- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2-1462-630/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00093-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui A. J. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2020 m. vasario 11 d. priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 16,43 Eur skolą, 28,26 Eur palūkanas, 5,17 Eur delspinigius, 5,09 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (16,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. kovo 1 d. „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-009808-GV, pagal sutartį Pradinis kreditorius atsakovui suteikė kreditą, atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas Pradinio kreditoriaus naudai. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl Pradinis kreditorius sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
2012 m. gruodžio 6 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas įsipareigojimų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
Atsakovui adresuotasieškinus su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. vasario 24 d. viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato: 2011 kovo 1 d. Pradinis kreditorius ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-009808-GV. Pagal sutartį Pradinis kreditorius atsakovui suteikė kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas Pradinio kreditoriaus naudai. Bylos duomenimis atsakovas tinkamai sutarties sąlygų nesilaikė, tai yra nevykdė savo įsipareigojimo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, todėl Pradinis kreditorius siuntė atsakovui raginimus padengti įsiskolinimą.
2012 m. gruodžio 6 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-009808-GV. Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.
Pagal CK 6.63 straipsnį atsakovas pažeidusiu prievolę laikomas tuomet, kai nevykdo sutartyje numatytų sąlygų. Šiuo atveju atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra grąžinti gautą kreditą. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi atsakovas numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl turi būti laikomas savo prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Dėl šių faktinių aplinkybių jis privalo ne tik natūra įvykdyti sutartinę prievolę, bet ir atlyginti ieškovei visus jos patirtus nuostolius (tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius) dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.1-6.4, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 16,43 Eur skolos tenkintinas visiškai.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su banku sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 26 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2020 m. vasario 4 d. atsakovui paskaičiavo 28,25 Eur palūkanas, dar 0,01 Eur palūkanų suma buvo nurodyta 2013 m. birželio 26 d. bylų priėmimo – perdavimo akte prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Kaip minėta, ieškovė iš Pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 28,26 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas.
Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 26 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 26 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos – 16,43 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Iš teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 4 d. (180 kalendorinių dienų) atsakovui paskaičiavo 2,96 Eur delspinigius, dar 2,21 Eur delspinigių suma buvo nurodyta 2013 m. birželio 26 d. bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5,17 Eur delspinigius. Be to, iš byloje esančio palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 4 d. atsakovui paskaičiavo 5,09 Eur palūkanų delspinigius ir prašo juos priteisti iš atsakovo.
Teismas pažymi, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju tiek iš atsakovo sutarties su Pradiniu kreditoriumi, tiek delspinigių paskaičiavimo akto yra matyti, kad atsakovui paskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir Pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas savo iniciatryva (lot. ex officio) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors Pradinis kreditorius su atsakovu vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytus 5,17 Eur delspinigius ir 5,09 Eur palūkanų delspinigius yra pažeidžiantis atsakovo kaip vartotojo teises, todėl delspinigiai mažintini iki 1,48 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 16,43 Eur x 0,05 proc. x 180), o palūkanų delspinigiai mažinami iki 2,54 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 28,26 Eur x 0,05 proc. x 180).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 54,95 Eur sumai, tačiau teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 48,71 Eur, t. y. patenkino 89 procentus pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 13,35 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydži (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (CPK 92-93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešiolikos eurų keturiasdešimt trijų centų (16,43 Eur) skolą, dvidešimt aštuonių eurų dvidešimt šešių centų (28,26 Eur) palūkanas, dvidešimt šešių (26) procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (16,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vieno euro keturiasdešimt aštuonių centų (1,48 Eur) delspinigius, dviejų eurų penkiasdešimt keturių centų (2,54 Eur) palūkanų delspinigius, penkių (5) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir trylikos eurų trisdešimt penkių centų (13,35 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas: Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.