Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. S., jo atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-931-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad B. S. iki šios dienos nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tokiu būdu pažeidė vaikų interesus. Nutarimas priimtas vadovaujantis nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi teisę gauti informaciją apie tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai VTAPĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad B. S. pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. Ž. 2021 m. lapkričio 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą fiksuotais mažamečio T. S., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos metu duotais parodymais – vaiko akivaizdoje vykusio konflikto metu, pastūmė mažamečio motiną, vartojo nepriimtinus žodžius bei elgesį vaiko motinos atžvilgiu ir taip pažeidė mažamečio T. S. teisę būti apsaugotam nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad B. S. neturėjo tyčios smurtauti prieš G. S., o fizinį skausmą galėjo sukelti abipusio konflikto metu, netyčia, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nepilnametis T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris parodė, kad tėtis kartais elgiasi negražiai. Kai vaikas miegojo, tėtis atėjo į kambarį ir pradėjo klausinėti apie stovyklą, nedavė jam miegoti, kai atėjo mama, ją pastūmė ir vaikui neleido užmigti. Mama su tėčiu bando bendrauti, tėtis sako mamai negražius žodžius, negražiai elgiasi, tuos žodžius sako, kai tėvai pykstasi. Kai girdi tuos žodžius, vaikas jaučiasi nejaukiai. Taigi, iš T. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl B. S. veiksmų, o būtent: G. S. pastūmimo, negražių žodžių ir negražaus elgesio panaudojimo prieš ją, buvo pažeista vaiko teisė į saugią aplinką. ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, esant surinktų įrodymų pakankamumui, priėmė nutarimą, kuriuo už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą B. S. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nors B. S. skunde nurodo, kad byloje nebuvo ištirtos visos įvykio aplinkybės, nesurinkta pakankamai neabejotinų kaltę patvirtinančių įrodymų, o teismo posėdžio metu papildė, kad jo nuomone yra abejotinos T. S. nurodytos aplinkybės, kadangi mama T. S. nuteikinėja prieš jį, teismas sprendžia, kad atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą matyti, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Be to, teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių B. S. nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad G. S. nuteikinėja T. S. prieš B. S. B. S. skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad šeimoje yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, vyksta skyrybų procesas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-4183-930/2022). Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. S. parodymuose nurodytas B. S. elgesys nesiderina su tėvų pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl galima teigti, kad B. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Be kita ko, skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo nustatyta, kad B. S. veikė priešingai mažamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini) interesui, t. y. nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl to nuolat konfliktavo su vaikų motina; taip pat jis nebendrauja ir nesiima užtikrinti ryšio atkūrimo su savo mažamečiu sūnumi T. S., sakydamas, kad vaikas nenori su juo bendrauti ir tokiu būdu pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje šioje dalyje surašytas atsižvelgiant į tai, kad B. S. nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Pastebėtina, kad tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Be to, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Atsižvelgiant į išvardytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad esant abiejų tėvų nesutarimams, tvarką dėl bendravimo su vaiku nustato teismas. Tačiau teismas pažymi, jog įstatyme nėra nustatytos imperatyvios pareigos tėvui ar motinai kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo dalyje dėl pažeidimo esmės yra nustatytas perteklinis kaltinimas B. S. atžvilgiu, nurodant, kad jis nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl to kilo tam tikri padariniai. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik imperatyviai pažeidęs įstatymo normas, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis elgiasi priešingai. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, iš nutarimo šalintina dalis, kurioje nurodyta, kad B. S. veikė priešingai mažamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini) interesui, t. y. nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl to nuolat konfliktavo su vaikų motina; taip pat jis nebendrauja ir nesiima užtikrinti ryšio atkūrimo su savo mažamečiu sūnumi T. S., sakydamas, kad vaikas nenori su juo bendrauti ir tokiu būdu pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais.

Teismas pastebi, kad B. S. savo skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, protokole nenurodytas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ir t. t. Teismas pažymi, kad ANK 621 straipsnyje yra numatyta teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau iš B. S. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad vietoje skundžiamo nutarimo jis mini administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgiant į skundo esmę ir B. S. teisme nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad B. S. skundžia būtent Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-931-2021, todėl laikytina, kad skunde nurodant administracinio nusižengimo protokolą buvo padaryta apsirikimo klaida.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-931-2021 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir B. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.