- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- ATP-686-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03003-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, kuriuo J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metmas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 30 d. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 30 d., apie 8.45 val., Palangoje, Klaipėdos pl., vairavo automobilį BMW X5xDrive30d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 promilės). Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu J. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, paskyrė jam 1 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pakeisti ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau, J. B. nuomone, teismas be pagridno neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą per 20 metų vairavimo praktiką jis padarė pirmą kartą, t. y. anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. J. B. nurodo, jog 2014-07-08 jam buvo atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta Laimo liga (boreliozė). Nuo 2014-07-09 iki 2014-07-28 jis vartojo vaistus doksicikliną (tetraciklinų grupės antibiotiką). 2014-07-29 vakare jis vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus, o 2014-07-30 8.45 val. jam buvo nustatytas lengvas girtumo laisnis – 0,64 promilės. J. B. teigia, jog automobilį vairavo, nes jautėsi visiškai blaivus, alkotesteriu buvo patikrintas po poros minučių kelio nuo nakvynės vietos Palangoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti J. B. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš administracinėn atskomybėn patraukto J. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
Apylinkės teismas, nustatęs J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas teisės pažeidimas kelių eismo srityje, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, skyrė jam minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – 1 000 baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam snakcijoje numatytam laikotarpiui – vieneriems metams. Apylinkės teismas išsamiai motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti J. B. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o, kaip anksčiau minėta, pagal formuojamą teismų praktiką išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Be to, nustatyta J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas teisės pažeidimas kelių eismo srityje, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pagal teismų praktiką, sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, prisikiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas. Tuo tarpu J. B. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų transporto bei kelių srityje. Nors J. B. pažymi, kad tokio pobūdžio pažeidimą per 20 metų vairavimo stažą jis padarė pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11–14), J. B. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą ir kt.), paskirtos nuobaudos galioja, tai J. B. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti tyčinius, šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei rodo, kad jam skirtos nuobaudos jo nepataiso, jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo.
Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. J. B. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe bei šeimos poreikiams tenkinti, iš vakaro girtavo, o kitą dieną sėdo už vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. B. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, J. B. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apygardos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad J. B. paskirta minimali ATPK 126 striapsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Švelninti paskirtą nuobaudą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam J. B. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę J. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą J. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti J. B. apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.