Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos N. Ž. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: pareiškėjos N. Ž. sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu J. Ž. turi dukrą S. Ž.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jos ir sutuoktinio bendromis lėšomis įgytame bute, naudojosi visomis buto patalpomis, visais santuokoje įgytais baldais, rakandais bei namų apyvokos daiktais. Pareiškėjai iki šiol prižiūri ir moka visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, t. y. naudojasi šiuo turtu kaip savo, tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, nes reikėjo rūpintis dukra, jos išlaikymu, poreikių patenkinimu, bei buto ir komunalinių mokesčių apmokėjimu, skolų sumokėjimu. Pareiškėjai nusprendus parduoti būtą paaiškėjo, kad ji faktiškai pradėjusi valdyti sutuoktinio turtą turėjo kreiptis į notarą ir užvesti paveldėjimo bylą.

Pareiškėja N. Ž. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: J. Ž. mirties liudijimu; J. Ž. ir pareiškėjos santuokos liudijimu; S. Ž. gimimo liudijimu; Gyventojų registro ir notaro pažymomis; Nekilnojamojo turto registro išrašu; sąskaitomis už komunalines paslaugas; UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų-apmokėjimų žiniaraščiu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja N. Ž. yra J. Ž. sutuoktinė (susituokė (duomenys neskelbtini)). N. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters S. Ž.. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos N. Ž. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į butą/ patalpą–kambarį su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įgytas 1994 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. Ž. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja N. Ž. iš karto po sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė sutuoktinio palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (liko gyventi bendrame bute, tvarkė jį ir mokėjo komunalinius mokesčius; pasiliko sutuoktinio asmeninius daiktus), – tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. Ž. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja N. Ž. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. Ž. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja N. Ž. mirusio sutuoktinio J. Ž. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.