Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-141-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-14
Bylos Nr.
2S-141-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
N. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S48-141/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Romualdos Janovičienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui J. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. S. 2007-11-10 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti šalių dukros N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) iki dukters pilnametystės iš atsakovo priteisti po 1 200 Lt/ mėnesį išlaikymą; 3) nustatyti atsakovui nuolatinį tikslų bendravimo su dukra laiką bei tvarką: atsakovas, iš anksto apie tai informavęs ieškovę, turi teisę pasiimti dukrą kas antrą savaitgalį ir ypatingomis progomis (eiti į šventinius renginius, koncertus ir pan.); taip pat 2 kartus per savaitę (ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val.), antrą šv. Kalėdų arba šv. Velykų dieną; o vasaros atostogų metu - bendrauti su dukra nepertraukiamai 1 mėnesį.

Iš ieškovės 2007-12-12 gautas pakartotinis prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovui būtų leidžiama susitikti su dukra 2 k./ sav. (ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val.), pasiimant dukrą tiesiai iš mokyklos (b.l.15-17). Prašymas yra grindžiamas tuo, jog nuo 2004 m spalio mėn. atsakovo elgesys, sprendžiant bendravimo su vaiku klausimus, nėra geranoriškas nei sąžiningas. Neigiamą įtaką dukrai daro naujoji atsakovo gyvenamoji aplinka: šiuo metu atsakovas gyvena su kita moterimi ir jos 16 m. dukra. Tarp pastarųjų (t.y. atsakovo sugyventinės ir jos dukters) dažnai kyla nesutarimų, dėl kurių kenčia bylos šalių dukra. Jai nėra priimtina svetimų žmonių draugija. Atsakovas pagrobė dukrą iš muzikos mokyklos, nuteikinėja ją ieškovės atžvilgiu, tuo dukrą psichologiškai traumuodamas. Apie sutrikdytą normalią mergaitės psichologinę būklę byloja sumenkęs mokymosi pažangumas, išsiblaškymas.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti (b.l.33). Nurodė, kad dukra sakiusi atsakovui nenorinti gyventi su motina (ieškove). 2004 m. spalio mėnesį muzikos mokykloje įvyko incidentas, per kurį ieškovė tampė dukrą už šaliko, o atsakovas ją gynė nuo motinos smurto. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vidurio dukra nepertraukiamai gyvena su atsakovu. Ieškovei sudarytos visos sąlygos bendrauti su dukra (b.l.31-32).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko, tik akcentavo, jog 6 val./ sav. bendravimo su dukra atsakovui būtų pernelyg trumpas laiko tarpas (b.l.33).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-21 nutartimi (b.l.35-36) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies, nurodydamas, kad vaikas turi būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą bei nustatydamas tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 20 d. dukrą pasiimant iš mokyklos; be to, kas antrą savaitgalį iki sekmadienio 19 val. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iki to laiko, kada tarp tėvų įvyko konfliktas, nepilnametė gyveno su savo motina. Tėvams susipykus, mergaitei nesudaroma palanki psichologinė aplinka, nuolat kinta jos gyvenamoji vieta. Taigi siekiant sukurti vaikui stabilią psichologinę aplinką bei atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendaciją, būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.170 str. 1 ir 4 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas paduotu atskiruoju skundu prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-21 nutartį panaikinti dėl procesinių pažeidimų ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo netenkinti (b.l.43-45). Teigia, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-11-14 nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, kad CPK nedraudžia reikšti analogiškų prašymų vėliau, bet tam, jog jie būtų patenkinti, reikia pateikti naujų įrodymų (aplinkybių), paneigiančių ankstesnės nutarties motyvus. Pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacija nesudaro pagrindo kardinaliai priešingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nes ji subjektyvi, nėra pagrįsta jokiais įrodymais bei argumentais. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės patenkino dalį ieškinio, nors tai yra teisminio bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog ieškinio reikalavimai ir laikinųjų apsaugos priemonių turinys pagal savo esmę negali būti tapatūs, nes tai reikštų išankstinį ieškinio patenkinimą, net neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius ieškovo reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-49/ 2006 AB „Krašto projektai“ v. UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, kat. 110.1.). Trečia, teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog mergaitė atsisako nuolat gyventi su ieškove, kadangi ši dukrą palieka vieną naktimis be raktų ir telefono, su ja grubiai elgiasi, naudoja psichologinį spaudimą. Dukra pageidauja būti palikta gyventi su atsakovu.

Ieškovė iki įstatymo nustatyto termino pabaigos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos ( CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d. bei šeimos teisinius santykius reglamentuojančio CK 3.65 str. nuostatas, laikinosios apsaugos priemonės tokios kategorijos bylose gali būti taikomos tuomet, jeigu teismas nustato, kad konkrečiu atveju yra reali grėsmė vaiko ar vieno sutuoktinio ( pagal analogiją – vieno iš vaiko tėvų ) turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį ( CPK 329 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu nepilnametė šalių duktė N. S. gyvena su tėvu, teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, nesama, priešingai, ieškovė tokį reikalavimą - nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja yra pareiškusi būtent šioje byloje. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas jos įvykdymo būdas (CPK 145 str. 4 d.), t.y. grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, o tėvui nustatyti bendravimo su dukterimi laikiną tvarką, praktiškai reiškia ieškovės reikalavimų patenkinimą iki sprendimo byloje priėmimo. Šiuos apelianto skundo argumentus kolegija pripažįsta teisingais. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kurių reikalavimai iš esmės yra visiškai tapatūs reiškiamam materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimui (ieškinio dalykui), pritaikymas prieštarautų vienam iš esminių teisminės veiklos principų - teisingumo principui (CPK 6 str.). Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, neįvertinus ir nenustačius reikšmingų aplinkybių, iš esmės būtų išspręstas ginčas, kurio kaip ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne pažeistą teisę ginanti, o tik prevencinė.

Ieškovė savo 2007-12-12 prašyme įvardintų motyvų apie atsakovo bei jo gyvenamojoje aplinkoje daromą neigiamą įtaką dukrai jokiais įrodymais nepagrindė, priešingai, 2007-12-22 Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje „Dėl nepilnametės N. S. gyvenamosios vietos nustatymo“ atsižvelgiant į vaiko interesus, jos išsakytą nuomonę bei norą, rekomenduojama vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ( b.l. 37-38). Taigi spręsti apie realų vaiko interesų pažeidimą, realią grėsmę šalių dukters psichinei ar fizinei sveikatai, nes tik toks pažeidimas galėtų sąlygoti dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, laikinai nustatant gyvenamąją vietą su motina iki bus išspręstas šis ginčas, nėra jokių prielaidų.

Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su pakartotiniu ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimu, nėra pagrįsti. Teisės normos imperatyviai nedraudžia tokio pobūdžio prašymo reikšti pakartotinai, jeigu pirmasis prašymas dėl kurių nors priežasčių nebuvo patenkintas, nenustato ir jokių išankstinių papildomų sąlygų ar apribojimų tokiam prašymui pareikšti. Todėl teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą 2007-12-12 pateiktą prašymą apsvarstyti ir jį nutartimi išspręsti.

Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir N. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusRomualda Janovičienė