Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam T. Z., gim. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2027 m. rugpjūčio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Remiantis Probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė.

Iš Rytų Lietuvos skyriaus teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. Z. priežiūrą Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius vykdo nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d., 2025 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už nustatytų probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas probuojamojo priežiūros planas. 2026 m. vasario 25 d. duomenimis, priežiūros laikotarpiu T. Z. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, duomenų apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neužfiksuota. 2025 m. gruodžio 18 d. nuteistasis neatvyko į probacijos tarnybą sutartu laiku individualiam darbui, telefonas buvo išjungtas. Nuo 2025 m. gruodžio 15 d. asmuo yra nutraukęs darbo paiešką Užimtumo tarnyboje, gauti duomenys, kad T. Z. (duomenys neskelbtini), adresu negyvena nuo 2025 m. lapkričio 6 d., o (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) paslaugomis paskutinį kartą naudojosi 2025 m. spalio 3 d. 2026 m. sausio 22 d. buvo paskelbta asmens paieška.

Siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą posėdyje, 2026 m. kovo 16 d. nutartimi T. Z. buvo paskirtas atvesdinimas, tačiau tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nutarties įvykdyti nėra galimybės, kadangi nepavyko nustatyti nuteistojo buvimo vietos. Teismo vertinimu, nuteistasis sąmoningai nuo 2025 m. gruodžio 18 d. nevykdo Probacijos sąlygų bei Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų probuojamojo pareigų, su Probacijos tarnybos darbuotojais visiškai nebendradarbiauja, nuo jų slėpėsi ir slepiasi šiuo metu.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nuteistasis T. Z. į savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvaus elgesio ir maksimalių pastangų, siekiant įgyvendinti jam paskirtus įpareigojimus, padėtį žvelgė atsainiai ir absoliučiai neatsakingai. Šiuo atveju konstatuotina, jog nuteistasis sąmoningai, pilnai suvokdamas savo veiksmų esmę, nedėjo pakankamai pastangų, nesusirado darbo ir legalaus pajamų šaltinio, nepraneša probacijos tarnybai savo buvimo vietos, pats į skyrių neatvyksta. Iš abejingo nuteistojo elgesio spręstina, kad probacija nėra veiksminga, todėl tolesnis nuteistojo taisymas neizoliavus jo nuo visuomenės yra negalimas. T. Z. nepateisino ir neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, nesistengė įrodyti, jog geba keisti savo elgesį, nors būtent šio tikslo siekiama atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (pareigas). Šiuo atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, jog švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, paskirtos bausmės tikslai, jos vykdymą atidėjus, nėra pasiekiami, todėl nuteistojo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą, nes priešingu atveju būtų neužtikrinta bausmės paskirtis. Nuteistasis ignoruoja savo pareigas, todėl jo elgesys probacijos taikymo prioritetu asmens resocializacijos procese nebegali būti pateisinamas.

Nuteistajam taikant sąlyginę alternatyvą jam paskirtai bausmei, jis turi tiksliai ir be išlygų vykdyti jam teismo numatytas pareigas. Esminis probacijos tikslas yra veiksminga probuojamųjų resocializacija, tačiau šis tikslas, akivaizdu, probacijos laikotarpiu nėra įgyvendinamas. Teismo vertinimu, nuteistojo elgsena ir požiūris į jam taikomą probaciją, kaip sąlyginę alternatyvą valstybės vardu paskirtai laisvės atėmimo bausmei, yra nesuderinamas su jos tikslais. Pažymėtina, kad probacijos tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtomis pareigomis, priežiūros plane nustatytomis jų įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti pats nuteistasis. Byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajam bendradarbiauti su Probacijos tarnyba ir tinkamai laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų.

Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ir teismo skirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų ignoravimą, vengimą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, taip pat probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys vertinimo metodiką padidėjimą iki 65 balų (buvo 55 balai), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tęsiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą T. Z.. Nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti nuteistajam T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Z. faktinio sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.