalavimų. Be to, ieškovas netikslino ieškinio dalyko ar pagrindo, nors turėjo tokią teisę, ir galimybę. Ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė vertina kaip perteklines.
14.4. Atsakovės turima balsavimo teisė yra naudojama teisėtai ir nekelia realios grėsmės MB „Kas vyksta“ dalių vertei ar teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui, o priešingi ieškovo argumentai yra neįrodyti. Atsakovė pažymi, kad ji yra suinteresuota gauti kuo didesnę priverstinai parduodamų dalių kainą, kuri priklauso nuo bendrijos veiklos rezultatų, todėl atsakovės interesas yra, kad bendrovė veiktų pelningai, priešingai nei ieškovas, kuris turi suinteresuotumą mokėti kuo mažesnę kainą ir atitinkamai mažinti bendrijos pardavimo pajamas ir didinti sąnaudas. Ieškovo teiginius dėl atsakovės siekio kenti bendrijai vertina kaip nelogiškus.
14.5. Pritaikius atsakovės balsavimo teisių suvaržymus, atsakovė būtų iš esmės eliminuota iš MB „Kas vyksta“ veiklos, todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis susijusius su MB „Kas vyksta“ inicijuotu, tačiau vėliau atšauktu susirinkimu bei jos siekiu inicijuoti bendrijos vadovo atšaukimo klausimą. Šiais dokumentais atsakovė grindžia savo atsiliepimo argumentus, kad nepriklausomai nuo to, kad ji siekia, kad bendrijos narių susirinkime būtų svarstoma ieškovo, kaip bendrijos vadovo, atšaukimo klausimas, ieškovas susirinkimą atšaukia ir kitais veiksmais siekia šio klausimo svarstymo išvengti.
17. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, siejamos su dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės teikiamais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovas su jais yra susipažinęs, todėl juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
18. Ieškovas prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones pateikė po to, kai atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. bandė inicijuoti V. P. atšaukimo iš bendrijos vadovo pareigų klausimą. Ieškovas nurodė, kad netaikius jo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė akcininkų susitikimo metu, sprendžiant ieškovo, kaip mažosios bendrijos vadovo atšaukimo klausimą, galėtų vienasmeniškai priimti tiek jo, tiek įmonės atžvilgiu nepalankius sprendimus, nes ieškovas neturėtų teisės balsuoti su jo asmeniniu susijusiais klausimais. Taigi ieškovas iš esmės siekia, kad būtų apribotos atsakovės, kaip mažosios bendrijos akcininkės teisės toje dalyje, kiek jos susijusios su jos teisę vienasmeniškai spręsti mažosios bendrijos klausimus, t. y. tuomet kai tai liečia ieškovo asmenį.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – apriboti atsakovės, teisę balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime, pažymėjo, kad ieškovo nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes atsakovė tuo metu jokių priemonių, susijusių su siekimu pašalinti ieškovą iš bendrijos vadovo pareigų, nesiėmė. Tačiau šiuo atveju, atsakovei inicijavus ieškovo pašalinimo iš bendrijos vadovo pareigų klausimą ir tokio balsavimo atveju jai turint teisę vienasmeniškai priimti reikšmingą sprendimą tiek ieškovo tiek bendrijos atžvilgiu, spręstina, kad ieškovo reikalavimas, apriboti atsakovės, kaip mažosios bendrijos akcininkės teises, priimant sprendimus susijusius su jo, kaip mažosios bendrijos vadovo, asmeniu, pagrįstas ir šioje dalyje tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius bei priešingus interesus, nustatęs, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia pašalinti ieškovą iš bendrijos vadovo pareigų bei bendrijos vardu inicijuoti teisminius procesus prieš jį, sprendžia, kad šiuo atveju yra reali grėsmė, jog netaikius dalies ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Ieškovo reikalavimas uždrausti be jo sutikimo šaukti ir organizuoti MB „Kas vyksta“ narių susirinkimus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, šiam terminui apribojant visų MB „Kas vyksta“ narių iniciatyvos šaukti bendrijos narių susirinkimus ir balsavimo bendrijos narių susirinkimuose teises ir jų perleidimą, uždrausti atsakovei R. R. be ieškovo sutikimo naudotis jos turimų mažosios bendrijos nario balsų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jas perleisti, įskaitant, teisę inicijuoti ir balsuoti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose - nesusiję su jo, kaip mažosios bendrijos vadovo, asmeniu ir galima įtaka jam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės teisių apribojimas, šiuo atveju, kaip ir sprendė pirmos instancijos teismas, būtų perteklinis, pažeistų proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl negali būti tenkinamas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2009). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
22. Ieškovo argumentai, kad teismo procesinis sprendimas be motyvų ir priimtas neatsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, todėl naikintinas, nepagrįsti. Teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aptarė visus ieškovo nurodytus aspektus, ,urie turėjo reikšmės klausimo sprendimui, taip pat atsižvelgė ir į jo nurodytą teisminę praktiką. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą procesinį sprendimą nei siekė ieškovas, nesudaro pagrindo jos naikinti šiuo nurodytu pagrindu (nutartis be motyvų). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, sutinka su dalimi ieškovo argumentų susijusių su jo prašomų taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumu ir sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų suvaržytos atsakovės neturtinės teisės, kurias jai suteikia nuosavybės teise valdomos bendrijos dalys, nevisiškai tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą. Teismas neįvertino, to, kad bendrijoje esant tik dviem akcininkams (ieškovui ir atsakovei) ir ieškovui einant bendrijos vadovo pareigas, susidarytų tokia situacija, kad atsakovė vienasmeniškai galėtų inicijuoti procesus susijusius su ieškovu ir bendrija, o ieškovas tokiomis aplinkybėmis neturėtų balsavimo teisės ir negalėtų daryti jokios įtakos priimamiems sprendimams. Atitinkamai spręstina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir ieškovo prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies tenkinamas, apribojant atsakovės, kaip mažosios bendrijos akcininkės teises, priimant sprendimus susijusius su ieškovo, kaip mažosios bendrijos vadovo, asmeniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, jis bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo bylą išnagrinėjus iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį pakeisti ir ieškovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.
Uždrausti atsakovei R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip mažosios bendrijos „Kas vyksta“ akcininkei inicijuoti akcininkų susirinkime sprendimų, susijusių su ieškovo nušalinimu nuo bendrijos vadovo pareigų, ar apribojimo jo, kaip akcininko teisių, priėmimu iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje.